Rusijos aukso amžius
Dar ne taip seniai, vos prieš keletą metų, kai
kurie analitikai prognozavo ne itin džiugius laikus Rusijai. Esą
labai prasta šios šalies demografinė padėtis. Dėl besaikio vyrų
girtuokliavimo, dėl prastos medicininės priežiūros, dėl mažo gimstamumo,
analitikų duomenimis, rusai tapo bene sparčiausiai nykstančia tauta
pasaulyje. Kiti analitikai spėdavo, jog Rusijos Federacija niekaip
neišsilaikys dabartinėse savo ribose anksčiau ar vėliau suskils
į keletą atskirų, savarankiškų valstybių. Pavyzdžiui, natūraliai
atkris Tolimieji Rytai, Sibiras, Kaukazas, dar kas nors. Tokį scenarijų
prognozavę mokslo vyrai omenyje turėdavo, be kita ko, ir didžiulę
Kinijos įtaką. Girdi, kai kuriuose netoli sienos su Kinija esančiuose
regionuose rusai jau tapo mažuma, valdoma gausių kinų imigrantų.
Ar šiandien Rusija panaši į skurstančią, savimi nepasitikinčią valstybę?
Žvelgiant į Vladimiro Putino susitikimus su JAV, Europos Sąjungos
ar Kazachstano vadovais, šiandien ši mūsų kaimynė išgyvena aukso
amžių, o ne nuosmukį. Štai kad ir paskutinioji Rusijos prezidento
viešnagė į Vašingtoną. JAV vadovai V.Putiną priėmė savo asmeninėje
rezidencijoje nuolankiai, akivaizdžiai pataikaudami. V.Putinas daug
sykių pažemino tiek JAV, tiek Europos lyderius, piršdamas jiems
savo demagogiškas kalbas apie rusiškos demokratijos specifiką, apie
savo taikdariškus, humaniškus tikslus Čečėnijoje, Gruzijoje ir visame
likusiame pasaulyje. O JAV bei Europos lyderiai dažniausiai tarsi
klusnūs pavaldiniai linkčiodavo galvomis, be saiko Rusijai nuolaidžiaudami.
Prisiminkime paskutiniuosius vieno Europos Sąjungos
aukšto rango politiko viešus pamokymus, kaip būtina bendrauti su
Rusija. Ogi labai švelniai, vengiant grubių priekaištų, pamokymų.
Net jeigu taip yra iš tiesų, Europai nereikėtų atskleisti visų savo
bendravimo su Kremliumi subtilybių. Po tokių Europos lyderio atviravimų
Rusija tikrai netaps labiau demokratinė, labiau žmogaus teises gerbianti
valstybė. Liūdniausia, kad po tokio viešo Europos vadovo samprotavimų
Maskva dar labiau įžūlės. Grubesnė taps pirmiausia derėdamasi su
Baltijos kraštais, su Lenkija. Karti gyvenimiška patirtis byloja:
su Rusija reikia šnekėtis tik kaip lygus su lygiu kietai, tvirtai,
drąsiai. Su tokiais kaimynais Maskva skaitosi. Tad kodėl Europos
lyderis toks geras Rusijai? Ar čia Rusija dėl pašokusių naftos ir
dujų kainų ženkliai sustiprėjo, ar Europa taip nusilpo, supančiota
rusiškų naftotiekių ir rusiškų dujotiekių?
Iš prekybos juoduoju auksu kasdien į Rusijos biudžetą
subyra milijardai JAV dolerių. Sėdėdamas ant tokio milžiniško pinigų
maišo V.Putinas pajėgus įgyvendinti daug ambicingų planų. Rusijai
niekas nepavydi finansinės sėkmės. Pasaulis trokšta tik vieno
kad Rusija atsisakytų imperinių ambicijų. Tačiau šie dalykai, regis,
į Rusijos prezidento planus neįtraukti. Prisiminkime kad ir rusišką
knygą, kurią šiandien su didžiausiu malonumu skaito tiek Rusijos
elitas, tiek eiliniai rusai. Tame plačiai po Rusijos knygynus pasklidusiame
leidinyje labai rimtai dėstomas vienas pasaulio vystymosi scenarijus,
kuriuo remiantis, lietuviai, latviai ir estai bus iki vieno išnaikinti
nušluoti nuo žemės paviršiaus. Mūsų iš viso neturi būti, nes mes,
knygos autoriaus teigimu, esame nedėkingi niekšai, išdavę Rusijos
interesus užuot draugavę su Rusija, pradėjome bičiuliautis su
Amerika. Tos knygos niekas iš oficialios Rusijos valdžios nepasmerkė.
O ką Rusija turtinga. Ji šiandien gali leist
sau bet ką, beveik bet ką, papirkinėti ne tik žurnalistus, laidų
vedėjus, ne tik Lietuvos, bet ir Europos, Amerikos politikus. Rusijos
šnipų dabar pasaulyje kur kas daugiau, nei šaltojo karo metais.
Todėl nesunku suvokti, kokia nepavydėtina ir sudėtinga Baltijos
valstybių padėtis. Ką mūsų slaptosios tarnybos gali priešpastatyti
Rusijos slaptosioms tarnyboms, nestokojančioms nei kadrų, nei finansų?
Vienas Lietuvos slaptųjų tarnybų karininkas, lygindamas finansines
Lietuvos ir Rusijos galimybes, paskaičiavo, kad Kremliui surasti
keliolika milijonų dolerių Lietuvos pareigūnams papirkti vienas
juokas.
Ar pavyks lietuviškoms slaptosioms tarnyboms atlaikyti
Rusijos spaudimą, kai net kai kurie Amerikos ir Europos galiūnai
keliaklupsčiauja prieš Kremlių?
© 2007 XXI amžius
|