Paslaptingasis Izraelio LAKAM

Izraelio atominio ginklo kūrimo istorija kupina paslapčių, tačiau kai kas jau žinoma ir plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, kad 1957 metais buvo įkurta ypač slapta tarnyba, turėjusi nuslėpti nuo išorinio pasaulio Izraelio atominės bombos kūrimą. Iš pradžių ši tarnyba vadinosi Specialiųjų pavedimų prie Izraelio gynybos ministerijos valdyba, paskui – Mokslo ryšių biuru („Liška Le Kišrej Mada“) arba LAKAM (pilno pavadinimo ivrito kalba akronimas). Pirmasis šios žinybos vadovas buvo B. Bliumbergas, pogrindinės žydų armijos „Chagana“ veteranas, dalyvavęs nepriklausomybės kovose 1948-1949 metais, buvęs Gynybos ministerijos saugumo tarnybos šefas. Kai ypač slaptas objektas buvo statomas Dimonoje (Negevo dykumoje), LAKAM buvo pavesta užtikrinti jo apsaugą.

Oficialiai Izraelio valdžia tvirtino, kad ten statomas tekstilės fabrikas. Prancūzų žvalgyba įtarė, koks „fabrikas“ statomas dykumoje, ir toje vietoje įtaisė kelis savo agentus. Prancūzams rūpėjo sužinoti, kiek darbų jau atlikta. Amerikiečių vadovybė šį objektą stebėjo žvalgybinėmis priemonėmis. Nei Vašingtonas, nei Paryžius netikėjo žydų tvirtinimais, kad jie nekuria savo atominės bombos.

B. Bliumbergui teko ieškoti alternatyvių atominių medžiagų šaltinių, kai Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis nutraukė Izraeliui atominės energijos kūrimo pagalbos programą. Pirmoji sėkminga šios žinybos operacija – 21 tona sunkiojo vandens iš Norvegijos. Vėliau jam pavyko parsigabenti (neteisėtai) urano iš JAV. Šios šalies Atominės energijos Komisijos pranešime buvo pažymėta, kad amerikiečių firma, turėjusi reikalų su B. Bliumbergu, vieną gražią dieną „pametė“ 266 kilogramų prisodrinto urano. B. Bliumbergo agentai drauge su „Mossadu“ pavogė 200 tonų urano oksido iš laivo. Šis krovinys, vienos firmos nupirktas iš belgų, buvo pakrautas į tanklaivį „Šeersberg“ (su VFR vėliava) Argentinoje 1968 m. pabaigoje. Į paskirties uostą Genują laivas taip ir neatplaukė. Gerokai vėliau jis buvo aptiktas Turkijos uoste, tačiau jau be krovinio: uranas buvo iškrautas į kitą laivą tiesiog jūroje.

Apie ypač slaptos žydų organizacijos, susijusios su atominio ginklo gamyba, egzistavimą ilgai labai mažai kas žinojo. Pavyzdžiui, Amerikos FTB šį tą apčiuopė tiktai 1985 metais. Tada LAKAM jau vadovavo legendinis „Mossado“ žvalgas Rafaelis Eitanas, Izraelio specialiosiose tarnybose „pirmaisiais smuikais“ griežęs nuo pat 1948 metų, kai jos tik buvo įkurtos. Taigi, 1985 m. lapkričio mėnesį FTB įrašė šnipo Džonatano Dž. Polardo pokalbį telefonu. Šis amerikietis, dirbdamas JAV jūrų žvalgyboje kaip civilis specialistas, savo iniciatyva Niujorke susirado Izraelio atstovus ir pasisiūlė šnipinėti jų naudai. „Mossadas“ juo nesusidomėjo, bet susidomėjo LAKAM. Su Polardu Vašingtome ir Niujorke susitikinėdavo ne tik eiliniai LAKAM darbuotojai, bet ir pats šefas Eitanas, kuris nurodydavo, kokia informacija jį labiausiai domina. Polardas darbovietėje išsiimdavo iš seifo dokumentus, juos nukopijuodavo ir vėl padėdavo į vietą. Susidarė tūkstančiai lapų. Viename konspiraciniame bute Vašingtone LAKAM tiesiog įsteigė kopijavimo cechą. Polardas, kaip minėjome, įkliuvo po pokalbio telefonu, kurio metu buvo paminėtas specialiosioms tarnyboms gerai žinomo žvalgybininko Eitano vardas. Kai Polardą suėmė, Izraelis neigė ką nors apie jį žinojęs. Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas buvo Peresas, LAKAM įkūrėjas. Jis dievagojosi, kad nė neįtaręs, jog žvalgybinė informacija, kuri jam pateikiama susipažinti, gaunama iš šnipo amerikiečio, dirbusio LAKAM. Tačiau Izraelio laikraštyje „Chadašot“ Eitanas aiškiai pasakė, kad visi jo veiksmai, įskaitant ir darbą su Polardu, derinami su vadovybe.

Parengta pagal Izraelio ir Rusijos spaudos pranešimus

© 2008 „XXI amžius“