„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2007 m. vasario 2 d., Nr. 1 (20)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Mums skirta ne kardu tėvynę ginti

Bronislava TAMULYNIENĖ

Onutė Grybauskienė
(dešinėje) su bendražygiais

Lapkričio 30 dieną Anykščiuose, Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Juozas Širvinskas įteikė šaulio, pedagogo, rašytojo A.Vienuolio-Žukausko premijas penkiems pedagogams (ne šaulių sąjungos nariams) iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Vilniaus krašto. Tai buvo numatyta LŠS ir Švietimo ir mokslo ministerijos pasirašytoje sutartyje. Lėšas šiai premijai skyrė Hamiltono LDK Algirdo šaulių kuopa (vadas K.Deksnys).

Mokytoja iš Makniūnų

Minėtos premijos laureate tapo ir Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos mokytoja Onutė Grybauskienė. Jau 30 metų pedagogė ryškia žvaigždele šviečia ne tik mokykloje, bet ir Raitininkų seniūnijoje. Ji yra krepšininkė, scenarijų kūrėja, įvairių renginių organizatorė ir vedėja. Tad ir pasiteiravau laureatės, kiek prakaito išlieta, kiek kūrybinių minčių supinta, kiek meilės išspinduliuota jauniesiems šauliams iki tokio aukšto įvertinimo.

„Žinoma, smagu, kai tavo darbus mato, įvertina, tačiau svarbiausia, kad tu gali ne tik žinių mokiniams suteikti, bet ir mokyti jas taikyti gyvenime, formuoti tvirtas ugdytinių vertybines nuostatas ir pozityvų elgesį. O Alytaus rajono jaunųjų šaulių 10-osios kuopos Makniūnų būrys, kuriam vadovauju jau keleri metai, yra puiki dirva patriotiniam ugdymui – įtaigūs renginiai mokykloje, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotųjų pėstininkų batalione, mobiliosios vasaros stovyklos puoselėja nacionalines ir žmogiškąsias vertybes, padeda kovoti su sudaiktinto gyvenimo kultu, madomis, aptemptomis ant bedvasio kūno ir provokuojančiomis moralinį palaidumą“, – įsitikinusi teigė Onutė.

Širdį palietė klebono žodžiai

Paklausta, kas paskatino imtis tokio kilnaus darbo, Onutė vardija daug garbių žmonių. Pirmiausia mini Dzūkijos šviesuolį, Lietuvos kariuomenės ir šaulių metraštininką, Alovės ir Ryliškių parapijų kleboną kun. Stanislovą Stankevičių. Tai jis kažkada mokyklos bendruomenės susibūrime yra pasakęs: „Mums skirta ne kardu tėvynę ginti, o nešti degantį tautos žibintą“. Šie žodžiai palietė mokytojos širdį, ir ji kibo į darbą. Veiklos ugnelę kurstė ir A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės vadas Juozas Zarauskas, vado pavaduotojas Gintaras Lučinskas, buvęs mokinys Rimantas Marmantavičius, be abejo, ir batalione dirbantis Algirdas Šreideris.

Su krašto apsauga savo gyvenimą susiejo ir kai kurie jau senokai mokyklą palikę mokiniai. Karo akademiją baigė Darius Bartaševičius, yra ir daugiau šioje srityje dirbančių ir karo mokslus einančių buvusių mokinių. Mokytoją ir jaunuosius šaulius žavi kariškių erudicija, laikysena, elgesys, uniforma. O svarbiausia – jų prasmingi darbai tėvynei.

Laisvė – tai nesavanaudiškas, kruopštus darbas

Ugnelės žybčioja Onutės akyse, kai ji kalba apie nepakartojamas šaulių šventes, įvairius renginius. Tikru patriotizmu dvelkia Lietuvos kariuomenės dienos minėjimai pačioje mokykloje, neužmirštamos išvykos į apskrities šaulių rinktinės, ulonų pulko jubiliejinius renginius DK Birutės MP batalione. Kiek gražių dalykų patirta mobiliosiose vasaros jaunųjų šaulių stovyklose Pivašiūnuose, Kryžiuose, Kapčiamiestyje. Iš jų mokiniai grįžta sustiprėję ir fiziškai, ir dvasiškai, gerai suvokę, kad laisvė – tai pareiga, kruopštus darbas, o ne laisvė nuo darbo.

Laureatė maloniai prisimena ir įspūdingą svečių susitikimą Anykščiuose. Atvykusiųjų jausmus žadino muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimai ir net patrankos šūvis. Jų akis ir širdį džiugino rudens spalvomis nudažyti apylinkių vaizdai, kai jie lankė žymias krašto vietoves, literatūros klasikų paminklus.

Linkime Onutei ilgai nepavargti kartu su jaunąja karta nešant skaisčiai liepsnojantį tautos žibintą.

Alytaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija