„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2008-iųjų kovo 19 d., Nr.3 (14)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Terorizmas – eserų ir revoliucionierių išradimas

Terorizmas – ne XXI amžiaus produktas ir ne musulmonai pirmieji ėmėsi teroro aktų. Už šį išradimą turime dėkoti Rusijai. Žvilgtelėkime į mūsų didžiosios kaimynės poros šimtmečių terorizmo faktus (čia pateikiame tik kai kuriuos faktus iš carinės Rusijos bei Sovietų Sąjungos laikų).

XIX amžiaus pabaigoje „liaudies valios“ revoliucionieriai per kelerius metus įvykdė septynis pasikėsinimus į carą Aleksandrą II. Paskutinis kartas buvo lemtingas. „Liaudies valios“ paveldėtojai eserai per dešimt metų visoje Rusijoje įvykdė 263 teroristinius aktus. Jų taikiniais buvo du ministrai, 33 generalgubernatoriai, gubernatoriai ir vicegubernatoriai, 16 miesto viršininkų, apskričių skyrių viršininkų, policijos viršininkų, jų padėjėjų, kriminalinės policijos skyrių viršininkų, septyni generolai ir admirolai, 15 pulkininkų, aštuoni prisiekusieji patikėtiniai, 26 policijos agentai ir provokatoriai.

Amerikiečių istorikės Anos Geifman žiniomis, 1905-1907 metais Rusijoje teroristai nužudė apie 17 tūkstančių žmonių. Įdomu tai, kad anų laikų teroristų gretose buvo labai daug moterų. Pavyzdžiui, iš 78 eserų kovinės organizacijos narių net 25 buvo moterys.

Po Aleksandro II nužudymo antras žinomiausias ikirevoliucinis teroristinis aktas įvyko 1905 m. vasario 4 dieną Maskvoje. Eseras Kaliejevas metė bombą į didįjį kunigaikštį Sergejų Aleksandrovičių, kuris žuvo vietoje, o teroristas – gegužės 9 dieną Šliselburgo tvirtovėje pakartas.

Maskvoje yra Leontjevo skersgatvis, kuriame „reiškėsi“ įvairių kartų revoliucionieriai. Pavyzdžiui, 1919 metais Leontjevo skersgatvio 18-ame name buvo pasikėsinta į Leniną. Tiesa, anarchistai ir eserai nežinojo, kad patalpoje, kurioje vyko susirinkimas, Lenino nebuvo. Žuvo 12 žmonių. Tačiau kulkos Leninas neišvengė: prie Michelsono fabriko jį sužeidė Fani Kaplan.

Raudonojoje aikštėje sovietų laikais buvo pasikėsinta nužudyti du kitus pasaulio proletariato vadus – Brežnevą ir Gorbačiovą.

Subyrėjus Sovietų imperijai teroristiniai aktai tapo ne tokie ryžtingi ir mažiau sėkmingi. 1993 m. sausio 27 dieną anksti ryte Rusijos armijos majoras Ivanas Kislovas nutarė nužudyti Rusijos prezidentą Borisą Jelciną. Statybiniais pastoliais jis užsiropštė ant šalia vyriausybinio komplekso esančio namo stogo. Jis ketino apsimesti darbininku, dirbančiu statybvietėje, sulaukti atvykstančio prezidento Jelcino ir jį papjauti. Tačiau majorą aptiko vyriausybinio komplekso apsaugos darbuotojas. Tardomas Kislovas prisipažino ketinęs nužudyti Jelciną. Turėjo jis pasigaminęs ir bombą, tačiau ją teko išmesti, nes ji sudrėko. Tada prezidentą nusprendęs papjauti. Serbskio medicinos institute paaiškėjo, kad teroristas nepakaltinamas, byla buvo nutraukta.

1992 metų vasarą vyriausybiniame užmiesčio Rubliovo kelyje, Maskvos prieigose, į prezidentą Borisą Jelciną kėsinosi... briedis. Šešiais šūviais prezidento apsaugos vyrai „Zaporožiečio“ sužeistą žvėrį nukovė ir nuvilko į šalikelę.

1996 metais tame pačiame Rubliovo kelyje sprogo 250 gramų sprogmenų užtaisas. Tuo metu keliu važiavo kortežas mašinų, vienoje iš jų sėdėjo Jelcinas, kitoje – Černomyrdinas. 1996 m. rugpjūčio 7 dieną informaciniais kanalais buvo išplatintas pranešimas: ekspertų manymu, tas sprogimas – paprasčiausias chuliganizmas.

Šiuolaikiniai Maskvos revoliucionieriai noriau kėsinasi ne į gyvus valdovus, o į simbolius. Štai Vagankovo kapinėse nuo komjaunuolio Sokolovo, nuteisto penkeriems metams, rankos nukentėjo memorialinis paminklas Romanovams. Į orą turėjo išlėkti ir vienas ryškiausių naujųjų rusų pastatytas paminklas Petrui Pirmajam. Užminuoti jį bandė revoliucionierius Andrejus Gubkinas, dabar atliekantis bausmę už žmogžudystę. Nikolajaus II paminklui pamaskvės Taininsko kaime nepasisekė: 1997 m. balandžio 1 dienos ankstų rytą jis buvo susprogdintas.

1999 m. balandžio 4 dieną Maskvoje nuo sprogimo nukentėjo Federalinio tyrimų biuro pastatas. Buvo paskelbta, kad tai merginų revoliucionierių iš „Naujosios revoliucinės alternatyvos“ (NRA) darbas. Tada nuostolių buvo padaryta už 100 tūkst. rublių. Sprogdintas (1997 07 13) Vyriausiosios karinės prokuratūros pastatas, o Rusijos nepriklausomų profsąjungų federacijos pastatą Lenino prospekte bandyta padegti 1997 m. rugsėjo 10 dieną. Neseniai buvo sulaikytas studentas, ketinęs susprogdinti keletą biurų Maskvos upės krantinėje, prie Didžiojo Ustinskio tilto. Studentas priklausė „Raudonojo jaunimo avangardui“. Kai sekliai ant tilto bandė jį suimti, „nepalaužiamas“ vaikinas ėmė šauktis mamos, paskui bombą su laikrodiniu mechanizmu metė į upę.

Šiuolaikiniai Rusijos revoliucionieriai nesislapsto, savo „pogrindiniuose“ butuose rengia netgi spaudos konferencijas. Ypač tai pasakytina apie nacionalbolševikus, kuriems vadovauja Eduardas Limonovas. Jis kaltinamas bandymu įvykdyti valstybinį perversmą Kazachstane. Nacionalbolševikai nieko nesprogdina. 1996 metais kažkas bandė susprogdinti juos – bomba buvo įmesta pro langą į bunkerį. Beje, dabartiniai teroristai dažnai yra moteriškosios giminės. „Naujosios revoliucinės alternatyvos“ sudėtyje – beveik vien merginos.

Parengta pagal Rusijos spaudą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija