Lietuvos VSD pareigūnai reikalavo, kad čečėnų našlaičiai duotų melagingus parodymus

Gintaras VISOCKAS

Čečėnai (viršuje iš kairės): Ali Latajevas, Zauras Gatajevas, (apačioje) Denis Volovskij ir Magomed Salach-Gabajevas Autoriaus nuotraukos

Šia byla susidomėjau dar 2008-ųjų metų rudenį. Tąsyk į redakciją paskambinęs visuomenės veikėjas Gintautas Bukauskas pareiškė turįs „šiokios tokios informacijos“ tiek „XXI amžiaus“ priedui „Slaptieji takai“, tiek internetinei svetainei www.slaptai.lt. Nuojauta, jog bus kalbama apie Lietuvoje sulaikytus čečėnų sutuoktinius Chadižat ir Maliką Gatajevus, neapgavo.

Ar nėra sąsajų su Rusijos FSB

Tuo metu apie Gatajevus žinojau tik tiek, kad Kaune ir šalia Kauno esančioje Karmėlavoje jie augino kelias dešimtis čečėnų našlaičių, per Čečėnijos ir Rusijos karą netekusių tėvų bei artimųjų. Ši istorija pasirodė įdomi tuo, kad čečėnų Gatajevų sulaikymo operacijoje dalyvavo ne tik policijos, bet ir Lietuvos VSD pareigūnai. Galbūt Gatajevai įsipainioję į nelegalią prekybą narkotikais, ginklais, žmonėmis, o gal susiję su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Suprask, gal tarptautinį pripažinimą įgijusi čečėnų našlaičių prieglauda, apie kurią sukurtas net visą pasaulį apskriejęs vokiečių režisierių dokumentinis filmas „Grozno angelas“, tėra gudriai sugalvota priedanga?..

Antirusiškai nusiteikę čečėnai persekiojami visame pasaulyje

Yra pakankamai informacijos, liudijančios, kad Rusijos slaptosios tarnybos savo reikmėms verbuoja čečėnų tautybės vyrus bei žmones, o paskui juos, neva bėgančius nuo rusiškojo teroro bei promaskvietiško Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo represijų, specialiai siunčia į Vakarus, kad šie Norvegijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ar Belgijoje šmeižtų, persekiotų, žudytų antirusiškai nusiteikusius čečėnus, trukdytų jiems įgauti šalių, kuriose apsistojo, pasitikėjimą bei pagarbą. G. Bukausko teiravausi, ką jis manąs apie informaciją, jog prorusiškai nusiteikęs R. Kadyrovas į Vakarų Europą jau seniai yra pasiuntęs dešimtis smogikų, kuriems įsakyta Briuselyje, Berlyne, Kopenhagoje ar Varšuvoje rengti išpuolius, apiplėšimus, muštynes ir tokiu drastišku, iššaukiančiu būdu vakariečių akyse kompromituoti čečėnų tautą. Tvirtinau, jog tokios informacijos per pastaruosius keletą metų užtektinai pateikė ne vien tik Lietuvoje gyvenanti Aminat Saijeva, todėl aš neturiu pagrindo tomis žiniomis netikėti.

Paslaptingasis svečias iš Grozno

2008-ųjų rudenį G. Bukauskas teigė, jog sutuoktiniai Gatajevai Lietuvoje persekiojami visai ne dėl galimų ryšių su Rusijos FST ar promaskvietiška R. Kadyrovo valdžia. Man buvo pasiūlyta susitikti su žmonėmis, kurie gali paliudyti, jog tuo pačiu metu, kai Kaune buvo suimti Ch. ir M. Gatajevai, Grozne buvo pagrobti ir nežinia kur išvežti keli jų giminaičiai, pažįstami. Kol kas paminėsiu tik vieną – Muslimo Chucajevo – pavardę. Šis čečėnas – Kaune sulaikytos Ch. Gatajevos sūnus iš pirmosios santuokos. Susitikimas su žmogumi iš Grozno buvo organizuotas be pokalbių mobiliaisiais telefonais. Tiesiog G. Bukauskas pasiūlė 15 valandą nueiti į vieno sostinės prekybos cento kavinę ir užsisakyti puodelį kavos. Nustatytą valandą prie manęs prisėdo vyriškis, prisistatęs esąs iš Grozno bei gerai pažįstąs tiek G. Bukauską, tiek sutuoktinius Gatajevus. Jis parodė savo pasą, tačiau prašė jo pavardės niekur neminėti, kadangi jam dar ne sykį teks grįžti į Čečėniją. Jo versija buvo tokia: su Kremliumi besibičiuliaujantis R. Kadyrovas surengė tikrą Gatajevų pažįstamų bei giminaičių medžioklę. Rusijos slaptosioms tarnyboms kažkodėl prireikė Gatajevus kompromituojančios informacijos. „Gatajevai – švarūs, tad „kompromatą“ išgauti galima tik kankinant. O kankinti jie moka. Taigi visai įmanomas dalykas, jog ilgainiui apie Gatajevus gali būti paskleista neįtikinamiausių istorijų”, – pasakojo svečias iš Grozno. Jis taip pat akcentavo, jog Ch. ir M. Gatajevų sulaikymas Kaune ir M. Chucajevo dingimas Grozne – tos pačios sudėtingos operacijos dalis.

