Liustracija Rumunijoje
Petras KATINAS
Jau praėjo daugiau kaip 18 metų, kai Rumunijoje
žlugo komunistinio diktatoriaus, didžiojo pasaulio medžiotojo
Nikolajės Čaušesku režimas. Tiesą sakant, paskutiniaisiais N.Čaušesku
valdymo metais visus reikalus, tarp jų ir Rumunijos saugumo Sekuritate,
tvarkė jo žmona Elena. Kai 1967 m. N.Čaušesku perėmė visas aukščiausias
valstybines pareigas tapo Valstybės tarybos pirmininku, vyriausiuoju
kariuomenės vadu bei Socialistinės vienybės fondo nacionalinės
tarybos vadovu, o po metų pasiskelbė Rumunijos prezidentu, ji gana
greitai ėmė tvarkyti partijos ir valstybės reikalus. Rumunijos reikalus
tvarkiusi N.Čaušesku gyvenimo draugė nebuvo baigusi net keturių
pradžios mokyklos klasių, tačiau laikui bėgant sugebėjo tapti antruoju
partijos ir valstybės žmogumi, diplomuota inžiniere ir netgi mokslų
akademijos nare!
Kaip rašė buvęs komunistinės Rumunijos miškų ministerijos
tarnautojas Vasilis Krišanas (jam buvo pavesta organizuoti garsiąsias
diktatoriaus medžiokles, kuriose per masines žvėrių skerdynes nacionaliniuose
parkuose ir paties N.Čaušesku įsteigtuose medžioklės plotuose didvyris
medžiotojas per dieną sugebėjo nugalabyti 24 lokius, daugybę šernų
ir muflonų, jau nekalbant apie fazanus), N.Čaušesku žmona Elena
buvo tarsi nelabasis, paakinęs Rumunijos prezidentą padaryti kone
visas jo niekšybes.
1989 m. gruodžio 10 d., kai kitose komunistinio
bloko šalyse komunizmui atėjo galas, N.Čaušesku dar dalyvavo paskutinėje
savo medžioklėje, o po kelių dienų atėjo ir jo eilė. 1989 m. gruodžio
21 d., matydamas, kad visi komunistiniai režimai socialistiniame
lageryje jau žlugo, N.Čaušesku įsakė surengti sostinėje Bukarešte
didžiulį mitingą jam pačiam ir komunizmui Rumunijoje paremti. Tačiau,
priešingai nei jis tikėjosi, mitingas virto didžiule protesto demonstracija,
tikra tautos revoliucija. Per susirėmimus su milicijos ir saugumo
pajėgomis žuvo daug žmonių. Gruodžio 22 d. rytą supratęs, kad demonstrantų
žudynės nieko neišgąsdino, o į Bukarešto ir kitų miestų gatves išėjo
dar daugiau žmonių, N.Čaušesku su pačia iš pradžių sraigtasparniu,
vėliau automobiliu mėgino sprukti. Kitos dienos pavakare abu bėgliai
buvo aptikti, o gruodžio 25 d. skubiai sukviestas karinio teismo
posėdis N.Čaušesku ir jo pačią nuteisė myriop. Nuosprendis buvo
nedelsiant įvykdytas. Tai buvo išskirtinis atvejis buvusiose Rytų
ir Vidurio Europos komunistinėse šalyse. Niekur kitur komunistiniai
diktatoriai, ištikimiausi Maskvos padlaižiai, nebuvo nuteisti mirties
bausme, greičiau priešingai kai kurie aukšti partiniai funkcionieriai
netgi užėmė labai aukštas valstybines pareigas. Todėl neatsitiktinai
ne tik Rumunija, bet ir kitos komunistinio bloko valstybės niekaip
negali išsiaiškinti su savo praeitimi.
Rumunijoje paskutiniuoju metu visuomenės dėmesio
centre atsidūrė Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios vadovai bei hierarchai.
Sukurta buvusios saugumo tarnybos (Sekuritate, KGB analogo) archyvų
tyrimo komisija ėmė labai rimtai tikrinti visų rangų dvasininkų
bendradarbiavimą su komunistiniu saugumu. Ši kampanija, pavadinta
Bažnyčios apsivalymu, ypač paaštrėjo, kai mirė daugiau kaip 20
metų Rumunijos Stačiatikių Bažnyčiai vadovavęs patriarchas Teoktistas
ir prasidėjo naujo Bažnyčios vadovo paieškos. Kandidatams į šį aukščiausią
Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios postą teko išklausyti ne tik žiniasklaidos,
bet ir dalies dvasininkų priekaištus dėl bendradarbiavimo su komunistiniu
saugumu, kuris už paslaugas atsidėkodavo skirdamas juos į aukštus
Stačiatikių Bažnyčios hierarchų postus.
Neseniai į apsivalymo akcijos Švarios rankos
akiratį buvo pakliuvę ir nemažai žinomų žurnalistų, kurie suteršė
savo gerą vardą skųsdami kolegas N.Čaušesku saugumui. Kelios visuomeninės
organizacijos netgi pateikė Sekuritate archyvus tiriančiai komisijai
400 žurnalistų, dirbančių centrinėse masinės informacijos priemonėse,
sąrašą. Kaip jau įprasta kai kuriose pokomunistinėse šalyse, pažangūs
į įvairias partijas perbėgę buvę komunistų funkcionieriai, neabejotinai
susiję su Sekuritate, ėmė šaukti apie raganų medžioklę. Tačiau
pasipylus liudininkų parodymams, nepaneigiamoms saugumo dokumentų
publikacijoms, daugelio tų netgi žiniasklaidos priemonių magnatais,
autoritetingais apžvalgininkais tapusių žurnalistų reputacija buvo
sugadinta. Daugelis ėmė atgailauti, kiti staiga susirgo ir pasitraukė
iš darbo. Dabar visiems, pradedant miestų merais, baigiant ministrais,
vis tiek teks pereiti, anot vieno Bukarešto laikraščio, skaistyklą.
Pagaliau atėjo ir stačiatikių dvasininkų eilė.
Šiuo metu kalba eina apie 26 metropolitus ir vyskupus, kurių bylos
perduotos visuomeninei komisijai. Jau pasirodė ir pirmieji šios
komisijos darbo rezultatai. Trims aukštiems Rumunijos stačiatikių
hierarchams pateikti kaltinimai bendradarbiavus su komunistiniu
saugumu, rašius plačias ataskaitas apie tikinčiųjų, taip pat ir
jiems pavaldžių dvasininkų nuotaikas ir antisocialistinę veiklą.
Įdomu tai, kad dalis šių informatorių bylų, prasidėjus tyrimams,
kažkokiu būdu dingo iš saugumo archyvų. Tai leidžia daryti išvadą,
kad Sekuritate archyvus saugoja asmenys, kurie nenori, jog būtų
atskleista dar daugiau komunistinio saugumo bendradarbių tarp stačiatikių
hierarchų.
Susidarius tokiai situacijai, Bukarešto stačiatikių
patriarchija paskelbė įdomų pareiškimą. Jame sakoma, kad vertinant
dalies dvasininkų bendradarbiavimą su Sekuritate, būtina atsižvelgti
pirmiausia į tai, kokiomis sąlygomis komunistinio režimo laikais
teko dirbti Stačiatikių Bažnyčios dvasininkams. Tai iš tiesų didelė
problema. Ypač žinant, kad N.Čaušesku valdymo metais komunistinio
režimo saugumas Sekuritate, netgi daugiau kaip sovietinis KGB,
buvo įgavęs neribotą valdžią.
© 2007 XXI amžius
|