Kilni tarnystė
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
2007 m. savo 90-metį atšventusi
Juzefa Vyšniauskaitė ir Daugailių
klebonas mons. Petras Baltuška
Nuotraukos iš asmeninio
Juzefos Vyšniauskaitės albumo
|
|
Kunigo Adomo Vyšniausko kunigystės
50-mečio jubiliejus. Iš kairės:
sėdi kun. Juozapas Čepėnas,
jubiliatas kun. Adomas Vyšniauskas
ir kun. Antanas Remeikis; stovi:
kun. Pranciškus Sabaliauskas,
kun. Gediminas Šukys ir klierikas
Juozas Čepėnas. 1961 m., Daugailiai
|
Barstyčiuose, netoli Žemaičių Kalvarijos, XIX
amžiaus riboje ūkininkai Vyšniauskai išaugino penkis vaikus: dukras
Domicelę, Rozaliją, Anelę ir sūnus Juozapą ir Adomą. Adomas
(gimęs 1887 m. vasario 10 d.) pasuko kunigystės keliu. Sunkiomis
sąlygomis labai stropiai mokydamasis persitempė sušlubavo sveikata.
Tad trejus metus pasimokęs Petrapilio dvasinėje akademijoje grįžo
į Lietuvą. 1911 metais įšventintas kunigu dirbo kapelionu lenkų
mokykloje Panevėžyje. 1918 metais buvo paskirtas į Raguvėlę, 1928
metais į Alantą, o 1940 m. gruodžio mėnesį į Daugailius. Čia
1967 m. vasario 13 dieną mirė, palaidotas Daugailių parapijos kapinėse.
Praėjusiais metais minėjome kun. Adomo Vyšniausko 120-ąsias gimimo
ir 40-ąsias mirties metines.
Juozapas Vyšniauskas vedęs Kazimierą Indriekaitę
likosi ūkininkauti. Šeima susilaukė trijų vaikų Alfonso, Juzefos
ir Stanislovo. Juozapui mirus, našlė Kazimiera ištekėjo už Malakausko
ir sulaukė dar trijų vaikų: Vladislavos, Zitos ir Kazimiero. Taigi
augo 6 vaikai. Šeima turėjo 18 ha žemės, tad visi vaikai buvo spaudžiami
prie darbo, tačiau rūpintasi ir jų mokslu.
1917 m. sausio 22 dieną gimusi Juzefa turėjo vos
pusantrų metų, kai mirė tėvelis. Paaugusi talkino ūkio darbuose,
Barstyčiuose baigė tris klases, išmoko austi. Daug džiaugsmo suteikdavo
dėdės kunigo apsilankymas. O kartą kun. A. Vyšniauskas pakvietė
mergaitę pasisvečiuoti į Alantą. Šešiolikametė Juzefa pas dėdę kunigą
atvyko tik pasisvečiuoti, tačiau pasiliko visam laikui. Jos gyvenimas
susietas su tarnyba dviems kunigams: savo dėdei Adomui Vyšniauskui
ir kun. Gediminui Jonui Šukiui. Atvykusi į Alantą Juzefa talkino
tetai buvo jai puikia padėjėja, pagalbininke. Dėdė klebonas, matydamas
Juzefos pastangas ir gabumus, išsiuntė ją į penkių mėnesių šeimininkavimo
kursus Utenoje. Čia mergaitė mokėsi maisto gaminimo, audimo, žemės
ūkio ir kitų darbų. Alantoje Juzefa talkino tetai Anelei šeimininkaujant
klebonijoje šešerius metus, aktyviai įsijungė į pavasarininkų veiklą.
Juzefa džiaugėsi gera, rūpestinga ir švelnia teta. Juzefą kartais
palepindavo ir dėdė klebonas, atveždamas didelių saldainių.
