|
Baltais siūlais siūta istorija
Petras KATINAS
 |
|
Rudolfas Hesas (1894-1987)
|
Pasaulis vėl prisiminė įvykį prieš 20 metų, kai
1987 m. rugpjūčio 17 d. Berlyno Špandau kalėjime buvo rastas, kaip
teigiama, pasikoręs vienintelis šio kalėjimo kalinys, buvęs vienas
artimiausių buvusio Trečiojo Reicho fiurerio Adolfo Hitlerio žmonių
Rudolfas Hesas (1894-1987). Jis nuo 1925-ųjų buvo asmeninis Hitlerio
sekretorius, o nuo 1933 metų nacionalsocialistų partijos pirmininko,
t. y. paties fiurerio, pirmasis pavaduotojas. 1941 m. gegužės 10
d. slapta atskrido lėktuvu į Didžiąją Britaniją ir, kaip skelbiama,
Hitlerio vardu pasiūlė Anglijai sudaryti taikos sutartį su Vokietija
ir kartu pulti Sovietų Sąjungą. Po šio įvykio Hitleris paskelbė,
kad jo pavaduotojui susimaišė protas. Garsusis atvykėlis buvo pasodintas
į Londono Tauerio kalėjimą, o 1946 metais Niurnbergo procese buvo
nuteistas kalėti iki gyvos galvos kaip vienas iš Antrojo pasaulinio
karo organizatorių ir kurstytojų.
Apie R.Heso istoriją prirašyta daugybė knygų ir
komentarų. Iki šiol pateikiamos pačios neįtikinamiausios jo skrydžio
į Angliją versijos. Tačiau vargu ar jomis galima tikėti. Telieka
palaukti dar 34 metus, kada slaptieji Didžiosios Britanijos archyvai,
taip pat R.Heso apklausos protokolai pagal įstatymus bus išslaptinti.
R.Heso sūnus Volfas Riudigeris ir jo advokatas
Zaidlis jau mirę. O jo vaikaitis, dirbantis inžinieriumi vienoje
didelėje Vokietijos gamykloje, pareiškė, kad R.Heso giminė atšaukė
savo pilietinį ieškinį iš Londono teismo, kuriame buvo prašoma pateikti
šeimai slaptus apklausų duomenis. Viena iš versijų, kurią dabar
pablogėjus Maskvos ir Londono santykiams vėl ėmė skelbti kai kurie
Rusijos istorikai bei komentatoriai, yra ta, kad Londonas ir Berlynas
rezgė sąmokslą prieš SSRS. Remiamasi jau mirusio R.Heso sūnaus Volfo
Riudigerio esą 1982 metų pasakojimu, kad jis, lankydamas tėvą Špandau
kalėjime, jam buvo perdavęs du raštelius su klausimais: Ar žinojo
apie tavo misiją į Angliją Hitleris? Ir gavo atsakymą: Taip.
Antrasis klausimas tėvui esą buvęs: Jeigu tavo skrydis į Angliją
būtų pavykęs, ar Hitleris būtų ryžęsis pulti SSRS? Žinoma,
lyg ir atsakęs vienintelis Špandau kalėjimo kalinys. Todėl Volfas
Riudigeris esą buvo įsitikinęs, jog Britanijai buvo naudinga, kad
Hitleris užpultų SSRS, ir ji padarė viską, kad taip įvyktų. Esą
R.Hesui buvo garantuota, kad Anglija nutrauks karo veiksmus prieš
Vokietiją, jeigu fiureriui pavyks greitai sutriuškinti Sovietų Sąjungą.
Manoma, kad tokie duomenys yra Anglijos slaptuose archyvuose.
Tuo tarpu buvęs Špandau kalėjimo sovietams atstovaujantis
direktorius Vladimiras Černych kategoriškai atmeta tokius gandus.
Neseniai jis rašė: Likus maždaug metams iki R.Heso mirties, aš
daviau nurodymą vienam iš sovietinių kalėjimo prižiūrėtojų padaryti
kruopščią Heso drabužių kratą. Jo kišenėse buvo rasta daug įvairių
užrašų, kuriuose aprašomi Antrojo pasaulinio karo pradžios įvykiai.
Tarp jų buvo ir raštelis su prašymu perduoti šiuos užrašus vienam
nenustatytam asmeniui. Tas prašymas buvo adresuotas prancūzų kunigui,
kuris aptarnavo Špandau kalėjimą. Galima pažymėti, kad to kunigo
tėvą naciai nužudė vienoje koncentracijos stovykloje. Tad jeigu
Hesas būtų norėjęs atskleisti kokias nors paslaptis, jis tai galėjo
padaryti jau seniai.
O kai kurie R.Heso šeimos nariai teigia, kad jis
artimai bendravo su Londono elito atstovais. Pagaliau Hesas 1937
metais slapta susitikinėjo su buvusiu karaliumi Eduardu VIII, o
R.Hesui sėdint Tauerio kalėjime jį lankė netgi karališkosios Britanijos
premjeras Vinstonas Čerčilis.
