Strateginių studijų centras – nepriklausoma, nešališka įstaiga?

Gintaras VISOCKAS

Strateginių studijų centras (SSC) nėra visiškai atvira institucija. Čia atliekamos studijos, kurių autoriai, be kita ko, vertina šiandien mūsų šaliai iškilusius pavojus bei analizuoja sunkumus, kurie gali iškilti ateityje. Ne tik Prezidentūroje ar Vyriausybėje, bet ir čia, SSC, formuojama mūsų šalies gynybos ir saugumo politika. Todėl labai svarbu, kad SSC vadovybei niekas nekliudytų atlikti objektyvius, nešališkus tyrimus. Taip pat labai svarbu, kad SSC dirbtų tik patikimi, sąžiningi analitikai. Galų gale ne mažiau svarbu, kad SSC darbuotojai atliktų tikrai reikalingus, o ne menamus, ne popierinius, tik biurokratinėms ataskaitoms reikalingus tyrimus. Karti patirtis byloja, jog Lietuvoje ne visuomet rūpinamasi valstybės reikalais. Ne taip jau retai pirmiausia siekiama parodyti, koks žavus, puikus, išmintingas ministras, o ministerijos, departamento ar kanceliarijos nenuveikti arba prastai nuveikti darbai slepiami po devyniais užraktais.

Jokiu būdu nenoriu tvirtinti, esą buvusio VSD pareigūno Egidijaus Motiekos vadovaujamas SSC prastai atlieka savo priedermę. Tačiau akivaizdu, kad Lietuva neišbrenda iš politinių skandalų liūno, į kurį įsipainioję pačio aukščiausio rango pareigūnai – prezidentai, partijų vadovai, saugumiečiai. Tad SSC vadovo E.Motiekos norėjau paklausti, ar čia nėra ir jo vadovaujamos įstaigos darbo broko. Jie kuria tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes strategijas, o skandalų – nė kiek ne mažiau. Kai kurios aplinkybės – finansinė priklausomybė nuo VSD, KAM, STT vadovų užgaidų ir kaprizų – kelia rimtų abejonių, ar tik nebus SSC vadovybei supančiotos rankos. Žinoma, sąžiningas, padorus, dėl valstybės reikalų pergyvenantis VSD vadovas darys teigiamą, sveikintiną įtaką SSC planams. Bet ką daryti, jei VSD vadovas – KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius? Ar tikrai SSC dvasia ir siela galėjo būti nepriklausomas nuo buvusio VSD vadovo A.Pociaus, kuris įžūliai, akivaizdžiai bandė paveikti net parlamentarus iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? Sąmoningai ar atsitiktinai į SSC tarybą įtraukti būtent tie politikai, žurnalistai, kurie paskutiniųjų skandalų metu palaikė liūdnai pagarsėjusį A.Pocių?

Lietuva – nedidelė valstybė. Ji negali turėti daug strateginių studijų centrų. Nuo pat pirmųjų dienų centrui vadovaujančio E.Motiekos pečius slegia milžiniška atsakomybė. Apie ją ir norėjau kuo išsamiau pasišnekėti su SSC vadovu. Deja, E.Motieka nepanoro susitikti akis į akį, teisindamasis didžiuliu užimtumu. Į „Slaptųjų takų“ klausimus jis atsakė raštu, todėl neturėjau galimybės pakartoti klausimų, į kuriuos jis neatsakė arba atsakė labai paviršutiniškai – vienu dviem sakiniais. Tad interviu liko neišbaigtas, gal net paviršutiniškas.

Į „Slaptųjų takų“ klausimus atsako Strateginių studijų centro vadovas dr. Egidijus MOTIEKA.

Kuo užsiima SSC?

Strateginių studijų centras (SSC) yra nepriklausoma strateginius ir analitinius tyrimus vykdanti institucija.

SSC vykdo regioninių ir globalių geopolitinių bei tarptautinių pokyčių monitoringą, rengia analizes ir prognozes apie Lietuvos ir kitų valstybių bei tarptautinių organizacijų viešojo valdymo, ekonominę, socialinę, informacinę, gynybos ir saugumo politiką.

