Iš žvalgybų istorijos

Išduoti NATO paslaptis vertė Prancūzijos vadovybė

Gintaras VISOCKAS

Majoras Pjeras Anri Biunelis pirmą sykį buvo areštuotas 1998 metų spalio mėnesį. Jį kaltino, kad jis serbams prieš pat NATO bombardavimus perduodavo slaptus duomenis (šios išdavystės padėjo serbams ir toliau smaugti Kosovo albanus, o amerikiečius, sumaniusius jėga sutramdyti karinguosius serbus, pastatė į keblią padėtį – pasaulis ėmė rėkti, kad amerikiečiai nemoka kariauti ir bombarduoja ne karinius, o civilius serbų objektus). Mjr. Pjeras Anri suėmimo išvakarėse priklausė Prancūzijos delegacijai, dirbusiai karinėje NATO komisijoje. Manoma, kad slaptus duomenis apie numatytus karinius amerikiečių veiksmus prieš Serbiją prancūzas perduodavo Briuselyje veikusiam serbų agentui majorui Jovanui Milanovičiui.

Tačiau ilgainiui pasirodė pranešimų, kad mjr. Biunelis veikė ne savarankiškai, o su pačios aukščiausios Prancūzijos valdžios žinia. Paties majoro žodžiais, išduoti NATO paslaptis serbams jį vertė vos ne Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Prancūzijos valdžia Biunelio versiją kategoriškai atmetė, tačiau vis dėlto Biunelis buvo išleistas į laisvę.

Prancūzija visą laiką prieštaravo ryžtingiems NATO veiksmams Balkanuose. Todėl Biunelio išpažintis daugeliui tiek Vašingtone, tiek Londone, tiek Briuselyje pasirodė įtikinama. Prancūzija dar pirmojo karo Persų įlankoje metu stengėsi Bagdadui perduoti žinias apie amerikiečių ir britų operaciją „Audra dykumoje“. Tačiau 1991-aisiais Paryžiaus išdavystės išaiškėjo. Perduota informacija serbams – jau rimtesnis prancūzų nusikaltimas prieš sąjungininkus Aljanse.

Analizuojant „Biunelio bylą“ pašaiškėjo, kad mažiausiai dar vienas prancūzų karininkas perduodavo slaptas žinias serbams. Tas karininkas informuodavo karo nusikaltimais kaltinamą serbų generolą Radovaną Karadičių apie prieš jį rengiamas pasalas. Štai kodėl amerikiečiams taip ilgai nesisekė surasti ir areštuoti R. Karadičių.

2001 metų gruodžio 12 dieną mjr. Biunelis ir vėl areštuojamas. Jis nuteisiamas kalėti penkerius metus (trejus metus – lygtinai). Biuneliui skirta  labai švelni bausmė. Už tokias išdavystes paprastai Prancūzijoje žmonės kalinami po 15 metų. Taigi mjr. Biunelis 2002 metų pavasarį išėjo į laisvę.

Pats Biunelis interviu sakė, kad jis niekad nedirbo nei prieš Prancūziją, nei prieš jos specialiąsias tarnybas – jis tiesiog tapo „atpirkimo ožiu“ dėl vienos Prancūzijos slaptosios tarnybos nesąžiningos veiklos. Jeigu tikėsime Biunelio žodžiais, viena Prancūzijos slaptoji tarnyba, kategoriškai nepritarianti amerikiečių planams bombarduoti Serbiją, paprašė jo perduoti kai kurias žinias generolui Milanovičiui. Remiantis perduotomis žiniomis, tuometinis Serbijos diktatorius Slabodanas Miloševičius suprato, jog vienintelė galimybė išsaugoti savo kariuomenę – nedelsiant ją išvesti iš Kosovo. Bet amerikiečių žvalgyba suuodė išdavystę ir apie Biunelio veiklą informavo Paryžių. Prancūzijai, nenorėjusiai pyktis su JAV, teko Biunelį paaukoti.

