„Šarūnas Paberalius sąžiningai dirbo Lietuvos naudai“

Gintaras VISOCKAS

Du visiškai priešingi pareiškimai. Buvusio Seimo NSGK pirmininko Juozapo Algirdo Katkaus pareiškime teigiama, kad Šarūnas Paberalius tarnavo Lietuvos valstybei sąžiningai, ir dabartinio VSD vadovo Povilo Malakausko pareiškimas, esą minėtas vaikinas niekad niekada neturėjo net menkiausių ryšių su Lietuvos VSD. Belieka laukti, kuo patikės JAV slaptosios tarnybos

„Atsiliepdamas į šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje kai kuriuose leidiniuose paskelbtą informaciją apie Šarūno Paberaliaus bendradarbiavimą su Lietuvos valstybės saugumo departamentu (VSD), patvirtinu, kad Šarūnas Paberalius bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tuometiniu pirmininku Juozapu Algirdu Katkumi. Šarūnas Paberalius sąžiningai dirbo Lietuvos naudai“. Ši ištrauka – iš buvusio Seimo NSGK pirmininko J.A.Katkaus viešo pareiškimo, praėjusią savaitę adresuoto visoms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. Beje, šis pareiškimas – ne išgalvotas. Jo autentiškumas patvirtintas Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure.

V.Uspaskicho apsaugininku tapo ne atsitiktinai

Tuo pačiu buvusio Seimo NSGK pirmininko J.A.Katkaus viešas pareiškimas dėl Š.Paberaliaus „sąžiningo darbo Lietuvos naudai“ – unikalus. Jis paklius į Lietuvos žvalgybos istorijos vadovėlius. Ir bus traktuojamas kaip sąžiningo, garbingo elgesio etalonas. Šiandien Lietuvoje retai aukšto rango politikai – o Seimo NSGK pirmininko postas mūsų valstybėje yra vienas iš svarbiausių – imasi tokios atsakomybės: viešai patvirtina, esą tas ar kitas žmogus jiems teikė slaptą, konfidencialią, vertingą informaciją. Dažniausiai slaptam informacijos teikėjui pakliuvus į keblią situaciją, net ir žymiai mažesnius postus užėmę arba tebeužimantys politikai traukiasi į šalį: nežinau, nemačiau, negirdėjau. Buvęs Seimo NSGK pirmininkas J.A.Katkus pasielgė ne tik sąžiningai, bet ir drąsiai. Š.Paberalius nebuvo eilinis informacijos teikėjas. Jis ne vienerius metus dirbo nūnai į Maskvą pabėgusio Viktoro Uspaskicho apsaugos viršininku. Čia būtina pabrėžti: kai kurie politikos apžvalgininkai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje pagrįstai mano, kad Kėdainių „kniazius“ gali būti susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Taigi Š.Paberalius buvo ne šiaip sau apsaugininkas, stebėjęs korumpuotą valdininką kokioje nors savivaldybėje ar departamente, o ėjo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis galimai susijusio politiko apsaugos viršininko pareigas. Tuo pačiu liūdnai pagarsėjusio V.Uspaskicho draugystės ir pasitikėjimo jis ieškojo sąmoningai, svajodamas ilgainiui įsidarbinti Lietuvos slaptosiose tarnybose. Prieš tapdamas V.Uspaskicho aplinkos žmogumi, jis savo žingsnį derino su kai kuriais to meto politikais, J.A.Katkumi – taip pat. Ir bent jau tuometinis Seimo NSGK pirmininkas J.A.Katkus laimino drąsų, įžūlų jaunuolio sprendimą – įsitvirtinti įtartino politiko rusiška pavarde aplinkoje. J.A.Katkus vieno konfidencialaus susitikimo su jaunuoliu metu neneigė, jog Lietuvai labai praverstų informacija, ką iš tiesų veikia V.Uspaskichas. O šiandien, kai buvusiam V.Uspaskicho apsaugos viršininkui iškilo rimtų nemalonumų, J.A.Katkus nepuolė įrodinėti, jog Š.Paberaliaus pavardę girdįs pirmąkart.

Šių eilučių autoriui teko būti unikalaus susitikimo liudininku. Prie Seimo rūmų praėjusią savaitę įvyko Š.Paberaliaus motinos Teresės Tumėnaitės–Paberalienės ir buvusio Seimo NSGK vadovo J.A.Katkaus akistata. Apsaugininko motina T.Tumėnaitė–Paberalienė paprašė oficialaus patvirtinimo, kam iš tiesų tarnavo jos sūnus, nes toks pareiškimas gali būti naudingas nūnai užsienyje besislapstančiam Šarūnui. Ir buvęs politikas iš karto sutiko padėti. Oficialus patvirtinimas netrukus buvo parašytas. Atsisveikinus su Šarūno motina, J.A.Katkus pabrėžė, jog Šarūną laiko sąžiningu žmogumi ir nė per nago juodymą netiki jam pateiktais nusikaltimais. Pasak buvusio Seimo NSGK vadovo, Šarūną kažkas išdavė, papasakodamas V.Uspaskichui, esą Š.Paberalius – prolietuviškų jėgų atstovas. Išdavikų greičiausiai reikia ieškoti tarp aukšto rango VSD pareigūnų. Mat jie negalėjo nežinoti, jog Šarūnas nori įsidarbinti VSD, o jo gyvenimo byla atidžiai ir kruopščiai tikrinama bei analizuojama VSD analitikų.

Susidoroti bandyta daug kartų

Kad visi Šarūnui dabar inkriminuojami nusikaltimai surežisuoti, leidžia įtarti iškalbinga detalė. Nemalonumai prasidėjo būtent tuo metu, kai vieną dieną įsiutęs V.Uspaskichas atsisakė jo paslaugų. Nieko nepaaiškino, jokių priekaištų nepažėrė. Beje, Šarūno paslaugų atsisakyta būtent tą dieną, kai į Kėdainius atvyko aukšto rango „Gazprom“ atstovai. Po to „Gazprom“ svečių pasirodymo ir prasidėjo Š.Paberaliaus bėdos.

1998-ųjų gruodyje Š.Paberalius po darbo nusprendė pėsčias grįžti į tarnybinį butą – pasivaikščioti. Tačiau vienoje iš Kėdainių gatvių jį užpuolė keli vaikinai. Tik panaudojus tarnybinį ginklą, kovinės savigynos veiksmus, agresyvūs užpuolikai atsidūrė teisėsaugos rankose. Tačiau Kėdainių teisėsauga juos paleido į laisvę. 1999 m. spalio 20 d. į tarnybinį butą, kuriame gyveno Š.Paberalius, kažkas įmetė kovinę granatą. Tik atsitiktinumo dėka Šarūnas liko gyvas. Dar vienas įtartinas incidentas įvyko pačioje 1999-ųjų pabaigoje. Š.Paberalius su keliais pažįstamais vakarieniavo Kėdainių rajone esančioje kavinėje „Akimirka“, kai, vėl sutapimas, jon suvažiavo kelių kriminalinių grupuočių nariai. Sugužėję vidun jie elgėsi įžūliai, agresyviai – akivaizdžiai siekė Š.Paberalių ir jo draugus išprovokuoti muštynėms. Šarūnas iškvietė GRB būrį ir policiją, kuri, vėl sutapimas, stipriai vėlavo.

