Nuopelnai tautai yra svarbesni už titulus ar pareigas

Bronius VERTELKA

Jonas Žilevičius su žmona Grasilda Autoriaus nuotraukos

Garbųjį krekenaviškį atvyko pasveikinti vyskupas Jonas Kauneckas

Jono Žilevičiaus sutvarkytos Švenčiuliškių kapinės

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 90-ųjų metinių minėjimas ir Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija vyko vasario 15 dieną Krekenavos kultūros centre. Iškilmėse dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas, Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, rajono vadovai, rajono Tarybos nariai, seniūnai, bendruomenių atstovai, miestelėnai.

Didžiulėje salėje buvo tiek žmonių, kad visiems nepakako sėdimų vietų. Gausiai susirinkusiems sveikinimo žodį tarė rajono meras Povilas Žagunis. Pranešimą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui, skaitė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytoja Rūta Adamkevičienė. Ji išryškino ypatingą Krekenavos bažnyčios vaidmenį organizuojant vyrus, teigdama, jog jų kelias kylant į kovą prasidėdavo nuo šventovės. Didelis būrys Krekenavos krašto vyrų išėjo savanoriais. Mūšyje ties Kėdainiais žuvo Povilas Lukšys iš Kazokų kaimo, pirmasis Lietuvos savanoris. Pokario metais apie Krekenavą aktyviai veikė partizanai. Vieno mūšio metu žuvo 22 kovotojai. Jų lavonai gulėjo išniekinti miestelio aikštėje, o paskui buvo užkasti duobėje. Atgimstant Lietuvai, partizanų palaikai perlaidoti su derama pagarba. Zaosės kaimas Krekenavos seniūnijoje – prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio gimtinė. Daugeliui metų sovietų įkalintas, jis neprarado tikėjimo, kad Lietuva išsikovos nepriklausomybę.

Savo pasisakyme Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas teigė: „Tai buvo stebuklas, kad per tokią suirutę Lietuva išdrįso pasiskelbti nepriklausoma“. Anot vyskupo, netgi rusų rašytojas I. Erenburgas pripažino, jog sunaikinti lietuvių neįmanoma. Pasimeldęs prie stebuklingojo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos paveikslo, į 1863 metų sukilimo dalyvių gretas įsiliejo Krekenavoje vikaravęs bei Paberžę aptarnavęs Antanas Mackevičius. Žandarų sugautas ir caro valdžios nuteistas mirti, jis atsidavė likimui, bet neprašė pasigailėti.

Krekenavoje dirbo lietuvių tautos dainius kunigas J.Mačiulis-Maironis. Rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, būdama fiziškai silpna, nuveikė daug daugiau nei stipriausi vyrai. „Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, daugelio šalių diplomatai tiesiog veržte veržėsi dirbti į mūsų šalį, kad galėtų iš arti susipažinti su mūsų tauta, kurios žmonės niekam nenorėjo vergauti“, – pabrėžė ganytojas.

Panevėžio rajone kasmet renkamas Garbės pilietis. Garbės piliečiu tapo ir vilnietis skulptorius Kazimieras Kisielis, ir mokytojas pensininkas Rimantas Banevičius iš Naujamiesčio. Rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas perskaitė rajono Tarybos nutarimą, kuriuo rajono Garbės piliečiu skelbiamas krekenavietis Jonas Žilevičius (už jo kandidatūrą pasisakė netgi socialdemokratų frakcijos atstovė). Šią žinią minėjimo dalyviai sutiko audringais plojimais. Vicemeras supažindino su naujojo Garbės piliečio biografija. J. Žilevičius gimė 1921 m. gegužės 20 dieną Rabikėlių kaime. 1951 metais baigęs Kauno felčerių akušerių mokyklą, dirbo Truskavoje, Ramygaloje, tačiau ilgiausiai – Krekenavoje. Čia įkūrė kraštotyrininkų būrelį, rinko medžiagą apie Krekenavos krašto šviesuolius – medžio meistrą Vincą Svirskį, kunigą Antaną Mackevičių bei kitus įžymius žmones. J. Žilevičiui vadovaujant, iš laukuose surinktų akmenų buvo pastatyti paminklai, įamžintas jų atminimas. Surinko apie 300 girnapusių.

Nors jau daug metų J. Žilevičius nedirba, tačiau jį vis dar vadina daktarėliu. Kreipiasi į jį pagalbos susižeidę ar norėdami susileisti vaistų. Niekam Jonas nėra sakęs, kad negalįs ar yra užimtas. O anksčiau pats pėsčiomis ar dviračiu nukakdavo pas ligonį. Asmeniškai pats 36 kartus yra davęs kraujo ir yra apdovanotas donoro medaliu. J. Žilevičius puikiai išmano kaimo reikalus, kadangi yra mokęsis ekonomikos mokykloje ir baigęs žemės ūkio kursus. Įgijęs vairuotojo teises, nusipirko motociklą su lopšeliu, kad juo galėtų nuvykti pas ligonį ar parsivežti akmenų. Neilgai tarnavo motociklas – nuo sunkių daiktų vežiojimo netrūkus sulūžo. Įsigyta brezentu dengta mašinėlė irgi neilgai važiavo – ir vėl turėjo Jonas persėsti ant dviračio.

Norėdamas pastatyti paminklą, pardavė savo karvę. O kai girnas vežusi moteris susižeidė, Jonas ją į Panevėžio ligoninę nuvežė ir už vaistus sumokėjo. Jeigu žurnalistai mėgindavo kalbinti J. Žilevičių, šis, giedriomis akis į juos pažvelgęs, sakydavo: „Nevertas esu jūsų plunksnos“.

Jonas vaikšto pasiremdamas lazdele. Per iškilmes jis vilkėjo ne kostiumą, bet šaulio uniformą (į jų gretas įstojo dar prieš karą). Sveikinimus priiminėjo sėdėdamas. Garbės pilietį sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas A. Pekeliūnas, Panevėžio apskrities viršininkė G. Imbrasienė, o vyskupas J. Kauneckas įteikė vyskupijos kurijos diplomą – palaiminimą bei fotoalbumą apie Lietuvos bažnyčias. Fotomenininkas Julius Vaupšas bendraminčiui skyrė fotografijų parodą „Gyventi dėkojant“, kuri veikė kultūros centro vestibiulyje. Savo kraštietį daina sveikino Krekenavos kultūros centro moterų folkloro ansamblis, o iš Paįstrio atvykusi ūkininkė Aldona Kurapkienė rajono garbės piliečiui įteikė juodos duonos kepalėlį ant namuose austo rankšluosčio. Po iškilmių koncertavo saviveikliniai kolektyvai iš Ruklos.

Krekenava,

Panevėžio rajonas

© 2008 „XXI amžius“