„Reikėtų dar truputį palaukti“

Po šių pokalbių ryšiai su visuomenininku G. Bukausku keliems mėnesiams nutrūko. Jis keletą sykių skambino, kvietė atvykti į susitikimą, bet paskutiniu momentu susitikimą kažkodėl nukeldavo vėlesniam laikui. Kartą paskambinęs pranešė, esą jo žmonos vertimų biure Kaune Lietuvos specialiosios tarnybos atliko kratą, pasiėmė šūsnį dokumentų. Jo manymu, kratos metu būta ir pareigūnų iš VSD. Prašiau, kad duotų interviu. Nedavė. Manė, kad „reikėtų dar truputį palaukti“. Toks G. Bukausko elgesys mane glumino. Nesiruošiau atmesti ir versijos, jog Gatajevams jis bando padėti tik iš savanaudiškų paskatų. Tiesa, tas paslaptingasis vyriškis, su kuriuo susipažinau per G. Bukauską, – nemelavo. Iš tiesų esama dokumentų, įrodančių, kad per pastaruosius kelerius metus jis viešėjo Gruzijoje, Ingušijoje, Čečėnijoje, Azerbaidžane. Taigi jis iš tikrųjų galėjo turėti informacijos apie kai kuriuos R. Kadyrovo tamsiosios veiklos užkulisius.

Dar kartą pasiūlyta imtis Gatajevų istorijos

Visuomenininkas G. Bukauskas ryšius atnaujino tik 2009-ųjų vasario pradžioje. Jis vėl pasiūlė susitikti Vilniuje. Kartu su juo atvyko Maliko Gatajevo brolis Zauras Gatajevas. Būtent tą žvarbų vasario sekmadienį man dar sykį buvo pasiūlyta užsiimti Gatajevų sulaikymo byla. Aš dar sykį pareiškiau, kad neatsisakau imtis temos, tačiau be faktų, dokumentų, liudininkų parodymų jokio rimto straipsnio nerašysiu. Tada G. Bukauskas pasiūlė pirmiausiai susitikti su trimis Gatajevų šeimoje gyvenusiais našlaičiais. Šį sykį susitikimai buvo tikrai organizuoti, o pašnekovai sutiko, jog jų parodymai būtų užfiksuoti vaizdo kameroje, pavardės ir vardai minimi tiek „XXI amžiaus“ priede „Slaptieji takai“, tiek internetinėje svetainėje www.slaptai.lt. Trijų čečėnų jaunuolių parodymai kardinaliai skiriasi nuo mūsų specialiųjų bei slaptųjų tarnybų versijos, esą sutuoktiniai Gatajevai mušė, terorizavo, reketavo savo augintinius. Čečėnų paaugliai taip pat viešai liudijo, jog pareigūnai iš Lietuvos saugumo juos įkalbinėjo meluoti: teismo posėdžiuose įvaikinusius Gatajevus ragino vaizduoti nepatraukliai. Priešingu atveju grasinta deportacijomis bei areštais.