Apkaltintas net žmogžudyste

Kuo toliau, tuo dar įdomiau. Vienos inkasacijos metu Šarūno pagalbos paprašė Kėdainių autobuso parko profsąjungos nariai. Jie kvietė apžiūrėti vieno autoįvykio vietą. Atskubėjęs Šarūnas sužinojo, kad autobuse nugriuvo ir susižalojo po saloną vaikščiojęs ar už turėklų nesilaikęs pagyvenęs žmogus. Nelaimėlis susimušė sprandą ir po dviejų mėnesių mirė. Bet mirė ne nuo tiesioginės traumos, o nuo įvairių ligų ir prisidėjusių komplikacijų. Atspėkit, kas buvo apkaltintas dėl šio incidento? Š.Paberalius. Kėdainių apylinkės teismas jį ne tik apkaltino dėl incidento, nuteisė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendį atidedant dviem metams. Iš Šarūno dar pareikalauta, kad šis mirusiojo našliai sumokėtų piniginę kompensaciją – 12 500 litų. O štai dar vienas „atsitiktinumas“, po kurio Š.Paberalius galutinai įsitikino, jog visi išpuoliai prieš jį yra sąmoningai organizuojami ir greičiausiai nesiliaus, kol jis nebus fiziškai sunaikintas. „Vikondai“ priklausančioje kavinėje „Vikondos slėnis“ organizuota didelė šventė. Šarūnas tądien buvo atsakingas už tvarką. Būtent tą vakarą pagalbos paprašė vaikinas, vardu Egidijus. Jis tvirtino, esą iš jo chuliganai reikalauja pinigų. Š.Paberaliaus ir jo pavaldinių meistriškumo dėka įžūliuosius chuliganus sulaikyti pavyko, nors jie ir priešinosi kaip įmanydami. Šio incidento pabaiga labai panaši į ankstesniuosius. Apkaltinti buvo ne chuliganai, o... Š.Paberalius. Jis bandė ieškoti teisybės. Tačiau jo byla dar labiau susikomplikavo, kai Kėdainių apylinkės teismas paskelbė jo paiešką. Šiandien paskelbta jau tarptautinė paieška.

VSD priedermė – ginti visus savo darbuotojus

Buvusio Seimo NSGK pirmininko J.A.Katkaus viešas teigimas, kad Š.Paberalius sąžiningai tarnavo Lietuvos valstybės interesams, – šiandien jau perduotas JAV teisėsaugos institucijoms. Mat vadovaudamasis tarptautiniais susitarimais, oficialusis Vašingtonas privalo išsiųsti Amerikos teritorijoje gyvenantį vaikiną, kurį Lietuvos teismai laiko nusižengusiu įstatymams. Tačiau grąžinus bėglį į Lietuvą, Š.Paberaliaus gyvybei, sprendžiant iš visų aplinkybių, grėstų mirtinas pavojus. Kuo patikės oficialusis Vašingtonas – dar nežinia. Amerikiečiams tikriausiai labai sunku suvokti, kas gi iš tiesų dedasi vienoje iš NATO ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių. Šiuo atveju labai svarbus ilgametės Seimo NSGK narės Rasos Juknevičienės pareiškimas. Šių metų rugpjūčio 3 dieną Tėvynės sąjungos frakcijos Seime spaudos tarnyba išplatino tokį pareiškimą: „Institucijos, vykdančios operatyvinę veiklą, turi saugoti ir branginti savo agentų slaptumą. Manau, naujasis VSD vadovas P.Malakauskas turi atlikti rimtą tyrimą ir išsiaiškinti spaudoje skelbiamos informacijos pagrįstumą, o faktams pasitvirtinus – nustatyti, kas ir kodėl išdavė slaptą VSD darbuotoją Š.Paberalių, dėl ko jis turėjo slėptis užsienyje. Kalti dėl to VSD pareigūnai turi atsakyti“. Svarbus ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko Jono Buroko pareiškimas. LLKS vadovas J.Burokas labai taikliai pastebėjo, jog „VSD priedermė yra ginti ne tik VSD, bet ir kitų savo veikla giminingų institucijų darbuotojus“. Tačiau akivaizdu ir tai, kad naujasis VSD vadovas P.Malakauskas šiandien laikosi visiškai kitos nuomonės, nei J.A.Katkus, R.Juknevičienė ar J.Burokas. Lietuvos Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, beje, buvusiam ilgamečiui V.Uspaskicho bendražygiui, jis siunčia laišką, kuriuo atsiriboja nuo Š.Paberaliaus. P.Malakausko pasirašytame laiške tvirtinama, kad „patikrinimo metu nustatyta, esą minėtasis Š.Paberalius niekad nebuvo nei VSD pareigūnu, nei slaptuoju ar kitokiu bendradarbiu“.

Nori įsiteikti buvusiam V.Uspaskicho bendražygiui?

Naujasis VSD šefas, be kita ko, dar pabrėžia, kad „Š.Paberaliaus, jo artimųjų bei neįvardytų kolegų teiginiai apie tariamą šio asmens bendradarbiavimą su VSD neatitinka tikrovės ir yra naudojami nepagrįstiems kaltinimams Lietuvos teisėsaugai“. Kurgi ne. Buvęs oficialus Seimo NSGK pirmininkas J.A.Katkus – neįvardytas kolega? Šis VSD generalinio direktoriaus P.Malakausko laiškas irgi greičiausiai bus cituojamas knygose apie Lietuvos žvalgybos kelius ir klystkelius. Tik bus visai kitaip traktuojamas, nei J.A.Katkaus laiškas. Bent jau dėl trijų keistų aplinkybių. Pirma, atsakymas parengtas labai skubiai. Per dvi paras. Galima pagirti P.Malakauską už tokį uolumą, bet galima ir nusistebėti tokiu keistu darbštumu. Ar įmanoma per savaitgalį – per šeštadienį ir sekmadienį, t.y. išeigines dienas – išsiaiškinti, ar tikrai Š.Paberalius neturėjo jokių ryšių su VSD? Mus konsultavę slaptųjų tarnybų ekspertai vienbalsiai tvirtina, jog tokį dalyką išsiaiškinti – labai sunku. Ypač greitai. Visi slaptieji bendradarbiai, be abejo, – įslaptinti. Jų pavardžių nėra vienoje kartotekoje, vienoje užrašų knygoje, kurioje fiksuojami visi informatoriai, agentai, bendradarbiai. Net patys aukščiausi VSD vadai žino ne viską. Norint tiksliai pasakyti, ar konkretus asmuo yra tikras ar apsišaukėlis agentas, būtina surengti dešimtis susitikimų su veikiančiais slaptųjų tarnybų agentais, kuriuos sušaukti į krūvą per keletą dienų neįmanoma, nes jie išsibarstę po visą pasaulį. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju P.Malakausko darbštumas nieko dėtas. Antra, paklausimą dėl Š.Paberaliaus Lietuvos saugumo šefui adresavo ne Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, o Seimo NSGK narė R.Juknevičienė. Todėl VSD vadovas savo atsakymą turėjo adresuoti ne V.Muntianui. Galima tik spėlioti, kodėl P.Malakauskas taip skuba įsiteikti Seimo vadovui V.Muntianui. Juk V.Muntianas – liūdnai pagarsėjusio V.Uspaskicho bendražygis. Tiksliau tariant, dešinioji ranka. Tai reiškia, kad buvęs V.Uspaskicho apsaugos viršininkas Š.Paberalius netiesiogiai privalėjo rinkti informaciją ir apie V.Muntiano, ilgamečio Kėdainių mero, darbus. Trečia, šiandien žinoma, kad šių metų rugpjūčio 8-ąją, tą pačią dieną, kai Lietuvos Seimas gavo VSD raštą, pas Premjerą įvyko „neplanuotas“ pasitarimas, kuriame dalyvavo VSD vadovas P.Malakauskas, Seimo vadovas V.Muntianas, premjeras G.Kirkilas ir jo patarėjas Albinas Januška. Lyg ir nieko įtartino, jei nežinotum, kam iš tiesų pavaldus VSD vadovas. Ogi P.Malakauskas atskaitingas šalies prezidentui Valdui Adamkui ir Seimo NSGK vadovui Algimantui Matulevičiui. Tad belieka retoriškai paklausti: gal VSD vadovas P.Malakauskas nesusigaudo, pas ką pirmiausiai turėtų rengti „neplanuotus mandagumo vizitus“?

© 2007 „XXI amžius“