1940 m. gruodžio mėnesį kun. A. Vyšniauskas buvo
perkeltas į Daugailius. Kartu su dėde į Daugailius persikėlė ir
Juzefa su teta. Teta, sulaukusi 73 metų, mirė. Po jos mirties Juzefa
liko šeimininkauti viena. Juzefa prisimena, kad Daugailiuose sovietai
ne kartą kleboną kvietė tardymui, gąsdino, buvo išvežę į Dusetas
(tuo metu ten buvo susitelkusi sovietinė valdžia). Sovietams nacionalizavus
bažnytinius pastatus Daugailiuose, klebonas kun. A. Vyšniauskas
su giminaitėmis šeimininkėmis buvo priverstas palikti kleboniją
ir apsigyveno Vėriškėse (šalia Daugailių) pas Varatinskius. Čia
gyvendamas klebonas netoli bažnyčios pasistatė namelį ir ten išgyveno
7 metus, paminėjo kunigystės 50-metį, čia 1967 m. vasario 13 dieną
iškeliavo į amžinybę. Palaidotas Daugailių parapijos kapinėse, jo
kapą puošia dukterėčios Juzefos Vyšniauskaitės pastatytas paminklas.
Daugailiuose Juzefa ne tik šeimininkavo, bet ir
giedojo bažnyčios chore. Prisimena, kad tuo metu vargonininku dirbo
Steponas Dailydėnas. Mišios lotyniškai buvo giedamos keturiais balsais.
Į keturbalsį chorą gražiai įsiliejo ir Juzefos sodrus altas.
Klebonui kun. A. Vyšniauskui į pagalbą 1959 m.
liepos 3 dieną buvo atsiųstas kun. Gediminas Jonas Šukys, kurio
85-ąsias gimimo metines šįmet minime. Daugai-liuose kun. G. J. Šukys
dirbo septynerius metus. 1966 m. lapkričio 4 dieną buvo paskirtas
Zarasų klebonu. Mirus dėdei klebonui kun. A. Vyšniauskui, Juzefa,
kun. G. J. Šukio prašoma, atvyko į Zarasus šeimininkauti klebonijoje.
Zarasuose Juzefą žavėjo graži gamta, pušynai. Ji įsijungė į bažnytinį
chorą, laisvalaikiu siuvinėjo, mezgė šalikus, bičiuliavosi ir bendravo
su siuvykloje dirbusia Bronyte Valaikiene, ūkinių prekių parduotuvės
pardavėja Lina bei kitomis miestelio moterimis. Klebonas kun. G. J. Šukys
1978 m. balandžio 6 dieną buvo paskirtas Surdegio administratoriumi.
Kleboną iškėlus į Surdegį, vėliau (1981 m. spalio 13 d.) į Dusetas,
kartu kėlėsi ir šeimininkė Juzefa Vyšniauskaitė. 1996 m. gegužės
17 d. klebonas kun. G. J. Šukys buvo paskirtas Dusetų altaristu.
Čia jis gyveno iki mirties iki 2002 m. liepos
28 dienos. Palaidotas senosiose Utenos kapinėse, tėvų kape. Kun.
G. J. Šukys labai domėjosi muzika. Yra parašęs liturginių giesmių,
Mišių ir kitų kūrinių, dažnai pasirašinėjo Akmenėlio slapyvardžiu.
Visą gyvenimą kunigams šeimininkavusi Juzefa,
mirus kunigui G. Šukiui, neilgai trukus vėl sugrįžo į Daugailius.
Čia ji gyvena kadaise brolio kun. Adomo Vyšniausko statytame namelyje,
kurį per visą sovietmetį, o ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę,
globojo ir remontavo ten gyvenantis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio
Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius (2004), monsinjoras
(2006), Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas mons.
Petras Baltuška. Juzefa džiaugiasi klebono globa.
Nežinau, kiek man dar leis Dievulis krutėti,
sako Juzefa ir dėkoja Dievui, kad sulaukusi 91 metų dar gali vaikščioti,
pasimelsti bažnytėlėje. Gimtojoje Žemaitijoje Barstyčiuose seniai
bebuvo nebėra nė kur nuvažiuoti tėviškės namai parduoti, broliai
mirę.
Galima pasidžiaugti Juzefos išsaugotomis vertingomis
ir retomis dvasininkų nuotraukomis (vieną jų čia ir spausdiname),
jos nuoširdumu, pasiaukojimu dvasininkijai ir palinkėti sveikatos
bei Dievo Palaimos gausos.
Daugailiai, Utenos rajonas
© 2008 XXI amžius
|