Apie virtualią „vyresniojo brolio“ akį

Gintaras VISOCKAS

(Pabaiga. Pradžia Nr. 11)

Prieš mėnesį redakcija gavo Alekso Pavlovo vardu pasirašytą laišką, raginantį peržiūrėti bei pasmerkti kelias lietuviškas internetines svetaines, kuriose „puolimas prieš Lietuvos partizanus tęsiasi“. Laiškas – trumputis, bet konkretus ir kategoriškas. Štai jame išguldytos mintys: „Prieš gerus du mėnesius gavau elektroniniu paštu nuorodą, kuri mane nuvedė į lietuvių kalba rašomą internetinį portalą, kuriame šlovinamas marksizmas, komunizmas. Bet tai dar ne viskas. Šiame portale yra nuoroda į puslapį, kuriame kagėbistiniu stiliumi šmeižiami Lietuvos partizanai, jų rėmėjai ir visa Lietuvių tautos laisvės kova.

Šiame internetiniame portale mūsų partizanai vadinami ne kaip kitaip, o visais sovietinės propagandos sukurtais epitetais. Atkartojamos kagebistinės legendos ir mitai apie pokarį.

Šių svetainių adresai: http://lithuania.left.ru/category/literatura/ ir http://www.pokaris.info/.

Beje, šios svetainės „išpuoštos“ sovietine (kiek suprantu, jau uždrausta) simbolika. Nejaugi lietuviškas internetas yra visiškai nekontroliuojamas, ar į tai nebekreipia dėmesio tie, kam priklauso prižiūrėti interneto platybes?

Ir, kas įdomiausia, šie portalai veikia jau ne pirmas mėnuo.“

Taip savo laiške rašė A. Pavlovu prisistatęs žmogus. Iš karto puoliau ieškoti nurodytų svetainių. Laiško autorius buvo teisus – tose svetainėse deklaruojamos mintys, idėjos, versijos prieštarauja, drįstu manyti, daugumos Lietuvos gyventojų nuostatoms. Tačiau liūdniausia ne tai, kad jose abejojama dalykais, kurie daugumai iš mūsų yra šventi, iškentėti, gyvybiškai svarbūs, liūdniausia tai, kad tos svetainės parengtos gana profesionaliai, išradingai ir įdomiai. Atmetus visus ideologinius prieštaravimus dėl požiūrio į pokario kovas, Antrąjį pasaulinį karą, „kolchozus“ ar Rusijos ir Gruzijos konfliktą, minėtos internetinės svetainės pritraukia potencialaus skaitytojo dėmesį. Palyginę jas su kai kurių mūsų visuomeninių, patriotinių, tautinių organizacijų administruojamomis internetinėmis svetainėmis, laikraštukais, žurnalais, būsime priversti pripažinti: anoji pusė moka sukurti intrigą, patraukliai pateikti rašinį, tegul ir pilną melo, demagogijos, šmeižto, nutylėjimų. O mūsiškės patriotinės žiniasklaidos priemonės, rašančios tiesą, dažnai yra šaltos, perkrautos niekam neįdomiais pareiškimais, tiesmukiškais, primityviais organizacijų vadovų pasisakymais, pasveikinimais. Atsiverti jas ir iš karto prapuola noras skaityti. Juolab nebėra noro kada nors dar sykį atsiversti jų puslapius.

Kodėl taip yra?

Kas nors iš „brigados“ internete budi nuolat, ištisą parą, visada pasirengęs atremti bet kokį kitaip mąstančio liberalo „išpuolį“. Nebūna nė valandos, kad forume diskusija vyktų be šių „kuratorių“: kas nors iš „brigados“ būtinai įsiterps su savo samprotavimais ir replikomis.

„Brigada“ karštai propaguoja gana eklektišką pažiūrų ir vertybių sistemą, atitinkančią pačiom naujausiom ideologinėm ir politinėm Rusijos valdžios kryptim. Bet kokie valstybinių nuostatų pasikeitimai būtinai atsispindi ir visų „brigados“ narių tekstuose. Jeigu staiga dėl kokių nors priežasčių keičiasi valstybinės propagandos tonas, pavyzdžiui, JAV arba mero Jurijaus Lužkovo atžvilgiu, tai tas pats „brigados“ personažas tiesiog visiems laikams „užmiršta“ tą temą arba veikėją, kuriuos jis neseniai „dievino“ arba, atvirkščiai, kalė prie kryžiaus, ir ima ryžtingai propaguoti tai, ko vakar baisiai nekentė. Visa tai daroma be jokios gėdos, nesirūpinant savo reputacija.

