Bendruomenėse

Ką bylos ainiams Aukštelkų pilkapio paminklas?

Pranas LUKOŠEVIČIUS

Prie ant Aukštelkų pilkapio pastatyto paminklo Švč. Mergelei Marijai – religinės grupės vadovas S. Gavėnas Autoriaus nuotraukos

Švč. Mergelės Marijos altorėlis

Aukštelkų pilkapis yra nuošaliau kaimo. Archeologų netyrinėtas, mažai kraštotyrininkų vertintas, aprašytas. Jo aukštumėlėje jau šiais laikais gyventojai sudėliojo akmeninius aukurus, primenančius, kad čia kažkada vaidilutės kūreno šventąją ugnį, laukė iš žygių ar medžioklės sugrįžtančių vyrų. Legenda teigia, jog čia buvusi gyvenvietė Aukštoji Alka su savo pilkapiu, kuriame buvo ir laidojama. Tai lyg paminklas, išlikęs dabarties kartoms. Ant Aukštelkų pilkapio ir praėjusį, ir šį amžių buvo pastatomi paminklai.

Bažnyčia – toli, Dievas – arti

Senais laikais netikinčius bažnytkaimių gyventojai pašiepdavo: „Bažnyčia – arti, Dievas – toli“. Dabar Aukštelkuose šitas posakis apverstas – „Bažnyčia – toli, Dievas – arti“. Nuo kaimo iki Radviliškio kokie 6–7 kilometrai, kai kas jau Aukštelkus vadina jo priemiesčiu. Kaime, didelės apylinkės seniūnijos centre, nėra maldos namų. Nuo seno aukštelkiečiai bei jų kaimynai iš Gražionių, Liaudiškių, kitų kaimiškų vietovių vykdavo melstis į Radviliškio bažnyčią. Valdiški autobusiukai negreitai pradėjo riedėti žvyrkeliais – tai darydavo per dideles šventes. Panašiai yra ir dabar – laisvadieniais autobusai retai kursuoja, sekmadienį – tik vakare.

Tačiau aukštelkiečiai neužmiršo maldos, meldėsi ir meldžiasi. Kartais susirenka pas vieną kaimyną, turintį didesnę trobą, kitąsyk – pas kitą. Taip pradėjo kurtis kaimo religinė grupė. Nepaisydami didelių darbymečių, meldėsi, prašė Viešpaties padėjimo, Švč. Mergelės Marijos užtarimo, paguodos nelaimėje, varguose, dėkojo, kad išgyveno karus, marus ir visokias negandas.

Tokia buvo „Aukštosios Alkos“ kaimo bendruomenės religinės grupės pradžia. Išsipildė kaimiečių siekiai gyventi dorai, pamaldžiai, ir Dievas neaplenkė kiekvienos sodybos. Bažnyčia tolokai, todėl pensininkams į ją nuvažiuoti sunku. „Aukštosios Alkos“ kaimo bendruomenės valdyba, jos religinė grupė dėl to ne kartą kreipėsi į rajono valdžią, deja, atsakymai nedžiugino: skirti visuomeninį transportą sekmadieniais ar švenčių metu gal ir būtų įmanoma, bet važiuoti susirenka vos keletas seneliukų, o tai vežėjams nuostolinga. Kitas reikalas, jei mokyklinis jaunimas važiuotų kartu su senaisiais. Bet pedagogai, ypač tikybos mokytojos, kurios, beje, dažnai keičiasi, vaikus tikėjimo tiesų temoko mokykloje. Kad ir neišvengiama trukdžių, Aukštelkų katalikai atlieka savo šventą pareigą.

Tikėsi – neįveikiamą įveiksi

„Aukštosios Alkos“ religinė grupė tvirtai susibūrė prieš dešimt metų. Jos įkūrimo iniciatoriai Stanislovas Gavėnas, Povilas Škikūnas, Ona Šlenderinė, Ona Veršnickienė ir kiti. Ypač aktyviai darbo ėmėsi S. Gavėnas. Jis tapo šios grupės vadovu. Dabar joje daugiau kaip trisdešimt narių. Į šventinius bei kitokius susiėjimus tikinčiuosius pakviečia seniūnijoje pakabinti kvietimai.

Kaip ir bažnyčioje, čia vyksta svarbiausi metų renginiai: gegužinės pamaldos Švč. Mergelei Marijai („Majavos“), birželį pamaldos Švč. Jėzaus Širdžiai, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kitos šventės. Grupės nariai lanko ligonius, negaluojančius senelius, kartu pasimeldžia, paguodžia. Prieš Šv. Kalėdas kartu su Radviliškio parapijos kunigu aplanko sodybas. Renka aukas Bažnyčiai, padeda palydėti į amžinojo poilsio vietą.

„Aukštosios Alkos“ kaimo bendruomenės valdyba, skatinama seniūnės Almos Kubilinskienės bei kitų, parengė projektą ir prieš trejus metus įsigijo patalpas seniūnijos antrajame aukšte. Iš visur susirankiojo baldus, o altorėlį padarė kaimo auksarankis Jonas Grybauskas. Altorėlis Švč. Mergelei Marijai buvo atidengtas, jį pašventino Radviliškio bažnyčios vikaras.

