Kam priklauso Latvijos kurortas Jūrmala?

Gunaras EINARAS

Jūrmala – gražus kurortas.  Jo ir kitas Latvijos žemes bei nekilnojamąjį turtą pirmiausiai supirkinėja Rusijos kriminalinės struktūros, siekdamos įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkoje

Jūrmala, kaip ir visa Latvija, Sovietų Sąjungai nebepriklauso jau keliolika metų. Iš pradžių Jūrmala skurdo, kadangi į šį nuostabų Latvijos kurortą nustojo masiškai plūsti turistai iš Rusijos. Pasiekti Jūrmalą jiems trukdė vizos bei kiti barjerai. Pasak Maskvos, turistų antplūdžio sumažėjimas ir lėmė tai, kad Jūrmala tapo kurortu – vaiduokliu: be poilsiautojų ir be pajamų iš turizmo. Prabangūs sovietinių laikų viešbučiai ir poilsio namai buvo apleisti, sumenko, neteko patrauklios išvaizdos. Rusijos spaudoje nuolat pasirodydavo straipsniai apie tai, kokia puiki Jūrmala buvo sovietmečiu ir kokia niūri tapo Latvijai paskelbus nepriklausomybę. Suprask, kad Jūrmala klestėjo tik rusų poilsiautojų pinigų dėka.

Šiandien Rusija džiaugiasi, jog Jūrmala atsigavo, čia ir vėl masiškai plūsta turistai iš Rusijos. Rusai į Jūrmalą jau atvyksta ne tik praleisti kelių trumpų vasaros mėnesių, bet ir įsigyti nekilnojamojo turto. Štai Liusia Pribylskaja, vadovaujanti žurnalui „Biznes-KLASS!“, viename Rusijos dienraštyje kaip teigiamą pavyzdį mini balerinos Majos Pliseckajos atvejį. Esą ši Rusijos balerina įsigijo žemės lopinėlį Trakuose, ir tai – tiesiog nuostabu.

Rusijos įžymybės ima po truputį supirkinėti ir Jūrmalos žemes. Štai Rusijos poetas Michailas Taničas Rygos įlankoje, Jūrmaloje, įsigijo žemės. Kokia jos vertė – neskelbiama. Rusijos liaudies artistas Aleksandras Kaliaginas Jūrmaloje irgi turi nekilnojamojo turto, kurio vertė, šių dienų kainomis, – apie 170 tūkst. JAV dolerių.

Esama duomenų, kad viena Rusijos kompanija, priklausanti Michailui Širvindtui, Antonui Tabakovui ir Denisui Jevstignejevui, taip pat nusipirko nemažą žemės lopinėlį su pastatais.

Jūrmaloje rusai graibsto ne tik medinius bei mūrinius kotedžus, bet ir butus naujoviškuose pastatuose. Buvęs grupės „A-Studija“ lyderis Batyrchanas Šukenovas Jūrmaloje įsigijo butą, kurio vertė – apie 100 tūkst. JAV dolerių.

Panaši padėtis ir gretimuose kurortiniuose miesteliuose. Sakykim, prestižinius „Lielupes Marienbade“ apartamentus yra nusipirkęs Vladimiras Vinokuras. Gretimus apartamentus nusipirko Michailas Zadornovas. Neoficialiais duomenimis, kelis erdvius butus prie Baltijos jūros Latvijos teritorijoje įsigijo ir KVN karaliumi vadinamas Aleksandras Masliakovas, ir liūdnai Lietuvoje pagarsėjęs Šabtajus Kalmanovičius.

Manoma, kad „Lielupes Marienbade“ apartamentų nemaža dalis priklauso ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos generolui-leitenantui Viktorui Zorinui, kurį tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas buvo paskyręs vadovauti antiteroristinėms pajėgoms.

Liudmila Savenko (jos vyras Nikolajus Aleksandrovičius Savenko – buvęs žemės ūkio ministras), Liudmila Gladkova (buvęs Sankt Peterburgo tarybos vicepirmininkas – jos meilužis), Irina Gluchovskaja (jos vyras Igoris Gluchovskis – Rusijos politikas) – tai dar kelios pavardės, įrašytos į Jūrmalos ir gretimų kurortinių kaimelių savininkų sąrašus.

Panaši padėtis ir Latvijos sostinėje. Rygoje neseniai pastatytą itin modernų prekybos centrą „Valdemaros centras“ valdo Rusijos piliečiai. Į šio dangoraižio direktorių tarybą šiandien įeina Maratas ir Rišatas Safinai (jie – buvusio Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ viceprezidento Ralifo Safino, nūnai – Altajaus respublikos gubernatoriaus, artimieji). Safinams Latvijoje priklauso ir Latvijos AB „Saliena Real“. Safinų partneriai – Viestursas Koziolis ir Einaras Šleseris.

V. Koziolis išgarsėjo tuo, kad kadaise jo bankas „Lainbankas“ gavo teisę rūpintis Latvijoje gyvenančių rusų karo pensininkų reikalais (tai – Rusijos gynybos ministerijos užsakymas). Iš Rusijos šis bankas kasmet gaudavo apie 3 milijonus JAV dolerių, kuriuos vėliau išdalindavo rusų pensininkams. 1995 metais bankas bankrutavo. Bet nebankrutavo V. Koziolis.

Rusijos biznieriai mano, kad liberali dabartinės Latvijos vyriausybės politika dėl galimybės „prasukti“ legalius, pusiau legalius ir visiškai nelegalius pinigus šią šalį daro itin patrauklia valstybe. Tokia politika garantuoja Latvijos biudžetui nemažai įplaukų. Būtent toks liberalumas, kai nežiūrima į atkeliaujančių pinigų kilmę, lėmė, kad Latvijoje jau 25 proc. pabrango žemė. Bet rusai žino, kad net ir tokios kainos – negalutinės. Įstojus Latvijai į ES, žemės kainos kelis kartus padidėjo, šoktelėjo ir butų kainos Rygoje.

Kad Rusijos verslininkai tvirtai įkėlė savo koją į Baltijos valstybių rinkas, niekas neabejoja. Kai kurie turtingesni rusai mano pasislėpsią Baltijos valstybėse, jeigu kartais Rusijoje kiltų revoliucija arba naujas turto perdalijimas.

Tiesa, buvęs Latvijos vidaus reikalų ministras Maris Gulbis yra pareiškęs, kad Latvijos žemes ir nekilnojamąjį turtą pirmiausiai supirkinėja Rusijos kriminalinės struktūros, siekdamos įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkoje. Rusijos žiniasklaida vis dėlto tvirtina, kad latviai „iš esmės“ nesibaimina pardavinėti savo butus ir žemes Maskvos, Sankt Peterburgo ar Pskovo verslininkams. Mintį, esą Latvijai rusų verslininkai visiškai nepavojingi, noriai eskaluoja dauguma Rusijos ir Latvijoje rusų kalba leidžiamų leidinių.

O kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai nieko baisaus, kai pačius gražiausius kurortus Latvijoje ir Lietuvoje superka Rusijos specialiųjų tarnybų karininkai bei neaiškios reputacijos verslininkai iš Maskvos? Ar tikrai nieko blogo, jei gražiausius ežerus ir poilsiavietes prie Jūrmalos ar Trakų superka Rusijos meno žmonės? Šio proceso niekaip nesustabdysi. Bet ar nereikėtų pasistengti bent jau kontroliuoti šiuos reiškinius?

© 2008 „XXI amžius“