Konkretus pavyzdys – internetinė diskusija Kurilų salų tema. Jeigu prieš trejus metus visi „brigados“ nariai vieningai šaukė: „nė pėdos tėvynės žemės prakeiktiesiems japonams“, tai dabar, po uždarų V. Putino pokalbių su Japonijos vyriausybe, tie patys autoriai teigia, kad visiškai įmanoma perduoti salas už pinigus ar mainais už gausias Japonijos investicijas.

Pagarba VČK-KGB-FSB

„Brigadininkai“ kupini meilės ir pagarbos FSB visose istorinėse jo raidos stadijose, pradedant ČK-OGPU. Kiekvienas virtualių diskusijų dalyvis, nepakankamai gerbiantis VČK-FSB, apšaukiamas „Rusijos priešu, rusofobu ir tėvynės išdaviku“. Nė vienas „brigados“ narys nė sekundei negali susitaikyti su mintimi, kad būtų galima taikiai, įstatymiškai apriboti buvusių partinių bosų ir KGB karininkų profesinę veiklą. Paprastai vos paminėjus terminą „liustracija“ brigada choru ima šaukti apie „kruvinas demokratinių žudikų represijas“ ir „raganų medžioklę“, puola į kolektyvinę necenzūrinę isteriją.

Propagandos kryptis

Visuose rusiškuose internetiniuose forumuose „brigadininkai“ planingai varo antiliberalią, antiamerikietišką, antičečėnišką, antisemitišką, antivakarietišką propagandą. Siekdami įrodyti savo šūkių ir teorijų teisingumą, jie sau palankioje šviesoje traktuoja faktus ir įvykius, o dažnai tiesiog meluoja, versdami savo priešininkus ieškoti nuorodų į šaltinius, demaskuojančius jų prasimanymus.

Stalinizmo balinimas, Stalino reabilitavimas, liustracijos neigimas, judofobija, absoliutus lojalumas dabartinei valdžiai, V. Putino kultas, Čečėnijos karo propaganda „iki paskutinio čečėno“, ksenofobija, rasizmas, neapykanta KGB išdavikams, perbėgėliams, antiamerikonizmas, SSRS nostalgija, istorinių koncepcijų, sovietinių laikų restauravimas, neapykanta inteligentams, ypač emigrantams, neapykanta disidentams, žurnalistams, teisėsaugos organams, neapykanta „perestroikai“, jos ideologijai, jos veikėjams ir įvykiams, neapykanta Boriso Jelcino laikams – svarbiausios ideologinės „brigados“ vertybės.

Žemas kultūrinis lygis ir charakteringa kalba

Nepaisant iš pirmo žvilgsnio atrodančio „brigados“ dalyvių margumo, dauguma jų yra maždaug vienodo (labai riboto) kultūrinio lygio. Didžioji dauguma „brigadininkų“ gerai nemoka rusų kalbos, daro daugybę stiliaus, leksikos ir gramatikos klaidų. Daugelis puikiai manipuliuoja ideologinėmis klišėmis – ir sovietinėmis, ir šiuolaikinėmis. Beje, jų humoras, sąmojus visada atsiduoda kareivinėmis. Tematika: homoseksualai, prostitucija, pornografija ir pan. Keiksmažodžiai, kuriuos taip mėgsta „brigados“ nariai, visi tie žodžių, posakių iškraipymai ryškiai byloja apie specifinį kultūrinį ir intelektualinį „brigados“ lygį, nebūdingą interneto vartotojų daugumai.

Daugelis „brigadininkų“ forumuose deklaruoja, kad jie nuolat gyvena arba dažnai lankosi užsienio šalyse – JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Izraelyje, Airijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir t. t. „Brigadai“ ši aplinkybė visada yra pretekstas papasakoti apie „gyvenimo Vakaruose baisumus ir V. Putino Rusijos pranašumus“.

