„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2009 m. birželio 5 d., Nr. 3 (31)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tiltagalių Žemaitė rašo ir apie meilę

Bronius VERTELKA

Liuda Karpuškienė rašyti
pradėjo brandaus amžiaus

Kovo 28-ąją Tiltagaliuose gyvenanti Liuda Karpuškienė minėjo savo 90-ąjį gimtadienį. Šią senolę išgarsino jos kūryba. Rašyti ji pradėjo sulaukusi maždaug tokio pat amžiaus kaip ir mūsų klasikė Žemaitė. Iš pradžių savo naują užsiėmimą tiltagalietė bandė slėpti, bet vaikai, iššniukštinėję, kad mama rašo, patarė siųsti į rajoninį laikraštį. Netrukus jos kūrinys pasirodė „Tėvynėje“. Išspausdinta žinutė moteriai tarsi užaugino sparnus.

Būdama Panevėžyje L. Karpuškienė užsukusi į redakciją susipažino su puikiomis žurnalistėmis – Leontina Vyčiene ir Elena Mezginaitė, kurios buvo pirmosios patarėjos, kaip ir apie ką rašyti. O redaktorius Povilas Kancė pasirodė esąs paprastas ir neišdidus vyras. Dvi žiemas L. Karpuškienė lankė redakcijos rengiamus kaimo korespondentų kursus, į kuriuos mokyti net kalbininkai iš Vilniaus atvykdavo. Daugiau kaip 30 metų tiltagalietė ryšius su „Tėvynės“ laikraščiu palaikė, tris jo redaktorius pragyveno, siuntė naujienas iš Tiltagalių gyvenimo. Moteris labai prisirišo prie puikios poetės E. Mezginaitės, todėl netikėta jos mirtis stipriai ją sukrėtė.

L. Karpuškienė – Tiltagalių himno autorė, savo posmų yra skyrusi Tiltagalių kultūros centro direktorei Reginai Kopūstienei ir Karsakiškio seniūnei Nijolei Gaižiūnienei, kurias itin gerbia už nuoširdumą ir supratimą. Gražią šventę jos surengė L. Karpuškienei, kai ši šventė 85 metų sukaktį.

Senolės daug poezijos perskaityta, bet mylimiausi kūrėjai – Justinas Marcinkevičius, Bernardas Brazdžionis, Elena Mezginaitė, Salomėja Neris.

Senolė ir apie meilę yra rašiusi, net poemą yra sukūrusi. Laukiant operacijos gimė eilės apie save, kurias saugoja atmintyje. Lyg vanduo Marnakoje prabėgo 90 metų, o, rodos, dar žmoniškai negyventa. Be vyro jau 43 metai. Geri dukra ir sūnus užaugo, sulaukė anūkų ir proanūkių. Norisi dar pagyventi, matyti tokią gražią Lietuvą ir jos gerus žmones.

Tiltagaliai, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija