„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2005 m. lapkričio 18 d., Nr. 5 (15)

PRIEDAI











ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Meilė tęsiasi… penkiasdešimt metų

Rūta AVERKIENĖ

Kun. Algis Vaickūnas laimina
Juzės ir Stanislovo Česnulevičių
auksinę santuoką

Neįprastos iškilmės bažnyčioje

Šią vasarą Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo bažnyčioje buvo neįprastos iškilmės – šios parapijos klebonas kun. Algis Vaickūnas Santuokos sakramentą suteikė ir auksinius žiedus pašventino „auksiniams vestuvininkams“ – penkiasdešimt metų vedybų jubiliejų šventusiems marcinkoniškiams Juzei ir Stanislovui Česnulevičiams. Po jų garbei aukotų šv.Mišių ir klebono palaiminimo vestuvininkai sulaukė Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkių sveikinimo dainų ir būrio marcinkoniškių sveikinimų.


Šimtametei lazdos dar nereikia

Bronius VERTELKA

Šimtametė Petronelė Klivickienė
su savo dukra Ksavera ir Pušaloto
klebonu kun. Albinu Pipiru

Įkopusi į 101-uosius metus Petronelė Klivickienė – seniausia pušalotietė. Kiekvieną sekmadienį ji apsilanko bažnyčioje. Grįžusi namo, dar mėgsta pasėdėti prie lango su maldaknyge, atvežta dukros iš Šiaulių. Ten ji kartą per atlaidus užtiko maldaknygę, spausdintą didesnėmis raidėmis. Savo vaikystėje senolei nedaug teko ragauti mokslo. Nors buvo perkelta į antrą klasę, ji nebegalėjo lankyti mokyklos, nes mirė mama. Toliau ją augino pamotė. Tada jau mokėjo skaityti ir rašyti.


„Vorės“ klubo moterys kuria spalvotas skiautinių mozaikas

„Vorės“ klubo skiautininkės.
Pirmoje eilėje iš kairės:
Audra Sagadinienė, Janina Šutinienė,
Ona Sakalauskienė, antroje eilėje:
Daiva Pakerytė, Violeta Puodžiukienė,
Regina Meškuotienė, Kristina
Kulikauskienė, Ramutė Tutinienė,
Neringa Bražėnienė, trečioje eilėje –
Emilija Steiblienė ir Ramunė Steiblienė

Rūta Jonuškienė

Pernai kovo mėnesį Utenos kolegijoje vyko skiautinių siuvimo kursai, kuriems vadovavo Gražina Kriaunevičienė, o rudenį miesto visuomenei buvo organizuotas nemokamas seminaras, į kurį pakvietė Utenos kolegijos Regioninio suaugusiųjų švietimo informacinio mokymo centras. Ir kursai, ir seminarai baigiasi, o kartais ir užsimiršta. Tačiau šįkart taip neatsitiko. Kūrybingos ir darbščios moterys įsteigė skiautininkių klubą „Vorę“, radusį jaukią pastogę Dauniškio gimnazijoje. Iš pradžių klubo veikloje dalyvavo dvylika, vėliau – šešiolika moterų, o dabar „vorių“ tinklas vis plečiasi, nes skiautinių siuvimo „liga“ užsikrečia vis daugiau uteniškių. Neseniai Utenos kraštotyros muziejuje veikė pirmoji skiautininkių klubo „Vorė“ darbų paroda, sulaukusi didelio susidomėjimo.


Energija trykštančio pensininko pomėgis – žirgai

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Alfredas Žarnauskas labai myli
žirgus ir dažnai varžybose skina laurus

Pabaisko seniūnijoje gyvenantis septyniasdešimtmetis Alfredas Žarnauskas trykšta energija ir dar žada savo vaikaitei pastatyti namą. Rugpjūčio 6 dieną auksines vestuves atšokęs vyras tikisi atšvęsti ir deimantines.

Įsteigė „Ristūnų“ firmą

Pensininkas pasakoja, kad didžiąją gyvenimo dalį jis dirbo paukštynuose komercijos direktoriumi, prieš išeidamas į pensiją 13 metų vadovavo kolūkiui. Įsigijęs sodybą Pabaisko seniūnijoje, Alfredas įsteigė veislinę „Ristūnų“ firmą, su dviem paties išaugintais žirgais sėkmingai startuoja respublikinėse varžybose.


Buvęs pedagogas Mokytojo dienos nešvenčia

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Vitoldas Valeika mokytojauti
pradėjo dvidešimties metų

Aštuoniasdešimt ketverių metų pedagogas Vitoldas Valeika prisipažino nešvenčiąs tarptautinės mokytojo dienos. „Aš jau ir pamiršau, kad tokia diena yra. Dabar įvairių profesijų švenčių pridarė. Kai dirbau pedagoginį darbą, susirinkdavom, įteikdavo mokytojams apdovanojimų ta proga“, – sakė pašnekovas. V.Valeika papasakojo apie Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atidarymą, kuomet jis pirmą kartą išvydo Lietuvos prezidentą, apie griežtą tvarką gimnazijoje, savo pedagoginio darbo kelią. V.Valeikos šeimoje mokytojo kelią pasirinko sesuo ir du broliai.