Darbas su oponentais

Kai tik forume pasirodo kitaip mąstantis liberalas, užimantis aiškią „ideologinio priešo“ poziciją, jis nedelsiant patenka aktyvion „brigadininkų“ globon. Paprastai oponentas įžeidinėjamas. Atkakliam liberalui forumuose „brigada“ visada surengia tikrą „pirtį“: vienas „brigados“ narys rašo apie naujoko ideologinius netikslumus ir klaidas, kitas paleidžia necenzūrinę tiradą kitaminčio adresu, trečias liberalą kaltina beprotyste, ketvirtas grasina su juo fiziškai susidoroti ir t. t.

„Brigadininkai“ yra linkę dažnai keisti slapyvardžius. Tie patys „autoriai“ forumuose pasirašinėja skirtingais slapyvardžiais, imituoja dialogus su savimi, remia savo teiginius, siekdami sudaryti įspūdį, kad naudojasi „masiniu“ palankumu.

Politinis „brigados“ spektras

Nuolatiniai „brigados“ nariai bet kuriame populiariame forume prisistato kokios nors partijos arba judėjimo pasekėjais, aprėpia visą Rusijos politinį spektrą, išskyrus jo liberaliąją dalį. „Brigados“ narių pažiūros skiriasi nežymiai, tiktai taktikos klausimais; visi jie vieningi absoliučiu lojalumu V. Putinui ir FSB, visi džiaugiasi jų vadovaujamos Rusijos „klestėjimu“, visi mato demokratijos ir „perestroikos“ žalingumą.

Komunistas, nuosaikus liberalas valstybininkas, jevlinskininkas, savo pažiūras pakeitęs sudėtingo likimo žmogus, kukli ir protinga, visada Rusijos valdžiai lojali šeimos motina kažkur iš Floridos, „blatnas“ prasčiokas iš liaudies gelmių, antisemitas, „buvęs disidentas sibirietis“, šiandien svajojantis teisybės ieškotojus karti ant žibintų – dažniausiai štai tokie „brigados“ tipažai internetiniuose forumuose. Tačiau visi jie būtinai garbina V. Putiną ir FSB, taip pat visas valdžios „aktyvias priemones“.

„Brigados“ informuotumas

Jeigu „brigadininkai“ nusprendžia užpjudyti vieną ar kitą jų oponentą, tai ši akcija būtinai bus komandinė, kolektyvinė, joje dalyvaus nuo trijų iki dvidešimties įvairiausių personažų, politiniuose forumuose budinčių bet kuriuo paros metu. Mėgiamiausia „brigados“ metodika – oponento kaltinimas sveiko proto stoka, kvailumu.

Kitas „brigados“ veiksmų variantas – žmogus apšaukiamas melagiu. Arba visa vieninga „brigadininkų“ grupė ima stebėtis, kad lyg ir korektiškas, mandagus, gerai išauklėtas oponentas iš tiesų yra „piktybiškas storžievis, intrigantas, chamas ir melagis“. Taip „brigada“ formuoja neigiamą jiems nepriimtino oponento įvaizdį.

Jeigu visi darbo su oponentu metodai išsemti, „brigada“ savo arsenale turi kraštutinę priemonę – pasitelkiama internetinio leidinio administracija. Dažniausiai „brigadininkai“ tiesiog masiškai rašo vienodus kolektyvinius skundus į redakciją.

„Partijos linijos“ tęsėjai?

Būtent „brigadininkai“ dabar sudaro apie 70 proc. nuolatinių rusakalbių politinių forumų dalyvių. Realūs mūsų minėti tokių įsitikinimų ir manierų žmonės vargu ar ištisus trejus metus reguliariai dalyvautų liberalių demokratinių leidinių diskusijose su jiems visiškai svetimais inteligentais. Psichologiškai keista net tai, kad jie skaito šiuos leidinius, nes tokios ideologijos žmonės paprastai skaito laikraščius „Zavtra“, „Sovetskaja Rosija“ ir t. t. Įsivaizduokime, kad kažkoks vakarietiškos orientacijos žmogus ištisomis paromis neatsitrauktų nuo komunistinio internetinio laikraščio forumo, o sionistas bendrautų tik su fašistais.