Denio Volovskij parodymai

Denis Volovskij, dvidešimties metų amžiaus čečėnas, Gatajevų šeimoje gyvena daugiau nei 11 metų, tad Chadižat ir  Maliką kuo puikiausiai pažįsta. Pasak D. Volovskij, Gatajevai buvo tvarkingi, rūpestingi, padorūs tėvai. Jų gausioje šeimoje pasitaikydavę nesutarimų, tačiau dėl tų barnių kalti tik jie, vaikai, kartais tingėdavę mokytis ar sumanę per vėlai grįžti namo iš susitikimų su draugais. Jam neapsiverčia liežuvis kaltinti Gatajevus nepadorumu. Sutuoktiniai Gatajevai kaip įmanydami žiūrėję tvarkos. Bent jau tokios netvarkos, kokia egzistuoja dabar, kai Gatajevai atsidūrė už grotų, tikrai jų šeimoje nebuvo. Denis ištisą dešimtmetį buvo ir prižiūrimas, ir normaliai maitinamas, ir aprengtas. Remiantis D. Volovskij žodžiais, Gatajevai nedarė jokio skirtumo tarp savo tikrųjų ir įvaikintų vaikų – visus prižiūrėjo vienodai griežtai. Jis už tai jiems labai dėkingas. Chadižat ir Maliką jis laiko savo tikraisiais tėvais.

Paklaustas, kodėl prokuratūroje pirmųjų apklausų metu užfiksuoti Gatajevams nepalankūs parodymai, D. Volovskij nesutriko. Pasirodo, jis iš tikrųjų matė, kaip tėvai barėsi su įvaikinta Seda, kaip jai sykį sudavė, kaip grasino išgabensiantys ją atgal į Čečėniją. Bet dėl šio incidento, dvidešimtmečio čečėno akimis, kalta pati Seda, kuri nuolat konfliktavo su tėvais, juos specialiai erzino, tarsi provokavo atsakomiesiems veiksmams.

Seda (jai – apie 20 metų) norėdavo grįžti namo vėlai, žymiai vėliau, nei leisdavo tėvai, norėjo rūkyti, taip pat pareiškė sieksianti gyventi atskirai nuo tėvų bei savo netikrų brolių ir seserų. „Remiantis čečėniškais papročiais, čečėnų mergaitė atskirai gyventi gali tik tuo atveju, kai išteka. Natūralu, kad tėvai uždraudė Sedai išsikelti iš namų, o ji, kaip vėliau paaiškėjo, visus barnius slapta įrašinėdavo į diktofoną. Vadinasi, kažkas ją pamokė, paskatino šitaip elgtis. Ji viena pati tokios klastos nebūtų sugalvojusi“, – teigė D. Volovskij.

Vaikinas nemelavo

Kad su Seda Gatajevai konfliktavo, D. Volovskij neneigė, tačiau kažkodėl teisėsaugos atstovai nepasidomėjo, dėl ko kilo tie konfliktai: „Tardytojai tarsi specialiai nebandė aiškintis mano nuomonės, kodėl Seda buvo mušama. Jiems tai nebuvo įdomu. Jūsiškiai manęs taip pat klausė, ar esu davęs pinigų Gatajevams. Ir vėl pasakiau teisybę: daviau tris kartus po 500 litų. Prokuratūros darbuotojams šitokio pasakymo užteko. Jie neleido paaiškinti, jog čia nematau kriminalo, kad pinigus mane įvaikinusiems tėvams daviau savo noru, niekieno neverčiamas, nes tuo metu šeimoje buvo sudėtinga finansinė padėtis. Aš manau, kad ne tik tėvai, bet ir vaikai savo tėvams privalo padėti finansiškai, ypač tokiais atvejais, kai prasideda finansinė krizė“. Be kita ko, D. Volovskij jau tada pastebėjo, kad tardytojų surašyti jo parodymai akivaizdžiai per ilgi: jis pasako vieną sakinį, o parodymuose užrašyta... dešimt sakinių. Šiandien D. Volovskij įsitikinęs, jog tardytojai, naudodamiesi tuo, kad jis laisvai  lietuviškai nekalba (Lietuvoje gyvena nuo 2006-ųjų), galėjo jo parodymus surašyti jiems naudinga kryptimi.