Ką konkrečiai veikia SSC direktorius?

SSC direktorius vykdo organizacines, administracines ir reprezentacines funkcijas, taip pat dirba analitinį darbą.

Koks SSC direktoriaus mėnesinis uždarbis?

SSC ne valstybinė, o viešoji įstaiga. Mano atlyginimą nustato steigėjai (dalininkai). Gaunu kiek mažiau nei anksčiau, dirbdamas LR Prezidento patarėju.

Koks SSC metinis biudžetas? Kiek iš viso žmonių dirba Centre?

Valstybė, tiksliau, mūsų steigėjai – URM, KAM, VSD – tyrimams skiria apie milijoną litų. SSC dirba dvylika darbuotojų. Taip pat Centras bendradarbiauja su atskirų sričių ekspertais.

Kokie pagrindiniai, esminiai SSC nuveikti darbai, kuriuos laikote svarbiausiais? Kokių darbų dar nespėjote nuveikti?

Mes negalime nespėti nuveikti kokių nors darbų. Yra metinis planas, kurį parengiame kartu su steigėjais ir jį įvykdome.

Sakyčiau, svarbiausi atlikti tyrimai yra „Lietuvos–Europos politikos strategija trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu“, „Lietuvos Rytų politikos strategija“, „Lietuvos tauta ir raidos perspektyvų analizė“ (kartu su Pilietinės visuomenės institutu), tęstiniai projektai – „Lietuvos valstybės bendroji (didžioji) strategija“, taip pat baigiama rengti „Lietuvos užsienio politikos strategija“ ir kiti.

Kam kilo mintis įsteigti tokį Centrą?

Apie Centro įkūrimą buvo diskutuojama bent dešimtmetį. Konkrečiai, šio Centro kūrimo iniciatyvos 2004-ųjų pavasarį ėmiausi aš asmeniškai, mane aktyviai parėmė Seimas ir URM, kiek vėliau ir KAM. Galima sakyti, kad tai buvo bendras sprendimas.

Kokiu principu vadovaujantis pasirenkami jo darbuotojai ir vadovai?

Centro vadovą konkursu atrenka steigėjai (dalininkai). Centro darbuotojus taip pat konkursu atrenka SSC vadovybė.

Ar darbuotojų pasirinkimui turi įtakos KAM, URM, VSD vadovybės, kasmet SSC skiriančios apie milijoną litų?

Darbuotojų pasirinkimui nei minėtos institucijos, nei kitos institucijos, nei kiti pavieniai asmenys neturi jokios įtakos.

KAM, URM, VSD remia finansiškai SSC. Ar užtenka tos paramos? Ar nedaromas spaudimas už suteiktą finansavimą?

Tai nėra parama tikrąja to žodžio prasme. Minėtų institucijų užsakymu mes atliekame tyrimus. Todėl klausimą performuluočiau taip – ar užtenka užsakymų? Jų yra nemažai, su didesne dalimi darbų temų galima susipažinti mūsų interneto puslapyje.

Paminėtos institucijos jokio spaudimo SSC nedaro. Kaip jau minėjau, mes esame nevyriausybinė įstaiga. Tiek steigėjų, tiek minėtų institucijų uždavinys – kad būtų parengtas kokybiškas produktas, ir, be abejo, steigėjams svarbu, kad būtų pateikta subjektyvi SSC nuomonė.

Kam esate pavaldūs, kam atskaitingi? Ar pavaldumas ir priklausomybė nekenkia atliekamų tyrimų objektyvumui?

Mes niekam nesame pavaldūs. Centrui iš šalies taip pat nėra daroma jokios įtakos. Pasikartosiu, tai – ne vyriausybinė, o viešoji įstaiga. Metų pabaigoje Centras pateikia steigėjams ataskaitą apie atliktus darbus.

Kiek panašaus pobūdžio centrų Lietuvai reikėtų šiandien, norint susivokti dabartiniame itin sudėtingame pasaulyje? Į kokius centrus užsienyje Lietuvai derėtų lygiuotis?