Visiems šiems personažams būdinga tai, kad jie staigiai suaktyvėja tada, kai „aktyvių priemonių“ imasi Putino valdžia, kai šalyje vyksta kokie svarbūs įvykiai, pavyzdžiui, federaliniai rinkimai, Babickio byla, NTV užgrobimas, SSRS himno patvirtinimas, Grigorijaus Pasko byla, valdžios operacija Nord-Oste, Zakajevo byla, Dzeržinskio paminklo „sugrįžimas“, povandeninio laivo „Kurskas“ žuvimas, Putino valdžios kova su kokiu nors konkrečiu veikėju – Gusinskiu, Berezovskiu, Lužkovu, teroristų ataka JAV, skandalas olimpinėse žaidynėse, karas Irake.

Tokių „aktyvių priemonių“ metu Rusijos internetiniuose puslapiuose padaugėja autorių ir tekstų, remiančių bet kokius valdžios ir RF FSB veiksmus, daug kartų sustiprėja standartinių „brigados“ personažų aktyvumas.

Užtenka pavartyti Rusijos forumų archyvus po Rugsėjo 11-osios. Pirmoji savaitė po teroristinio išpuolio buvo fenomenali pykčio ir neapykantos JAV prasme, piktdžiugiškumo, šmeižto, nežmoniškumo prasme. Tačiau kai po dviejų savaičių, 2001 metų rugsėjo pabaigoje, RF prezidentas V. Putinas Vokietijoje pasakė programinę kalbą, kurioje formaliai solidarizavosi su Amerika jos kovoje su pasauliniu terorizmu, iškart po šios kalbos ilgam liovėsi antiamerikietiška isterija Rusijos internetiniuose puslapiuose.

Interneto komisarai „Deza“ ir „Kompra“

„Brigada“ forumus nuolat „aprūpina“ dezinformacija ir kompromatais. Paneigti tokią „informaciją“ labai sunku, o senas būdas „meluok meluok, o gal kas nors ir prilips“ veikia kaip visada gerai. Matyt, „brigadai“ svarbu, kad melagingi teiginiai nuolat dalyvautų diskusijoje, taptų naujos mitologijos elementu ir darytų įtaką visuomenės nuomonei. Į klausimą, kodėl taip dažnai ir begėdiškai kartoja jau paneigtą melą, „brigados“ narys atvirai atsako: „Užrašus tualetuose skaito žymiai daugiau žmonių negu rašinėja. O tai, kad rašau tą patį, tai juk jeigu kam nuolat kartosi, kad jis yra kiaulė, anksčiau arba vėliau subjektas ims kriuksėti“.

Techniniai poveikio metodai

Vienas labai paplitęs metodas, siekiant pakenkti atkakliems oponentams – virusai. Mūsų archyve – dešimtys liberalių pažiūrų žmonių pranešimų, patyrusių galingas virusines atakas iškart po jų pasisakymų forumuose, nukreiptuose prieš ideologines V. Putino režimo vertybes.

Štai vienos forumo civitas.ru dalyvės pranešimas. „Iškart po mano trumpo dalyvavimo forume civitas.ru (tema – būtina FSB liustracija) kelios stiprios virusinės atakos pramušė visas mano kompiuterio apsaugines sistemas ir kelioms dienoms visiškai užblokavo išėjimą į internetą. Pagalvojau, kad tai atsitiktinumas, ir vėl dalyvavau diskusijoje šiame forume FSB nemalonia tema. Tą dieną forume atsirado pranešimas: „Štai tau! Veronika vėl pasirodė. O aš maniau, kad tu jau viską supratai. Visiems seniai viskas aišku, tau vienai neaišku. Gerai, dirbsime toliau. Beje, Veronika, iškart noriu paklausti. Tu rašai apie KGB, esą, štai kokie jie žvėrys. Paskui rašai, kad gyveni Rusijoje. Jeigu visa tai tiesa, o aš, pavyzdžiui, esu FSB majoras. Nebaisu? Užsigeidei prancūzų Žanos šlovės?“

Iškart po šio pranešimo – galinga virusinė ataka buvo pakartota.