Sušlubavus sveikatai pasikeitė požiūris

Nepasakysi, kad Stanislovui Gavėnui jau septyniasdešimt ketveri. Neretai dviračiu aplekia didžiulę kaimo gyvenvietę. Tuo nušauna du zuikius – ir reikalus sutvarko, ir sveikatą pastiprina. Į seniūnijos būstinę, kaimo centrą mėgsta ir pėsčias nueiti. Į Radviliškį ar toliau užkuria automobilį, tačiau jį taupo ypatingiems reikalams – kuras pensininkui ne pagal kišenę.

Jaunystėje baigęs gyvulininkystės specialybių mokslus, Radviliškio rajone dirbo kiaulininkystės zootechniku Skėmių, „Draugo“ kolūkiuose. 1981 metais jį pasikvietė buvusio Černiachovskio kolūko vadovai, tuomet ir apsigyveno ūkio centre.

 Jau dirbdamas Skėmiuose pajuto, kad pablogėjo sveikata. Save vadino laisvamaniu, skeptiškai vertino tikėjimą, religines šventes šventė dėl savo linksmybių. Netikėjo, bet kitiems netrukdė.

Gerai prisimena: 1994 metų rugpjūčio mėnesį gydėsi Radviliškio ligoninėje, ten elgėsi nerūpestingai, vengė vaistų, nesilaikė gydytojų skirto režimo. Jį ištiko miokardo infarktas ir klinikinė mirtis. Nelengvai atsigavo. Vėl teko mokytis vaikščioti, judėti. Po to pasikeitė penkiasdešimt devynerių metų vyro mąstysena: dėkojo Viešpačiui, kad vėl mato saulutę, gali kalbėti, mąstyti. Pradėjo nuoširdžiai melstis, dėkoti, kad patyrė Dievo palaimą, sugrįžo į gyvenimą, skaitė „Naująjį Testamentą“, katalikišką spaudą. Žmogus sustiprėjo, sugrįžo iš ligoninės, bet dar nepensininkas tapo antros grupės invalidu. Nuo tada pasikeitė S. Gavėno pažiūros į tikėjimą. Prasidėjęs naujas gyvenimas paskatino bendrauti su kaimo katalikais, suburti „Aukštosios Alkos“ religinę grupę.

Aukštelkiečiai tiki: bus ir maldos namai!

Džiaugiasi maldininkai sava sale – joje meldžiasi, gieda, aptaria svarbiausias problemas. Deja, mirusieji čia nešarvojami – maža vietos, be to, į pastato antrąjį aukštą nelengva seniesiems užlipti. Dabar šarvojimo apeigoms nuomojama salė kultūros namuose.

„Aukštosios Alkos“ valdyba parengė projektą dėl bendruomenės namų įsteigimo. Pasirinktas buvusios katilinės pastatas. Projektas patvirtintas, pradėti pirmieji darbai. Juose vietos maldai atsiras ne tik kaimo, bet visos Aukštelkų seniūnijos gyventojams. Religinės grupės nariai jau surinko bene 5 tūkst. litų. O Radviliškio bažnyčia padovanojo 12 suolų („klaupkų“). Pastate įrengiamiems maldos namams daug ko reikės. Tuo kantriai ir nuoširdžiai rūpinasi religinės grupės vadovas bei Radviliškio bažnyčios Aukštelkų maršalka S. Gavėnas. Pastato remonto, tvarkymo darbai kol kas sunkai vyksta, daugiausiai trukdo pinigų stygius. Tačiau aukštelkiečiai kupini vilties ir ryžto: ateis diena, kai melsis savo maldos namuose!

Aukštelkų pilkapyje – paminklas Švč. Mergelei Marijai

Aukštelkietės Alfredos Janulienės sūnus iš kažkur į namus atvežė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. S. Gavėnas su bendraminčiais apniokotą šventą meno kūrinį apžiūrėjo ir nusprendė, jog galima restauruoti ir pastatyti kaip padėką tikėjimui. Numatyta restauruotą paminklą pastatyti ant Aukštelkų pilkapio. Sumanūs vyrai atgaivino kūrinį. Pilkapio aukštumoje išrinko vietą, išlygino žemę, išbetonavo gruntą, pastatė paminklą. Įvyko didelės paminklo atidengimo iškilmės. Kaimo centrine gatve nusitiesė iškilminga eisena, žygiavo šaulių kolona, moterų ansamblis „Sodietė“ giedojo giesmes. Kunigas pašventino paminklą, sumirgėjo gėlių puokštės, krepšeliai, vainikai, suliepsnoji žvakelės...

Dabar nuo piliakalnio aukštumos į tolumą žvelgia du paminklai: 1928 metais šaulių pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybei ir Aukštelkų 450-erių metų sukakčiai – Švč. Mergelė Marija.

Radviliškio rajonas

© 2010 „XXI amžius“