Globalaus pasaulio iššūkiai pagyvenusiems žmonėms

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Konferencijos svečias Alekos Tringides (viduryje), SDMC direktorė Danguolė Boguševičienė (antra iš kairės) ir Ignalinos rajono verslo informacijos centro vadovė Ligita Smagurauskienė

Pasaulis vis labiau sensta

Kaip rodo Lietuvos ir tarptautinės statistikos specialistų atlikti tyrimai, pasaulio visuomenė sparčiai senėja. Daugelyje valstybių vyresnio amžiaus žmonės sudaro vis didesnę gyventojų dalį.

Vien mūsų šalyje praėjusiais metais pagyvenusių žmonių (nuo 60 ir vyresnio amžiaus) buvo 696 tūkst. (arba kas penktas šalies gyventojas). Daugiausia pagyvenusių žmonių Lietuvoje užfiksuota Utenos apskrityje – 23,8 proc. nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, Alytaus apskrityje – 22,5 proc. Jauniausios apskritys – Vilniaus (17,2 proc.) ir Telšių (18,1 proc.)

Ateityje, kaip prognozuoja gerontologijos specialistai, vyresnio amžiaus žmonių skaičius pasaulyje dar labiau išaugs, ypač ryški ši tendencija numatoma besivystančiose šalyse. Pagal EUROSTATO parengtas Lietuvos gyventojų demografines prognozes, tikėtina, kad jau 2050 metais mūsų šalyje pagyvenę žmonės sudarys maždaug trečdalį bendrojo gyventojų skaičiaus.

Europa neabejinga senyvo amžiaus žmonėms

Globalus besikeičiantis pasaulis žmonijai iškelia naujus iššūkius ir išbandymus. Netgi sparčiai modernėjant gamybos, mokslo, kitoms visuomenės veiklos sritims neišvengiama įvairių socialinių ir ekonominių problemų. Bene sudėtingiausia visuomenėje vykstančius pokyčius išgyventi vyresnio amžiaus asmenims. Nemažai daliai šių žmonių praradus ne tik sveikatą, bet ir ryšį su artimais žmonėmis, tenka išgyventi vienatvės jausmą, baimę likti atskirtam nuo išorinio pasaulio.

Jau daugiau nei penkerius metus Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos Socializacijos ir darbinio mokymo centro (SDMC) direktorė Danguolė Boguševičienė sakė, kad susvetimėjimo mūsų visuomenėje neturi būti – juk pagyvenęs žmogus yra gražus savo metų derliumi, patirtimi, gebėjimu perteikti dvasines bei moralines vertybes. Kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje yra vertinamos senosios tradicijos gerbti pagyvenusį žmogų, jo orumą, teises į visavertę socialinę, sveikatos apsaugą.

„Mūsų šalyje pagyvenusių žmonių problemoms spręsti ir anksčiau būdavo skiriama nemažai dėmesio, bet rimtesnių poslinkių šioje srityje sulaukta tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Dar prieš kelerius metus ES lėšomis buvo pradėti vykdyti įvairūs socialiniai projektai bei programos, skirtos senyvo amžiaus žmonių priežiūros politikai remti. Taigi ir mūsų centras, bendradarbiaudamas su gerontologijos, paliatyvios medicinos ir slaugos specialistais, taip pat analogiškos srities partneriais iš įvairių Europos šalių – Čekijos, Graikijos, Italijos, Kipro, Olandijos, Vengrijos ir kitų valstybių, dar prieš penkerius metus pradėjo rengti plataus masto socialinį projektą „Pagyvenusių žmonių priežiūra“. Jis skirtas vyresnio amžiaus žmonių priežiūra užsiimančių darbuotojų ir socialinių partnerių mokymui, pasidalyti savo įgūdžiais, patirtimi ir kt.“, – esmines projekto veiklos gaires nušvietė pašnekovė.

Pasak D. Boguševičienės, SDMC drauge su partneriais prieš metus pradėjo vykdyti ES Leonardo da Vinci tęstinį projektą „Pagyvenusių žmonių priežiūros įgūdžių ugdymas ir sertifikavimas“. Kaip įgyvendinti šį projektą ir kokias efektyvesnes veiklos priemones panaudoti, neseniai sostinėje vykusioje konferencijoje drauge su medicinos, socialinės rūpybos specialistais gvildeno ir Lietuvos savivaldybių, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai. Konferencijoje pranešimą skaitė VU Gerontologijos reabilitacijos centro vadovas dr. Vidmantas Alekna, kalbėjęs apie aktualius mūsų šalies socialinių darbuotojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo reikalus.

Mokysis visą gyvenimą

Projekto vadovas, Kipre įsikūrusios kompanijos „Trysis ltd“ prezidentas Alekos Tringides priminė, jog sparčiai augant pagyvenusių žmonių skaičiui, vis labiau kyla kvalifikuotų specialistų, teikiančių socialinės priežiūros ir psichoterapijos paslaugas, poreikis. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos bei pasaulio šalių ypač pasigendama tinkamai parengtų socialinės rūpybos bei priežiūros darbuotojų, savanorių, kurie teiktų kvalifikuotą pagalbą pagyvenusių žmonių namuose ar privačiuose namuose gyvenantiems vienišiems, garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. Pasak svečio, tas poreikis ypač išaugo per pastarąjį dešimtmetį, kai dėl sparčių pokyčių pasaulio ekonominėje, socialinėje srityje, kitų priežasčių, šeimose pradėjo nykti tradicinė pagalba savo pasenusiems tėvams.

SDMC vadovė D. Boguševičienė teigė, jog pastarasis projektas, kurį remia Europos Komisija (EK), vykdomas remiantis mokymosi visą gyvenimą principu. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti profesinio mokymo ir jo metu įgytų žinių teorinio bei praktinio pritaikymo metodus. Kaip slaugyti ir prižiūrėti artimųjų globos netekusius pagyvenusius žmones, kokią veiksmingesnę paramą jiems suteikti, kitas aktualias žinias bei įgūdžius būsimieji profesionalūs priežiūros darbuotojai įgyja Pagyvenusių žmonių priežiūros (PŽP) mokymo centruose. Jie steigiami prie senelių globos namų ar kitų socialine rūpyba bei priežiūra užsiimančių įstaigų. Praėjusiems specialius mokymo kursus išduodami PŽP pažymėjimai, patvirtinantys, jog projekte dalyvavę asmenys yra įgiję specialių žinių ir gali teikti pagalbą seniems žmonėms.

Profesinio mokymo ciklą patikėta inicijuoti ir prižiūrėti bendruomeniniu principu veikiančiai PŽP pilietinei observatorijai. Į ją įtraukiami vietinės valdžios atstovai, sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos, kitų įstaigų specialistai. Projekto vykdytojai ir partneriai mūsų šalyje dar tik žengs pirmuosius žingsnius. Viliamasi, kad glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybėmis, taip pat socialines paslaugas vyresnio amžiaus asmenims teikiančiomis institucijomis pavyks pasiekti teigiamų rezultatų ir sumažinti paties jautriausio mūsų visuomenės sluoksnio – pagyvenusių žmonių socialinę ir dvasinę atskirtį, suteikti jiems galimybę aktyviau įsitraukti į pilnavertę gyvenimo veiklą.

Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“