Išėjusi į pensiją globėja padeda
nelaimingam vaikui

Seniai žinoma tiesa: kada užauga vaikai,
sukuria savo šeimas, jų tėvai mano
„pagyvensią sau“. Tačiau
gyvenimas dažniausiai mėgsta
kai ką perrikiuoti savaip…

Birutė Nenėnienė

Globėja Zita Šlekienė kasdien į darželį vežioja ir rūpinasi mamos palikto Poviliuko ugdymu bei sveikata

Kasdien
vežioja į darželį

Zita Šlekienė, užauginusi tris sūnus ir galinti džiaugtis jau trimis vaikaičiais, į savo namus parsivežė ketverių metų berniuką. Prieš tai lankė globėjų kursus, o birželio pradžioje sukako metai, kaip ji oficialiai įforminta Povilo Milerio globėja. Savi vaikai tiek tepasakė: „Mama, ar jums reikia to vargo?”

Erdviuose, tvarkinguose namuose Virbalio pakraštyje vienas kambarys skirtas Poviliukui. Globėja arba jos vyras vaiką kasdien nuveža į Vilkaviškį, į „Pasakos“ darželį, kuriame ugdomi sutrikusio intelekto vaikai. Globėja nori, kad Poviliukas būtų lavinamas specialistų. Savaitinėje grupėje nepalieka, nes nori vaiką matyti, be to, neužtektų valstybės skirtų globos pinigų. „Profesorius iš jo nebus, bet tikiu, kad suaugęs gal duoną sau užsidirbs“,- mąsto apie savo misijos atsakingumą globėja.

Bandonija skaidrina gyvenimą

Bronius VERTELKA

Moterų armonikininkių varžytuvių nugalėtoja Regina Jakubkienė

Miežiškiai tapo tradicine moterų armonikininkių varžytuvių „ Petronės armonika“ rengimo vieta. Neseniai juose buvo susirinkusios stipriausios muzikantės. Be lietuvių, armonikininkių varžytuvėse dalyvavo ir Estijos atstovė. Renginio muzikančių muzikante ir pagrindinio prizo savininke tapo Bernatoniuose gyvenanti Regina Jakubkienė. Gyvenvietėje netoli Panevėžio įsikūrusi sodietė tokį pat pripažinimą pelnė ir užpernai.

R. Jakubkienė - vienintelė bandonija grojanti moteris Panevėžio rajone. Tokiu muzikos instrumentu profesionaliai grojanti bernatoniškė dalyvavo pernai Juozuko šventėje Molėtuose. Sužinojus, jog moteris groja bandonija, kilo nemažas susidomėjimas. Regina išgirdo netgi ją gluminančių klausimų.

Nuo tekintojo iki aktoriaus

Nė vienos cigaretės nesurūkęs 81 metų
panevėžietis jaučiasi sveikas kaip ridikas

Bronius VERTELKA

Kažkada puodžių puodžiumi vadintas Aleksas Valiušis džiaugiasi gyvenimu

Bene vienintelio šalyje keramikos muziejaus Leliūnuose savininko Vytauto Valiušio tėvas Aleksas neseniai buvo apdovanotas „Senolių“ klubo padėkos raštu. Taip buvo įvertinta 81 metų panevėžiečio ilgametė veikla liaudies muzikos kapeloje.

Turėjo rinktis restoraną ar muzikos mokyklą

Aleksas Valiušis gyvena nuosavame name, todėl draugai ateina pas jį repetuoti. Tada Aleksas į rankas paima saksofoną. Moka jis groti ir akordeonu, klarnetu, ksilofonu. Pirmasis jo muzikos instrumentas buvo akordeonas. T.Tilvyčio gatvėje, kurioje tada gyveno A.Valiušis, jo kaimynas buvo ketvirto pėstininkų pulko kapelmeisteris. Jis aštuonerių metų vaiką pamokė groti iš natų. Vėliau motina sūnui nupirko akordeoną, kurį Aleksas iki šiol tebeturi.

Kūrėjas

Bronius VERTELKA

Bronius Bickus

Broniaus Bickaus namai Skapiškyje nepanašūs į kaimynų. Sugalvojęs tokius pasistatyti, iš pradžių savo mintis išdėstė popieriaus lape. Architektas savamokslio projektą be taisymų patvirtino. Tuo metu Bronius dirbo elektriku kolūkyje.