Čečėną išsivežė saugumo pareigūnai

Vasario 24-ąją Kauno miesto apylinkės teisme D. Volovskij oficialiai pareiškė neturįs jokių pretenzijų savo netikriesiems tėvams Gatajevams, o vasario 25-osios rytą į namus, kuriuose jis nakvojo, įsiveržė du Lietuvos saugumo pareigūnais prisistatę vyriškiai ir liepė kartu su jais važiuoti į apklausą. Vaikiną nuvežė į VSD Kauno būstinę Šilainiuose ir ten išlaikė beveik septynias valandas nedalyvaujant advokatams. Jie grasino deportacija ir tuo, kad gali pasodinti į kalėjimą už neva melavimą teismui. Šią istoriją pasakojęs D. Volovskij šypteli: „Jūsų saugumiečiai neįvertino aplinkybės, kad mes nieko nebijome. Mes – karo vaikai, mes Čečėnijoje matėme dar ne tokių baisenybių, tad deportacijomis, kalėjimais mūsų tikrai neįbauginsi“.

Kai saugumiečiai suprato, jog nepavyks palaužti čečėno, jie ėmė įkalbinėti Denisą iš Lietuvos išvykti bent jau kelioms savaitėms ar mėnesiams, kol truks teismo procesas. Iš tokių užuominų D.Volovskij suprato, jog Lietuvos saugumui kažkodėl labai nenaudinga apie Gatajevus skleidžiama palanki nuomonė.

Čečėno Magomedo Salach-Gabajevo versija

D. Volovskij versiją apie Gatajevus palaikė ir toje šeimoje augę Magomedas Salach-Gabajevas bei Ali Latajevas. M. S.-Gabajevas prisipažino, kad jis jau pirmuosiuose parodymuose teigė, jog turi pretenzijų sutuoktiniams Gatajevams. Tačiau tie neigiami parodymai surašyti specialiai neišklausius visų aplinkybių, pasinaudojus netikėtumo faktoriumi. Juk visi vaikai buvo sukrėsti, kai sužinojo, jog jų tėvai suimti ir išvežti į kalėjimą. Gatajevų šeimoje M. S.-Gabajevas gyvena daugiau nei dešimt metų. Įvaikinusiems tėvams jis pirmiausiai dėkingas už tai, kad pastarieji juos visus atkakliai vertė mokytis. Pasak M. S.-Gabajevo, jis galįs sutuoktiniams Gatajevams priekaištauti tik dėl to, kad dar per mažai griežtai juos auklėjo. Šią karčią tiesą jis suvokęs dabar, kai Gatajevų nėra šalia. „Mes galime daryti, ką norime, mes esame visiškai laisvi, ir tuo pačiu mums laisvė, kurios siekėme, greitai apkarto. Mes tik netekę tėvų supratome, kiek jie mums daug gero padarė, anksčiau to neįvertinome“, – sakė dvidešimtmetis čečėnas M. S.-Gabajevas.

Keista Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pozicija

Čečėnas M. S.-Gabajevas iki šiol buvo įsitikinęs, jog Lietuva – demokratiška, europietiška valstybė, tačiau Kauno miesto apylinkės teisme šių metų vasario 24-ąją uždarame posėdyje teisėjas Almantas Lisauskas akivaizdžiausiai nenorėjo išklausyti Gatajevams palankių jo liudijimų. Jam leido kalbėti labai trumpai ir tik dėl tendencingo klausimo, ar prieš Gatajevus liudijusiai Sedai niekas nedaro spaudimo. „Aš pasakiau, kad tuose konfliktuose kalti ne Gatajevai, bet Seda, kuri specialiai, sąmoningai kivirčijosi su tėvais ir tuos barnius slapta fiksavo diktofono juostelėje, be to, teisėjas neleido nieko papildomo pridurti nuo savęs, be to, mano nuomonės dėl galimo spaudimo Sedai teisėjas pasiteiravo tik reikalaujant advokatams pačioje teismo posėdžio pabaigoje“, – sakė čečėnas. Jo įsitikinimu, niekas teisme nepateikė jokių įrodymų, jog Sedai iš tikrųjų daromas spaudimas. O štai jo netikram broliui D. Volovskij Lietuvos saugumiečiai tikrai grasino.

