Rusija rūpinasi savo žvalgybos įamžinimu bei populiarinimu

Oficiali Rusijos federalinės saugumo tarnybos interneto svetainė www.fsb.ru 2003-aisiais informavo skaitytojus, kad Rusijoje išleista S. G. Svatikovo knyga „Rusijos politinė žvalgyba užsienyje“. Knygą išleido leidykla „X-History“ drauge su Rusijos specialiųjų tarnybų istorijos tyrinėjimo draugija. S. G. Svatikovo veikalas – viena iš pirmųjų knygų Rusijos specialiųjų tarnybų tema, išleista minėtos leidyklos ir draugijos. Nors S. G. Svatikovo nemėgo nei vadinamieji „baltieji“, nei „raudonieji“, šiam žmogui vis dėlto buvo pasiūlyta kurti Rusijos slaptąsias tarnybas po caro nuvertimo, be to, 1917-aisiais jam leista dalyvauti komisijos, kuri rinko užsienyje išbarstytą Rusijos specialiųjų tarnybų archyvą, darbe. Žodžiu, S. G. Svatikovas turėjo retą galimybę ne tik susipažinti su operatyviniais dokumentais, bet ir apklausti dešimtis buvusių carinės Rusijos žvalgybininkų bei kontržvalgybininkų.

S. G. Svatikovo knyga tendencinga – autorius visais įmanomais būdais stengiasi diskredituoti carinės Rusijos žvalgybos darbuotojus ir jų darbo metodus. Tačiau joje galima rasti daug vertingos informacijos, kuri leidžia susidaryti šiokį tokį vaizdą apie Rusijos specialiąsias tarnybas ištikusias problemas po Spalio revoliucijos.

Leidykla „X-History“ kartu su Rusijos specialiųjų tarnybų istorijos tyrinėjimo draugija taip pat išleido S. S. Turlo ir I. P. Zaldato knygą „Šnipinėjimas“. Pagrindinis knygos autorius vis dėlto yra S. S. Turlo. Būtent jis savo veikale apibendrino sukauptą milžinišką informaciją apie žvalgybą bei filosofiškai pažvelgė į žvalgybos reikšmę ginant valstybės interesus. Pats S. S. Turlo dirbo vadinamojoje OGPU, tačiau buvo beveik beraštis. Ir vis dėlto knyga – labai gili, išsami, nes ją redagavo Rusijos specialiųjų tarnybų generolas leitenantas A. A. Zdanovičius.

Ta pati leidykla ir ta pati draugija, kuriai vadovauja minėtas generolas leitenantas A. A. Zdanovičius, išleido ir dar vieną knygą, kurioje giriamos Rusijos specialiosios ir slaptosios tarnybos. Knygos autorius – N. S. Batiušinas. Knyga vadinasi „Slaptoji karinė žvalgyba ir kova su ja“. Tai jau antrasis šio veikalo leidimas. Pirmą kartą knyga pasirodė 1939-aisiais Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Nikolajus Stepanovičius Batiušinas (1874-1957) priklauso pirmajai Rusijos žvalgybininkų kartai, kuri aktyviai dirbo Pirmojo pasaulinio karo metais.

Rusijos žvalgybos gerbėjų draugija bei leidykla „X-History“ susikūrė ne šiaip sau. 2003 metų vasario mėnesį Rusijos slaptosios tarnybos šventė 100 metų jubiliejų. Štai kodėl Rusijos Federacijoje jau nebe pirmus metus iš eilės rūpinamasi įamžinti geriausius Rusijos žvalgybininkus. Belieka pavydėti rusams – jie turi ir draugiją, ir leidyklą, ir lėšų, už kurias gali leisti specialiųjų tarnybų veiklą analizuojančias knygas. Lietuva kol kas neturi nieko – nei draugijos, nei leidyklos, nei pinigų, už kuriuos galėtų išleisti veikalą, žvelgiantį į Lietuvos slaptąsias tarnybas. Tiesa, turime istoriko Arvydo Anušausko veikalą, analizuojantį Lietuvos žvalgų ir kontržvalgų kovas su Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos slaptosiomis tarnybomis, tačiau akivaizdu, kad šito maža. Maža, jeigu norime bent kiek pakelti savų žvalgų ir kontržvalgų prestižą.

Parengė Mikas Vaitkevičius

© 2008 „XXI amžius“