Galima priminti, kad Špandau kalėjime, kurį saugojo
buvusių Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų (Rusijos, JAV, Didžiosios
Britanijos ir Prancūzijos) atstovai paeiliui, R.Hesui oficialiai
buvo leidžiama susitikimuose su savo šeimos nariais ir sargyba kalbėtis
apie visus dalykus, išskyrus apie Antrąjį pasaulinį karą ir jo santykius
su Hitleriu.
Ir kodėl Didžiosios Britanijos saugumo agentams
reikėjo nužudyti šį garsųjį Špandau kalinį, jeigu jis 1987 metais
jau buvo bejėgis ir ligotas senelis? Be to, kaip tik 1987 m. kovo
1 d. šis vienintelis Špandau kalinys dėl plaučių uždegimo buvo paguldytas
į britų karo ligoninę. Tad anglų žvalgyba be jokio vargo ir rizikos
galėjo juo atsikratyti, nes tokio amžiaus žmogui plaučių uždegimas
labai dažnai baigiasi mirtimi. Ir niekas tuo nebūtų stebėjęsis.
Tada anglų gydytojai išgydė senelį. Tiesa, vėliau jau miręs R.Heso
sūnus Volfas Riudigeris ėmė tvirtinti, kad anglų žvalgyba nusprendė
nužudyti Hitlerio pavaduotoją 1987 metų liepos pradžioje, tuoj po
to, kai Sovietų Sąjungos perestrojkos tėvas Michailas Gorbačiovas
rengėsi paleisti R.Hesą. Anot V.R.Heso, sovietų valdžia, ypač paskutiniaisiais
metais, visada palankiau žiūrėjo į R.Heso amnestiją, skirtingai
nuo JAV ir Didžiosios Britanijos, kurie visus šeimos prašymus išleisti
tėvą ir senelį išmesdavo į šiukšlių dėžę. Ankstyvą 1987 metų pavasarį,
R.Heso sūnaus teigimu, kalinys kreipėsi į SSRS, JAV ir Anglijos
vadovus teigdamas, kad jo gyvenimo dienos baigiasi ir jis norėtų
užbaigti savo paskutiniąsias dienas su savo šeima. Dar pridūrė,
kad 46 kalėjimo metai pakankamai didelė bausmė. R.Heso sūnaus
užrašuose teigiama, kad dėl to savo tėvo prašymo jis buvo susitikęs
su labai aukšto rango Sovietų Sąjungos diplomatu Vladimiru Grišinu.
Pastarasis esą pasakęs, kad Špandau kalėjimas yra nemalonus praeities
palikimas, ir akcentavęs, kad už R.Heso kalinimą yra atsakinga tik
Vakarų šalių, t. y. JAV ir Didžiosios Britanijos, valdžia. R.Heso
sūnus taip pat rašė, kad 1987 m. birželio 21 d. Maskvos radijo vokiečių
kalba pranešime buvo teigiama, kad R.Heso paleidimas iš kalėjimo
yra galimas. Todėl sūnus aiškino, jog anglai suprato, kad delsti
jau nebegalima, nes Hesas išėjęs iš kalėjimo gali papasakoti daug
ko, kas būtų labai nenaudinga Londonui. Be to, V.R.Hesas teigė,
kad tėvo mirties dieną staiga buvo išjungtos visos vaizdo kameros,
kuriomis buvo sekamas kiekvienas R.Heso žingsnis Špandau kalėjime
ir jam esant kameroje, ir pasivaikščiojimų metu.
Buvęs sovietų Špandau kalėjimo direktorius V.Černych
kategoriškai atmeta tokius kaltinimus, taip pat vertėjos Margaritos
Neručajevos tvirtinimą, kad R.Hesas ne pasikorė, o buvo nužudytas.
Pasak Špandau kalėjimo eksdirektoriaus, iš tiesų
R.Heso paleidimo klausimas buvo įtrauktas į M.Gorbačiovo oficialaus
vizito į Vokietijos Federacinę Respubliką darbotvarkę. Tačiau pokalbyje
su Vokietijos prezidentu, kai tas iškėlė šį klausimą, M.Gorbačiovas
jam atsakęs, kad tokio sprendimo sovietinė liaudis nesupras. Todėl
prie to klausimo ir nebuvo grįžtama. Su buvusiu savo viršininku
nesutinka buvęs vyresnysis Špandau kalėjimo prižiūrėtojas Aleksejus
Bereznas. Jo žodžiais tariant, tą dieną, kai R.Hesas buvo rastas
pasikoręs, Špandau kalėjime nebuvo nė vieno SSRS atstovo.
R.Heso likimo istorija praėjus 20 metų po jo mirties
Rusijos propagandistų ir istorikų, rašančių viską pagal Kremliaus
užsakymą, prisiminta vargu ar atsitiktinai. Ypač akcentuojant, kad
Britanija padariusi viską, kad Hitleris užpultų SSRS. Britų žvalgybai
ir policijai išaiškinus buvusio Rusijos saugumiečio Aleksandro Litvinenkos
nužudymo Londone aplinkybes, Maskva dvidešimties metų senumo istorija
stengiasi pakenkti ne tik garsiosios anglų žvalgybos MI-6 reputacijai,
bet ir pačios Didžiosios Britanijos įvaizdžiui ir pademonstruoti
šią valstybę kaip visokių tarptautinių intrigų, netgi Antrojo pasaulinio
karo sukėlėją.
© 2007 XXI amžius
|