Miško išdaigos – palėpėje

Neįprastos palėpės savininkas
Julius Dirsė ir iš kelmo
sukuria patrauklų daiktą

Tai, ką yra sukūrusi gamta, galima pamatyti vienoje sodyboje. Tai bene vienintelė tokia didelė užeiga Lietuvoje. Ji yra Naujamiestyje, maždaug už 15 kilometrų nuo Panevėžio. Julius Dirsė, daugelį metų statybose dirbęs vadovaujantį darbą, šį savo namų kampelį pavadino „ Miško išdaigomis“. Jo savininkas mano, jog vadintį jį galerija būtų per skambu.

J. Dirsė įrodė, kad ir paprasčiausią gyvenamojo namo palėpę galima paversti naudingu plotu. Pertvarkęs ją prieš porą metų, čia sunešė iš rūsyje dūlėjusius iš miškų parsineštus radinius. Šioje patalpoje sausa, joje daiktai gali išsilaikyti nepažeisti oro permainų visą šimtmetį. Čia sukaupta apie 300 vertingų dalykų.


Gyvenime – įsipareigojimai sau ir artimui

Jadvyga DAMUŠIENĖ

Devyniasdešimtmetė vilnietė
Jadvyga Aleksandra Damušienė –
vyriausia Lietuvoje vairuotoja
Roko Medonio (ELTA) nuotrauka

Spalio 29 dieną minint aktyvios ateitininkų išeivijoje darbuotojos Jadvygos Damušienės 90 metų sukaktį, solenizantė parengė ilgą kalbą gausiems svečiams tikėdamasi, kad svečiavimosi metu tai bus pokalbių tema. Bet dėl daugybės sveikinimų teko sutrumpinti jos kalbą. Tarp sukaktuvininkę sveikinusiųjų buvo „Į laisvę“ žurnalo redaktorius V.Vitkauskas, Ateitininkų federacijos pirmininkas L.Serapinas, Lietuvių fronto bičiulių veikėjas J.Kojelis, šeimos draugas J.Kazickas, Vilniaus ateitininkų atstovas V.Vaičaitis ir kt. „Dainavos“ stovyklos augintinė, Detroito (JAV) Dievo Apvaizdos bažnyčios tarybos pirmininkė B.Bublienė pasveikino atsiųsdama sveikinimo telegramą. Duktė Gintė Damušytė, URM darbuotoja, ambasadorė ypatingiesiems pavedimams, sveikino mamą savo ir kitų jos dviejų sūnų bei vaikaičių vardu. Solenizantės parašytas, bet neišsakytas svečiams mintis spausdiname „XXI amžiuje“.


Šunys gelbsti pagyvenusius grybautojus ir gaudo plėšikus

Pasienietis kinologas Raimondas
Girnys su vokiečių aviganiu Radžu

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės pasieniečio kinologo dresuojamas trimetis vokiečių aviganis Radžas išgelbėjo gyvybę į nelaimę pakliuvusiam Biržų rajono gyventojui. Pagyvenęs vyriškis, pasak artimųjų, ryte buvo išėjęs į mišką grybauti ir iki vakaro negrįžo namo. Tos pačios dienos vakare į VSAT Šiaulių rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečius kreipėsi Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai. Jie paprašė padėti ieškoti be žinios dingusio Biržų rajono Jakniūnų kaimo gyventojo. Paaiškėjo, kad 63 metų vyriškis tos pačios dienos rytą išėjo į mišką, esantį už maždaug 300 metrų nuo savo namų, pasirinkti grybų. Popiet vyriškio pasigedę artimieji bandė jo ieškoti patys, vėliau kreipėsi į Biržų policijos pareigūnus, o šie – į pasieniečius.


Jis su Tavimi, Tėvyne

„Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi tampa mokytojais“. Tai nepaneigiami Sokrato žodžiai. Tokia laiminga šalis buvo ir Lietuva. Buvo… Mano kartai dar teko laimė per pamokas klausytis žodžių tų, kurie, nešiodami saulę savyje, ta šviesa nušvietė ir kitus. Niekas geriau už mokytojus neperteikdavo moralės, kilnių poelgių, tėvynės meilės, tikėjimo išminties, pagaliau elementarios atsakomybės ir ištikimybės principų. Jie dažnai jau iš nebūties su pasididžiavimu žvelgė į savo buvusius mokinius – Nepriklausomybės kovų savanorius, 1941 metų birželio sukilėlius, pokario metų narsiuosius Lietuvos partizanus, dvasinės rezistencijos dalyvius.


Marelė

Kaimynai, maži ir dideli, Marijoną vadina Marele gal todėl, kad ji yra labai gera. Visuomet turi vaikams kokį skanėstą: tai braškėmis pavaišina, tai slyvomis ar obuoliais. Kiekvienam negaili švelnesnio žodelio. Kai braškės prinoksta ar saldiniai obuoliai, Marelė tuoj pasikviečia kaimo vaikus. Vaikams to tik ir reikia: jie ir traukia į Marelės sodybą pasisvečiuoti – kartais ji dar ir pyrago su obuoliais vaikams iškepa. Kitą dieną, žiūrėk, vėl lekia vaikai į jos sodybą atsidėkoti – patalkinti jai darbuose: tai kokią lysvelę nuravi, agurkus palaisto ar paršeliui gardelį išvalo. Taip gražiai sutaria Marelė su vaikais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija