Mums rašo

Įdomi ir prasminga senatvė Panemunėje

Ugnė Balaševičiūtė, Gabrielė Mažeikaitė,

Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinės

Vytautas Gegužis (antras iš dešinės) su Panemunės senelių namų gyventojais

Vykdydami projektą ,,Padėkime vargstantiems žmonėms“ (autorė mokyt. Marytė Gustainienė) nuvykome į Panemunės senelių namus. Čia gyvena beveik šimtas senelių.

Čia gyvenantis Vytautas Gegužis papasakojo savo gyvenimo kelią. Baigęs šešias pradžios mokyklos klases, jis įstojo į gimnaziją. Vėliau mokslus tęsė J. Naujalio mokytojų seminarijoje – vakarinėje gimnazijoje. 1948 metais baigęs gimnaziją tais pačiais metais įstojo į Veterinarijos akademiją ir 1953 metais gavo veterinarijos gydytojo diplomą.

Darbą pradėjo Prienų rajone. Po 40 metų tapo vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. Veterinaro paslaugos tuomet buvo nemokamos, tačiau žmonės būdavo labai dosnūs, tad sužinoję adresą atsiųsdavo  kiaušinių, sūrio ar sviesto. Vėliau Vytautas persikėlė į Kauną ir iki pensijos dirbo maisto kontrolės srityje. Vytautas visada buvo doras katalikas ir sekmadieniais dalyvaudavo šv. Mišiose. Kartą per Velykas komjaunimo sekretorius pamatė V. Gegužį Katedroje ir pranešė akademijai, jog vienas studentas pastebėtas bažnyčioje. Norėdamas išsisukti, Vytautas priėjęs prie senutės padėjo jai atsikelti. Kitą dieną kuratorius Vytauto klausė, ar tikrai jis buvo bažnyčioje. Vytautas pasiteisindamas atsakė, kad atvažiavusi iš kaimo motina paprašė ją nuvesti į Katedrą, taigi jam teko išpildyti mamos prašymą. Kuratorius jam pasakęs, kad jeigu dar kada nors lydėtų motiną į bažnyčią, negali eiti vidun, o turi stovėti prie durų, ir pasitenkino parašęs pastabą. Kai V. Gegužį mėgino užverbuoti KGB, jis atsisakė, aiškindamasis, kad yra iš kaimo, čia žmonių nepažįsta, vadinasi, gerai dirbti nesugebės.

Senelių namuose V. Gegužis turi atskirą kambarį su televizoriumi bei radiju. Mėgsta skaityti laikraščius, knygas. Tik neturi gero draugo, su kuriuo galėtų nuoširdžiai pasikalbėti. Tad pasitaikius progai važiuoja susitikti su artimais žmonėmis, draugais.

© 2010 „XXI amžius“