„Brigados“ „pranašiški gebėjimai“

„Brigadininkai“ – specifinio mentaliteto sovietinio auklėjimo žmonės – dažnai „chaltūrina“, dirba atmestinai, todėl prašauna pro šalį. Šį broką paskui tenka srėbti internetinių puslapių administratoriams, t. y. trinti didelius diskusijų gabalus.

Jeigu sovietų laikais dezinformacija ir nutekinimai vykdavo per „visaliaudinį“ radiją ir politinformaciją įmonėse, tai šiandien internetas suteikė tiesiog neregėtas galimybes daryti poveikį visuomenės nuomonei. Daugelis „brigadininkų“ tingi patikrinti tipiškas savo klaidas ir nežymiai pertvarkyti stilių pagal pasikeitusias „legendas“, todėl jie patys save demaskuoja, atsiskleidžia mažindami savo darbo „efektyvumą“. Pavyzdžiui, personažas (vyras) žodis žodin pakartoja tai, ką kažkada teigė damos vardu.

Kada visa tai prasidėjo?

Šis reiškinys naujas, mažai ištirtas, tą dar reikės padaryti. 1998 metais tiek daug vieno tipo skaitytojų, viską matančių vyriausybiniu žvilgsniu, turinčių bendrą metodiką, bendrą duomenų bazę, Rusijos internetinėje žiniasklaidoje iš viso nebuvo. Komunistinių arba fašistinių pažiūrų žmonės ten pasitaikydavo labai retai, lyginant su demokratinių pažiūrų žmonėmis jų santykis buvo 1:50. Ir jau tuo labiau nebuvo jokių „aktyvių priemonių“, remiančių valdžios veiksmus.

Vyresnio amžiaus piliečiai, kurie hipotetiškai galėjo per 1999-uosius įsitaisyti internetą ir visi urmu užgriūti politinius forumus (iš esmės tai absurdiška) – štai šie 40-60 metų piliečiai, kurių išsilavinimas būtų pakankamas tokiam užsiėmimui – Rusijoje yra labiau radikalių demokratinių pažiūrų, negu „progresyvusis jaunimas“, kuris dažniausiai visai nesidomi politika. O kalbant apie pensininkus, esą nostalgiškai besiilginčius praėjusių laikų, nereikia pamiršti, kad šie pensininkai – tai garsioji „šešiasdešimtininkų“ karta, kuri sovietinę realybę vertino daugiau negu kritiškai.

Akivaizdu, bet neįtikėtina?

Visiškai akivaizdus Rusijos valdžios noras kontroliuoti masines informavimo priemones. Internetas – naujas reiškinys, ir laikraščiuose bei televizijoje ištobulinti metodai ten veikia blogai. Galima, žinoma, pabandyti kontroliuoti svarbiausius informacinius internetinius puslapius, juos nuperkant arba inkorporuojant į juos savo žmones (iš esmės pastaruoju metu tai ir daroma), tačiau internetinių formų ir priemonių įvairumas neleidžia valdžiai primesti vieningos ideologinės linijos, patikimai kontroliuoti ir užtikrinti valstybinį požiūrį. O propaganda ir kontrpropaganda jiems būtina.

Beje, kiekviena propaganda ypatinga tuo, kad ji yra totalinė. Jeigu kur nors lieka zonos, laisvos nuo valstybės ideologinio poveikio, žymiai sumažėja bet kokių propagandinių priemonių efektyvumas. Galimas daiktas, kad būtent ši internetinės žiniasklaidos specifika ir nulėmė šimtų vienodų, „patriotiškai“ (kaip jie patys mėgsta sakyti) mąstančių personažų, panašių vienas į kitą kaip panašūs vienos divizijos kariai, atsiradimą.

Tačiau tokie veiksmai dažnai duoda tiesiog priešingus rezultatus – žmonės forumuose stengiasi apsaugoti ir paremti vienas kitą nuo „brigados“ agresijos. Būtent taip šio straipsnio autoriai, gyvenantys skirtingose šalyse, susipažino ir susidraugavo. Mūsų dalyvavimo įvairiuose internetiniuose forumuose patirtis pasirodė esanti labai panaši. Todėl ir atsirado šis straipsnis – mūsų patirties apibendrinimas. O padaryti išvadas iš to, kas čia pasakyta, mes siūlome mūsų skaitytojams.

© 2008 „XXI amžius“