Čečėno Ali Latajevo liudijimai

Gatajevus gynė ir jų šeimoje jau daugiau kaip dešimt metų gyvenantis Ali Latajevas. Jo žodžiais, Chadižat ir Malikas finansiškai remdavo kiekvieną vaikų pastangą lankyti kursus, mokytis, tačiau drausdavo be užsiėmimo šlaistytis gatvėmis: „Jie vertė mus užsiimti rimtais darbais, kad kuo greičiau atsistotume ant kojų, taptume savarankiški, ir mes jiems esame dėkingi, nes būtent jie mums sudarė unikalią galimybę atvažiuoti į Europą ir čia įsikurti“. Jo įsitikinimu, Seda tikrai elgėsi neteisingai, demonstratyviai neklausydama tėvų, kurstydama prieš tėvus ir kitus vaikus, ji vartodavo net necenzūrinius žodžius, tad būtų kvaila, jei tėvai taikstytųsi su tokia netvarka. Galbūt Sedai blogą įtaką darė ir lietuviška aplinka, kur mergaitėms galima ir rūkyti, ir alkoholį vartoti, ir naktimis namo negrįžti. „Seda tiesiog pakliuvo į negerų žmonių įtaką“, – savąją versiją dėstė A. Latajevas.

Kodėl saugumiečiai supyko ant Zauro Gatajevo?

Maliko Gatajevo brolis Zauras Gatajevas papasakojo, kaip Lietuvos teisėsaugos organų atstovai jį dviem paroms uždarė į areštinę Jonavoje vien dėl to, kad jis bandė aplankyti brolio įvaikintus vaikus bei pasidomėjo, kam priklausąs automobilis, stovėjęs netoli prieglaudos. „Pasirodo, tame automobilyje sėdėjo VSD pareigūnai, jie labai supyko, kad aš juos iššifravau, ir jie mane išsivežė į Jonavą, kur man buvo pasakyta, esą nuo šiol žaisiu jų žaidimus. Jų paklausiau, kokius žaidimus, bet pareigūnai nieko konkretaus neatsakė“, – teigė Zauras Gatajevas.

Interviu su čečėnų našlaičiais organizavo G. Bukauskas

Interviu su čečėnų paaugliais ir Gatajevo broliu Zauru daryti vasario pabaigoje. Už šiuos interviu esu dėkingas G. Bukauskui. Todėl įtariu, jog G. Bukauskas greičiausiai suimtas ne dėl galimo dokumentų klastojimo, kaip oficialiai teigiama, o tik dėl to, kad organizavo Gatajevų augintinių susitikimus su žurnalistais. Bet tai – dar ne visos svarbios detalės. Vieno susitikimo Kaune metu jis pasakė, jog artimiausiu metu supažindins su žmogumi, kuriam Malikas Gatajevas skundėsi, jog yra verbuojamas kažkokių specialiųjų tarnybų. Esą tas žmogus, kaip ir čečėnų paaugliai, duos viešus parodymus: neslėps nei veido, nei pavardės, sutiks, kad jo žodžiai būtų užfiksuoti vaizdo kameroje. Nespėjo. Kovo 2-osios rytą G. Bukauskas buvo suimtas, apkaltinus dokumentų klastojimu. Jo žmona telefonu pranešė, jog kratas darę pareigūnai pirmiausiai ieškojo daiktų ir popierių, kurie susiję su čečėnais (kovo 5-ąją buvo suimtas ir Zauras Gatajevas, jam inkriminuojami identiški nusikaltimai: dokumentų klastojimas).

Visuomenininko G. Bukausko kaltė neįrodyta

Spaudoje atidžiai perskaičiau visus pranešimus apie G. Bukausko visuomeninę veiklą. Štai keletas labiausiai įsiminusių teiginių iš įvairiausių Lietuvos leidinių. „47 metų G. Bukauską, atliekantį Lietuvos tėvų forumo atsakingojo sekretoriaus pareigas ir dar spėjantį vadovauti lietuvių jaunimo bendrijai „Lituanica“, leista suimti septynioms paroms. Įtariama, kad oficialiai niekur nedirbantis kaunietis klastojo dokumentus, siekdamas gauti 20 tonų labdaros sutuoktiniams čečėnams Malikui ir Khadižat Gatajevams. Paaiškėjo ir tai, kad šis nevyriausybinės organizacijos atstovas turi problemų dėl alimentų nemokėjimo. Lietuvos tėvų forumo sekretoriui G. Bukauskui dar prieš keletą metų buvo nurodyta sumokėti apie 5000 litų, priteistų vaikui išlaikyti“. Spaudoje taip pat teigiama, kad „Gatajevams iš užsienio atsiųstos labdaros dokumentą pasirašė ne tie asmenys, kurių pavardės įrašytos dokumentuose, o daiktus paėmęs pats G. Bukauskas“. Spaudoje pabrėžiama, kad G. Bukauskas ne pirmą sykį patenka į dviprasmiškas istorijas, kurias analizuoja ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai. Prieš šešerius metus jis vadovavo su Klaipėdos aerouosto veikla susijusiai bendrovei „Riebling and Co“. Tuomet lakūnai skundėsi, kad iš jų sandėlio pavogta itin vertinga statybų medžiaga poliesteris. Dėl dingusios kelių milijonų litų įvertintos medžiagos labiausiai sunerimo draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“. Kai ji paprašė ekonominės policijos ištirti keistos vagystės aplinkybes, G. Bukauskui irgi buvo skirta kardomoji priemonė. Atradus poliesterį Kaliningrado srityje, byla dėl vagystės buvo nutraukta. G. Bukausko kaltė nebuvo įrodyta”.

Vertė tapti Pavliku Morozovu

Ar G. Bukauskas vogė milijonus kainuojančią statybinę medžiagą, kodėl jis nemoka alimentų vaikui – tikrai nežinau. Šioje istorijoje svarbiausia tai, kad šis žmogus bandė visuomenei pasakyti, jog kaltinimais, kurie pateikti čečėnams Gatajevams, negalima tikėti. Keliolikai visuomeninių organizacijų priklausęs G. Bukauskas taip pat siekė įrodyti, jog šiame tyrime abejotina ir Lietuvos saugumo atstovų veikla. Kodėl Valstybės saugumo departamento Kauno skyriaus darbuotojai čečėnų našlaitį vertė duoti neteisingus parodymus? Galų gale kodėl VSD pareigūnai grasino čečėnų našlaičiui deportacijomis arba areštais, jei jis neduos prieš tėvus nukreiptų parodymų? Vaizdo juosta su čečėnų paauglių liudijimais jau pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Lietuvos saugumiečius prievartaujant duoti melagingus parodymus painiame kapitono Juro Abromavičiaus žūties tyrime kaltino ir buvęs Kauno savanorių viršila Mykolas Dūdonis. Šių eilučių autorius turi įsirašęs buvusio kariškio pasakojimą, kaip jam Lietuvos saugumo darbuotojai mainais į melagingus parodymus siūlė įspūdingą pinigų sumą. M. Dūdonis atsisakė piniginės premijos, teisėsaugos organams nepanoro teikti neteisingų parodymų, o VSD vadovybė M. Dūdonio teiginius pavadino prasimanymu.

Liepė nužudyti Norvegijoje gyvenantį čečėnų lyderį

Gal Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas sugebės paaiškinti, kodėl lietuviškiems džeimsams bondams itin rūpi sukompromituoti Lietuvoje gyvenančius čečėnus Gatajevus? Šiomis dienomis vienas promaskvietiškos Čečėnijos valdžios smogikas Ruslanas Chalidovas viešai prisipažino, kaip Kremliui palankusis R. Kadyrovas įsakė jam nužudyti Norvegijos čečėnų bendruomenės lyderį Magomedą Očerdajį. R. Chalidovas pasakoja, kad jis buvo kankinamas ir susilaukė rimtų grasinimų, kuriais siekta jį priversti įvykdyti žmogžudystę: „R. Kadyrovui pavaldūs čečėnai man darė tokius dalykus, apie kuriuos gėda viešai kalbėti“. Vaizdo klipą internete paskelbė svetainė kavkazcenter.com. Klipas internetinėje erdvėje pasirodė kaip tik tuo metu, kai emigracijoje itin pagausėjo gyvenančių čečėnų ir buvusių sukilėlių žmogžudysčių. Per paskutiniuosius kelerius mėnesius Turkijoje buvo nužudyti trys išeivijoje gyvenę čečėnai. Neseniai Vienoje buvo nužudytas ir ieškinį prieš R. Kadyrovą dėl kankinimų ir žudynių padavęs Umaras Israilovas.

Ar tik Kaune gyvenančių čečėnų Gatajevų sulaikymo operacija nėra slaptomis gijomis susijusi su Rusijos slaptųjų tarnybų pastangomis neutralizuoti Vakaruose visus bent kiek įtakingesnius čečėnus?

Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje www.slaptai.lt

© 2009 „XXI amžius“