KGB pėdsakai kengūrų šalyje

Į tolimąją Australiją per specialiųjų tarnybų prizmę esame žvelgę nedaug. Ar KGB ranka šį žemyną pasiekdavo? Be jokios abejonės. Australijos žvalgybos ir saugumo organizacijoje (AŽSO) sovietų „štirlicų” neišvengta – Vakarų specialiosiose tarnybose ilgai sklandė gandai, kad jų šiame žemyne net daugiau, negu buvo iš tikrųjų. Didžiosios Britanijos žvalgyba (MI 6) sąmoningai neteikė Australijai ją dominančių žinių, nes bijojo, kad sovietų agentai supratę, iš kur tos žinios, iškart informuos Maskvą, kuri, savo ruožtu, užblokuos informacijos šaltinį.

Dėl KGB veiklos daug kas paaiškėjo 1954 metų balandžio mėnesį, kai į Vakarus perbėgo Vladimiras Petrovas, žvalgas, dirbęs sovietų pasiuntinio Kanberoje priedangoje. Tada jis papasakojo apie du Australijos URM darbuotojus, buvusius sovietų šnipais. Tada jis atskleidė ir sovietų agentūrinį tinklą, išaustą Australijoje ir gaudantį informaciją apie šios šalies urano kasyklas. V. Petrovo išdavystė baigėsi net diplomatinių santykių tarp SSRS ir Australijos nutraukimu, kai pastarosios šalies valdžia padėjo pabėgti V. Petrovo žmonai.

MI 6 darbuotojas, dirbęs ir rusams, ir net vokiečių Abverui, vienas Australijos žvalgybos ir saugumo organizacijos kūrėjų buvo Čarlzas (Dikas) Elisas. Nors anglų žvalgyba (MI 6) jį rimtai įtarinėjo, vis dėlto Dikas netrukdomas iš jos išėjo, atvyko į Australiją ir su AŽSO sudarė dvejų metų kontraktą – tapo konsultantu. Tačiau apsukrusis Dikas laiku sužinojo apie KGB darbuotojo V. Petrovo galimą pasitraukimą į Vakarus, todėl nutraukė kontraktą su AŽSO ir sugrįžo į Angliją, į MI 6, dirbti archyve – rengti aktualumą praradusias bylas sunaikinimui. Kaip toj pasakoj: lydeką – į vandenį. Tik 1966 m. jis tardomas papasakojo apie kruopščiai slėptą tamsiąją savo veiklos pusę.

Šalia Čarlzo (Diko) Eliso minėtinas ir jo draugas, garsusis daugiaveidis Kimas Filbis. Australijos žvalgybai V. Petrovas papasakojo taip pat apie sovietų šnipus D. Makliną ir G. Berdžesą.

KGB Australijos nepaliko ramybėje ir vėliau. 1983 metais AŽSO nustatė, kad sovietų pasiuntinybėje dirbęs KGB darbuotojas verbavo įtakos agentus (asmenis, slaptai darančius įtaką valstybės veikėjams, masinėms informacijos priemonėms ir kt. užsienio valstybių naudai). Ant šios meškerės užkibo leiboristas Devidas Kombas, ministro pirmininko Bobo Chanko draugas. Slaptosios tarnybos klausėsi telefoninių D.Kombo pokalbių, o premjeras įspėjo visus savo vyriausybės ministrus. Paslaptis tapo pakankamai vieša, o tuo pabandė pasinaudoti opozicija, ėmusi skambinti visais varpais: esą Australijos vyriausybėje knibždėte knibžda sovietų šnipų. AŽSO šis skandalas nebuvo naudingas: buvo apribotas jos savarankiškumas, saugumo komitetas prie ministrų kabineto įpareigotas stebėti AŽSO veiklą.

Australijos slaptosios tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su britų ir amerikiečių giminingomis organizacijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kinijai. Kalbama, kad didžiulis Kinijos pasiuntinybės Kanberoje pastatas, įrengtas 1990-aisiais, labai gausiai „aprūpintas” moderniškiausiais, pagal paskutinį technikos žodį pagamintais „vabalais”. Nuopelnai priskiriami ne tik AŽSO, bet ir kelioms dešimtims amerikiečių specialistų. Ši istorija, nepaisant net teisminių pastangų ją nutylėti, pateko į spaudą.

Aleksandras FINKELŠTEINAS

© 2007 „XXI amžius“