Turbūt svarbiausia turėti du tris stiprius analitinius ar strateginius centrus nei daug smulkių. Tačiau reikalingi ir nedideli centrai, galintys nagrinėti, pavyzdžiui, specifines ar regionines problemas. Iš mūsų kaimynų sektinas pavyzdys būtų Lenkija, turinti 8-10 stiprių analitinių institucijų, kurių dauguma yra nevyriausybinės. Valstybė sugeba pasinaudoti jų paslaugomis. Aišku, mūsų analitinės institucijos niekada neprilygs tokiems analitiniams centrams, kaip RAND (JAV), IRIS (Prancūzija), britų Karališkasis strateginių tyrimų institutas ir kiti, tačiau tenkinti valstybės poreikius ir prisidėti juos formuojant tikrai esame pajėgūs.

Kas ir kokiais principais sudarė SSC Tarybos narių sąrašą? Kodėl pasirinktas, pavyzdžiui, žurnalistas Audrius Matonis, akivaizdžiai palaikęs šiuo metu iš VSD direktoriaus posto atleistą Arvydą Pocių? Kodėl tame sąraše nėra nė vieno žurnalisto, kuris kritikavo tuometinį VSD vadovą A.Pocių? Ar darė jums spaudimą, sakykim, Albinas Januška ar Darius Jurgelevičius pasirenkant tyrimų objektus, įvardijant tendencijas, teikiant rekomendacijas?

SSC Taryba yra tik patariamoji institucija. Ji nevaidina esminio vaidmens formuojant SSC veiklos kryptis. Taryba nebuvo suformuota atsižvelgiant į politines pažiūras. Stengėmės pasitelkti žmones, kurie turėtų originalių idėjų. Iš pradžių potencialių SSC Tarybos narių sąrašas buvo daug platesnis . Tuomet, kuriantis SSC, ne visi pakviestieji galėjo dalyvauti ją tvirtinant, todėl dabar SSC Tarybos sudėtis yra tokia, kokia yra. Siekėme, kad Taryboje būtų steigėjų atstovai, todėl joje sutiko dalyvauti A.Januška (atstovavo URM), D.Jurgelevičius (VSD), P. Malakauskas (tuomet dirbo KAM), o A.Matonis buvo vienintelis žurnalistas, atvykęs iš kelių kviestų.

Kodėl sąraše nėra nė vieno žurnalisto, kritikavusio VSD vadovą A.Pocių, atsakyti nesunku. SSC Taryba buvo suformuota 2004 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Arvydas Pocius buvo ką tik paskirtas (2004 m. balandį) VSD vadovu, tuomet jo niekas nekritikavo (skandalas dėl VSD vadovo, priminsiu, prasidėjo 2006 m. gegužės-birželio mėn.)

Nuo 2004 metų rudens į SSC Tarybą niekas nebuvo įtrauktas ir niekas iš jos nepasitraukė. Taryba niekada nebuvo aktyvi, jos vaidmuo šiuo metu yra tik formalus.

Nei A.Januška, nei D.Jurgelevičius SSC niekada nedarė jokio spaudimo.

2006 metais skelbėte konkursą analitiko vietai užimti. Kas jį laimėjo? Klausiu dėl to, kad ir aš tąsyk bandžiau dalyvauti. Todėl labai smalsu žinoti, kas gi tas laimingasis, įveikęs konkurso reikalavimus? Kokius atrankos kriterijus taikote kandidatams?

2006 metų pradžioje konkurse į dviejų analitikų vietas SSC dalyvavo 128 pretendentai. Atrenkant būsimus darbuotojus svarbiausi kriterijai buvo analitiniai gebėjimai, galimybės rengti strateginius tyrimus, mokslinio darbo patirtis. Iš minėtų kandidatų tinkamais dirbti buvo atrinkti 26. Iš jų mes pasirinkome du, kurie Centre iki šiol tebedirba.

Koks SSC indėlis analizuojant skandalų, tikrų ir tariamų, priežastis?

Tai nėra SSC kompetencija. Centras yra nepriklausoma ir nešališka įstaiga. Koncentruojamės ties strateginiais ir analitiniais tyrimais, nagrinėjame globalią ir regioninę situaciją, Lietuvos galimybes didinti savo santykinę ir struktūrinę galią.

© 2007 „XXI amžius“