Sumanius imtis statybos, pirmininkas net girdėti nenorėjo apie nemokamas atostogas. Atrodė, jog be Broniaus kolūkis subyrėtų. Tačiau žmogus neatsisakė savo ketinimų: baigęs darbą kolūkyje, skapiškėnas puldavo prie namo statybos. Taip ir naktys jį užklupdavo. Pamatęs ateinantį gatve žmogų, suvaidindavo tokį „pavargusį“, lyg po gerų vaišių grįžtų.

Šimtametį sveikino seniūnija
ir klebonas

Birutė Nenėnienė

Šimtojo gimtadienio vidudienį Juozas Pavėsis pirmiausia sulaukė seniūno Vytauto Judicko ir socialinio darbo organizatorės Loretos Bieliukienės (kairėje) sveikinimų. Greta buvo dvi Albinos - 58-erius metu petys petin einanti žmona ir dukra

Pirmasis šimtametis

Vilkaviškio rajone šimto metų jubiliejaus yra sulaukę keletas žmonių, dažniau jų pasitaiko iš Keturvalakių ir Klausučių seniūnijų. Pilviškių seniūnijos istorijoje gegužės 4-ąją buvo pasveikintas pirmasis šimtametis jubiliatas Juozas Pavėsis. Jam gražiausius linkėjimus išsakė seniūnas Vytautas Judickas ir socialinio darbo organizatorė Loreta Bieliukienė. Seniūnijoje gyvena beveik keturiasdešimt žmonių, gerokai perkopusių devyniasdešimtmetį, bet vienas Dievas težino, ar Pilviškiai greitai džiaugsis antru tokiu jubiliatu. Seniūnijos darbuotojai sakė, jog džiugina tai, kad šį pavasarį pastebėta daugiau kūdikių besilaukiančių tvarkingų mamų, kurios lig šiol augino po vieną vaikelį.

Pašaukimą vadina didele paslaptimi

Rūta JONUŠKIENĖ

„Gyvenu keistoje gatvėje, kurioje aštuoniolika namų, šešios gėlių parduotuvės ir keturios laidojimo salės“, - Utenoje esančią Bažnyčios gatvę, kurioje gyvena, apibūdino Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolė sesuo Veronika. Kuklučiame kambarėlyje ant stalo - knygos, užrašai, medinis šaukštas ir besišypsančios moters nuotrauka. „Čia šviesios atminties Zenutė Šėžiėnė. Kiek daug žmonių ją pažinojo, mylėjo ir gerbė... Kiek su ja kalbėta! Mylėjo Dievą ir tėvynę, išgyvendavo dėl visai svetimų žmonių nesėkmių, ligų, visiems stengdavosi padėti, - sako žvelgdama į nuotrauką. - Ir liepos šaukštas yra nepaprastas. Droždamas šaukštus, mano sesers vyras metė gerti. Ir nuotrauka, ir šaukštas saugo atmintis apie praeitų metų mirusiuosius“. Gerumu spinduliuojanti sesuo Veronika užkaičia kavą, atneša vazelę su sausainiais ir pasakoja pasakoja...

Taupyti reikia

Dažnai pagalvoju, kodėl taip yra. Pagyvenę žmonės – pensininkai, visą amžių sunkiai dirbę, daug vargę, o dabar sunkiai suduria galą su galu. Gerai,kad per tiek metų išmokome taupyti. Jei kurį mėnesį perki daugiau vaistų, nelieka maistui, nes ir visus mokesčius sumokėti reikia. Laimingesni gyvena abu sutuoktiniai pensininkai, tai vis dvi pensijos, bet kai vienas ir jei dar maža pensija, tikrai sunkiai verčiasi. Ne vieną pensininkę teko aplankyti žiemos metu: jei tik kurią dieną mažiau šalvena, tai ir nekūrena krosnies ar radiatoriai šalti. Taupo malkas, taupo elektrą, taupo viską. Rašau apie pensininkus, o dar sunkiau yra jaunoms šeimoms, kurios augina vaikus ir neturi darbo. Ką joms daryti? Taupymas yra geras dalykas, bet kodėl jo nepradėti nuo Seimo ir Vyriausybės. Susimažinus atlyginimus, atsisakius įvairių premijų – ir po kurio laiko pasirodys taupymo rezultatai. Būtų galima padėti tiems, kurie jau seniai taupo, tačiau nesuduria galo su galu, labai sunkiai verčiasi.