Chorvedys

Bronius VERTELKA

Panevėžio muzikų patriarchas Juozas Bagdonas

Panevėžio muzikų patriarchas Juozas Bagdonas, neatlaikęs kasdieninių rūpesčių naštos, apsigyveno Panevėžio Šv. Juozapo senelių globos namuose, bet ir čia randa galimybių kurti. Dar vaiką jį iki širdies gelmių sužavėjo bažnyčioje skambėjusi giesmė „Pulkim ant kelių“ – tiesiog užbūrė giedojęs choras ir groję vargonai. Pats panoro išsiaiškinti, kaip išgaunami tokie garsai. Klykoliuose Juozui teko gyventi viename kambaryje su zakristijonu, kuris ir pamokino groti. 16 sulaukęs Juozas jau mokėsi groti pas Luokės vargonininką Joną Batorą, tikrą muzikos virtuozą, kurį kviesdavosi į dvarus. Savarankiškai išbandytas vargonavimas Juozukui paliko neapsakomai gerą įspūdį, tik prasidėjęs karas sujaukė planus. Paimtas į kariuomenę Smetonos laikais, tarnavo prie rusų, o vokiečiams užėjus pateko nelaisvę. Iš Pabradės pėsčiomis atvarė į Vilnių, vokiečiams sugalvojus iš lietuvių sudaryti dalinį, kuris kariautų su rusais. Nenorėdamas valgyti okupantų siūlomos duonos Juozas nuėjo pas kuopos vadą lietuvį ir pasiskundė, kad tėvas serga, šeimai reikia padėti. Šis pasiūlė rasti kitą žmogų vietoj savęs. Juozas pasimeldė, o grįždamas iš bažnyčios sutiko pažįstamą, kuris su džiaugsmu sutiko būti jo vietoje, kad tik gautų valgyti.

Antrą kartą užėjus rusams norėjo paimti Juozą į frontą. Išgelbėjo „popierėlis“ – mat Stalino įsaku kulto tarnų neimdavo į kariuomenę. Tokį atleidimą, patvirtintą Telšių vyskupo parašu, turėjo Juozas.

Atėjo laikas mokslams. Baigęs chorvedybą Klaipėdos muzikos mokykloje, studijavo Vilniaus konservatorijoje. Daugiau nei pusę šimtmečio J. Bagdonas atidavė pedagoginiam darbui. Buvo reiklus studentams, dažnai sakydavo: „Jeigu nežadi iš muzikos valgyti duonos, rašyk pareiškimą, gal kitoje srityje pritapsi“. Vieną buvusį studentą sutiko po daugelio metų. Solidžiai atrodantis vyriškis pats užkalbino savo buvusį mokytoją. Veterinarijos mokslų daktaras padėkojo Juozui už jo duotą išmintingą patarimą.

 Panevėžyje J. Bagdonas vadovavo chorams, kūrė muziką. Būdamas šaulių choro vadovu atšventė savo 90 metų jubiliejų. Ir tada nusprendė, kad jau dirbti jam gana. Panevėžio muzikų patriarchas sako, kad sveikata žmogui yra svarbiausia, jos už didžiausius pinigus nenupirksi. Tačiau kartais, reikalui esant, Juozas pagroja mons. Juozapo Antanavičiaus senelių globos namų koplytėlei dovanotais vargonėliais.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“