Asmeninė nuomonė dėl vieno valstybinio apdovanojimo

Imantas Melianas

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje šmėstelėjo keistokas pranešimas, kad vienos Lietuvai draugiškos šalies prezidentas apdovanojo ordinu (regis, Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi) vieną buvusį mūsų specialiųjų tarnybų pareigūną. Kadangi minėtasis pareigūnas yra ne tik „buvęs“, bet ir susikompromitavęs (jis buvo priverstas apleisti savo postą po to, kai nepasitikėjimą juo išreiškė Tautos Atstovybė), kyla natūralus klausimas – kodėl buvo taip įžeista lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė? Iškart atmetu visokias kvailas insinuacijas dėl „amžino lenkų sąmokslo prieš lietuvių tautą“. Kokios šio nelemto apdovanojimo numanomos pasekmės?

Aišku, kad svarbiausias šio veiksmo tikslas nebuvo noras pamaloninti apdovanojimą gavusį politinį lavoną. Kur kas svarbiau buvo parodyti anoniminės grupuotės, daugiau žinomos „valstybininkų“, taip pat „strateguotojų“ arba „žydrųjų albinų“ vardu, neblėstančią galią. Kas iš to, kad jau daugiau nei metai visi, kas tik netingi girdėti ir matyti, jau žino, kad Lietuvą yra apraizgęs glitus ir lipnus šio klano voratinklis? „Išgraužkite! – tautai į akis įžūliai vaiposi „valstybininkai“. – Mes ne tik mūsiškį, bet ir lenkų prezidentą patvarkėme, ir nieko jūs mums nepadarysite. Mes – transnacionalai, nes už mūsų – „Gazpromas“! Pakeliui dar kartą yra paniekintas ne tik „valstybininkų“ nusikalstamą veiklą atskleidęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet ir visa komiteto tyrimo rezultatus patvirtinusi Tautos Atstovybė, t.y. Seimas (priminsiu, jog pagal galiojančią Konstituciją Lietuva bent jau kol kas yra ne prezidentinė, ne „vyriausybinė“ ir juolab ne „pirtinė – kuluarinė“, o būtent parlamentinė respublika). Kadangi intrigantų klanas negali veikti skaidriai, minėtas apdovanojimas gali tapti papildomu triukšmu bei trukdžiu ir sukelti eilinę antilenkiškos isterijos bangą, kuri pridengtų, pavyzdžiui, aiškėjantį „valstybininkų“ keliaklupsčiavimą prieš fašistuojančią Rusiją (kuri, anot jų, už ankstesnes niekšybes Lietuvai atsakyti neprivalo). Sprendžiant iš nenatūralių, bet įkyriai kryptingų komentarų internete, ši „mašina“ jau paleista.

Taigi daugmaž aišku, kam to reikėjo ir kas buvo viso šito absurdo užsakovai (jau nekalbant apie pastarųjų šeimininkus). Nežinau, kaip iš susidariusios keblios situacijos išsisuks mano „lenkiški kolegos“ (visomis šio žodžio prasmėmis) – tai jau jų pačių reikalas, jei nesugebėjo laiku užkirsti kelią akivaizdžiai provokacijai. Geriau pažiūrėkime, kas Lietuvoje galėjo pasufleruoti kaimyninės šalies vadovui tokią nesąmonę – juk tikrai nemanome, jog jis iki paskutiniojo momento bent jau įtarė apie Storojo Rezervisto egzistavimą? Teisingai spėjate – jo lietuvis kolega. O pastarajam? Jo nepakeičiami patarėjai iš TSPMI. Yra tokia kadrų Užsienio reikalų ministerijai „kalvė“, kurios stebėtojų taryboje – irgi gausu Klano atstovų. Galėjo prisidėti ir mūsų URM, VSD ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovai, bet tai nekeičia reikalo esmės – visais atvejais jaučiama švelni „vyriausiojo strateguotojo“ letena, valdoma iš... ne iš Brazilijos.

Galbūt kam nors pasirodys, jog štai taip, „be jokių įrodymų“, yra metami kaltinimai kai kuriems aukštiems Lietuvos pareigūnams ir politikams arba valstybės institucijoms. Bet kaip kitaip galima paaiškinti minėtą akibrokštą? Įsivaizduokime – ką turėtų pagalvoti eilinis lenkas, jei, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas apdovanotų ordinu pernai paleistos Lenkijos Karinės informacijos tarnybos (WSI), kuri buvo įtariama pernelyg glaudžiais ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, buvusį vadovą? Paaiškinimas galėtų būti tik vienas – arba prezidentas tapo provokatorių intrigų įkaitu, arba jis pats yra, švelniai tariant, „neadekvatus“. Bent kiek nusimanant apie tokių tarpvalstybinių apdovanojimų „parengiamuosius veiksmus“ akivaizdu, jog kandidatų personalijos visada yra derinamos su apdovanojimų „gavėjų“ šalies kompetentingomis struktūromis. Todėl ir šįkart buvo, aišku, ne kitaip. Tai, kas įvyko, parodo, kad „valstybininkams“ nusispjauti ant mūsų valstybės įvaizdžio, ant jos garbės ir orumo. O visai vagių, iškrypėlių bei išdavikų gaujai ir jos narių aplinkiniams nusiųstas „kalėdinis“ signalas – galioja tik vieno pobūdžio „nuopelnai“ Lietuvos valstybei – lojalumas Klanui.

Tai tiek asmeninių pamąstymų apie šių metų gruodžio 22 dienos BNS informacinį pranešimą „Lenkijos Prezidentas buvusį VSD vadovą apdovanojo ordinu“.

© 2008 „XXI amžius“