Buvęs pedagogas Mokytojo dienos nešvenčia
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Vitoldas Valeika mokytojauti
pradėjo dvidešimties metų
|
Aštuoniasdešimt ketverių metų pedagogas Vitoldas
Valeika prisipažino nešvenčiąs tarptautinės mokytojo dienos. Aš
jau ir pamiršau, kad tokia diena yra. Dabar įvairių profesijų švenčių
pridarė. Kai dirbau pedagoginį darbą, susirinkdavom, įteikdavo mokytojams
apdovanojimų ta proga, sakė pašnekovas. V.Valeika papasakojo
apie Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atidarymą, kuomet jis pirmą
kartą išvydo Lietuvos prezidentą, apie griežtą tvarką gimnazijoje,
savo pedagoginio darbo kelią. V.Valeikos šeimoje mokytojo kelią
pasirinko sesuo ir du broliai.
Į gimnaziją su tapkutėmis
V.Valeika mena iškilmingą Ukmergės Antano Smetonos
gimnazijos atidarymą, kuris įvyko 1938 m. spalio 15 d. Atidaryme
dalyvavo ir Lietuvos prezidentas A.Smetona. Gimnazijai vadovavo
Jonas Švoba. Kiekvienas mokinys turėjo savo spintelę ir, atėjęs
į mokyklą, turėdavo nusiauti batus ir apsiauti tapkes, nes visur
parketas buvo. Jei gimnazistas ateidavo į klasę be tapkių, jam
pareikšdavo papeikimą. Įžūlius gimnazistus šalindavo iš gimnazijos,
sakė Vitoldas. Pašnekovas teigia, jog jaunystėje svajojo apie
miškininko, statybininko inžinieriaus darbą, tačiau pasirinko mokytojo
kelią ir įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją.
Trūko mokytojų
Buvome pirmoji sovietinių mokytojų laida. Daug
darbo buvo. Mane paskyrė dirbti į Žižmių pradžios mokyklą, Pagirio
valsčiuje, kuri buvo už 35 kilometrų nuo Ukmergės, mena savo
darbo pradžią V.Valeika. Dvidešimtmetis mokytojas apsistojo pas
puikius šeimininkus, kurie duodavo maisto, paglobodavo jį. Pradinėse
klasėse mokytojai dėstė visus dalykus, su vaikais dirbo individualiai.
Vyras pasakoja, jog pirmaisiais mokytojavimo metais trūko sąsiuvinių,
mokiniams tekdavo rašyti ant miltų maišelių, įvairių popierinių
skiaučių. Anot pašnekovo, kaimo pradinėse mokyklose jis dirbo ketverius
metus ir vis kitose vietose. Vėliau V.Valeika mokytojavo Pašilėje,
rusų mokykloje Sodų gatvėje.
Direktoriavo per 30 metų
V.Valeika pasakojo, kad sovietiniais laikais buvo
nutarta Ukmergėje organizuoti suaugusiųjų švietimą, įsteigti progimnaziją.
Vėliau ši mokymo įstaiga buvo perorganizuota į darbo ir jaunimo
mokyklą, kuriai V.Valeika vadovavo daugiau nei 30 metų. Kadangi
buvo nepartinis, turėjo savo vietą užleisti vienai garsaus politinio
veikėjo žmonai. Pedagoginio darbo pradžioje jis baigė Vilniaus pedagoginį
institutą ir įgijo istorijos mokytojo kvalifikaciją. V.Valeika pasidžiaugė,
kad jauni specialistai buvo skatinami mokytis, jiems buvo sudarytos
visos sąlygos siekti mokslo aukštumų. Tuo metu Ukmergės rajone buvo
tik keli pedagogai su aukštuoju išsilavinimu. V.Valeika savo pedagoginę
veiklą tęsė Ukmergės švietimo skyriuje, specialiojoje internatinėje
mokykloje.
Džiaugiasi auklėtiniais
Ilgametis pedagogas džiaugiasi išugdęs daug žymių
žmonių: gydytojų, poetų, kunigų. Kunigystės kelią pasirinko net
trys V.Valeikos auklėtiniai: A.Narušis, S.Stepšys, V.Kapočius. Vienišą
vyrą dažnai aplanko buvęs jo auklėtinis poetas Vytautas Rakauskas,
atveža savo kūrybos knygelių. V.Valeika sklaido dažais kvepiančią
naujausią auklėtinio knygelę Būties ražienomis, kurioje yra eilėraštis,
skirtas Ukmergei. Kartais užsuka internatinės mokyklos auklėtiniai,
draugai. Mano kolegos mokytojai, su kuriais dirbau jau mirę
,
sako pašnekovas.
Daug skaito
Pensininkui patinka skaityti knygas, jis ypač
domisi medicinine ir moksline literatūra. Pirmos grupės invalidumą
turiu, silpnai vaikštau, esu atsiskyręs nuo visuomenės. Žinoma,
norėtųsi išvažiuoti į ekskursijas, daug ką pamatyti, porina vyras.
V.Valeiką aplanko Švč.Trejybės bažnyčios klebonas kun. Petras Purlys,
kuris atneša paskaityti XXI amžiaus laikraščių, šios bažnyčios
Caritas organizacijos darbuotojos aprūpina katalikiška spauda.
Prieš dešimtmetį Caritas organizacijos dėka vienišas vyras aplankė
Šiluvą, Trijų kryžių kalną. V.Valeikai džiaugsmą teikia jo augintiniai
įvairių veislių balandžiai.
Ukmergė
Autorės nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|