 Prancūzijos artilerijos karininkas mjr. Biunelis, kaip gerai mokantis arabų kalbą, buvo išsiųstas į Jordanijos karo mokyklą dėstyti karinių disciplinų. Biunelis turėjo ryšių ir su DGSE (pagrindinė Prancūzijos žvalgyba), ir su DRM (karinė žvalgyba). Be to, žinoma, kad Biunelis specializavosi žvalgybos, tarptautinių santykių, užsienio kalbų ir islamiškojo terorizmo sferose. Iki 1992 metų jis buvo pavaldus sausumos pajėgų žvalgybos biurui, paskui DRM vadovybei. Biunelis taip pat padėdavo Prancūzijos kontržvalgybos tarnyboms, konkrečiai – karinei žvalgybai.

Įsakymą perduoti žinias generolui Milanovičiui Biunelis gavo telefonu. Tad šiandien jis neturi jokių konkrečių įrodymų – raštiško įsakymo. Žvalgyba, davusi įsakymą telefonu, Biunelio negina politiniais sumetimais. Biunelis teigia, kad DPSD karininkai grasino net susidorojimu, jeigu jis ir toliau įrodinėtų savo versiją, jeigu ir toliau pasakotų žurnalistams, kad Vakarų specialiosios tarnybos planavo nužudyti serbų lyderį S. Miloševičių. Pagrasinta Biuneliui, jo paties žodžiais, 2002 metų sausio 22 dieną Sen-Sire, girdint kai kuriems liudininkams.

Įdomu tai, kad Biunelis yra parašęs knygą, kurioje kritikuoja NATO veiksmus Serbijoje („Nusikalstamas NATO karas“). Savo veikale jis pažymi, jog dėl Balkanų krizės rimtai susipyko dvi Prancūzijos slaptosios tarnybos – vienos liaupsino serbus, kitos rėmė amerikiečius ir britus. Biunelis taip pat manė, kad jo tautiečiai savo veiksmus derina su amerikiečiais, ir todėl net neslėpė, kad 1998 metų liepos 24-ąją buvo susitikęs su J. Milanovičiumi.

Biunelio išdavystė labai pakenkė Vašingtono prestižui – S. Miloševičius skubiai įsakė serbų pajėgoms pasitraukti iš Kosovo, ir amerikiečiai neteko pagrindinio preteksto, kodėl jie turėtų bombarduoti serbus.

Majoras Biunelis, duodamas interviu www.agentura.ru redaktoriui Andrejui Soldatovui, įrodinėjo, kad serbai ne tokie jau blogi, lyginant su Balkanuose gyvenančiais musulmonais ir chorvatais. Pjero Anri Biunelio įsitikinimu, amerikiečiai bombarduoti serbus pradėjo gindami kai kurių pasaulio finansinių grupuočių verslo interesus. Bet ar tikrai amerikiečiams nė kiek nerūpėjo, jog Europos centre serbai nustotų skersti albanus? Anri Biunelis tvirtina, kad dauguma prancūzų žvalgybininkų Kosove kovojusius albanus laiko tiesiog chuliganais, banditais, susijusiais su tarptautiniu terorizmu.

Biuneliui pasisekė išvengti 15 metų nelaisvės (kalėjime jis praleido 14 mėnesių) tik dėl to, kad išaiškėjo šis faktas. Jis parašė iš viso dvi knygas (jau minėtą „Kariniai NATO nusikaltimai“ ir dar vieną – „Mano slaptosios tarnybos“) bei internete 1999 metais atidarė specialų puslapį, kuriame jo draugai smulkiai nušviesdavo, kaip nagrinėjama Biunelio byla teisme.

Grįžęs iš kalėjimo jis aktyviai padėjo Tjeri Meisanui, kuris knygoje apie Rugsėjo 11-osios tragediją Amerikoje tvirtino, esą ant Pentagono tądien nukrito ne teroristų užgrobtas lėktuvas, o teroristų paleista raketa. Jis taip pat kuravo populiarų internetinį puslapį apie Prancūzijos slaptąsias tarnybas (www.DGSE.org), pasirašydamas Sebastjano Žanvje slapyvardžiu.

„Slaptieji takai“ turi žinių, jog 2003 metų sausio mėnesį Biunelis Prancūzijos slaptosioms tarnyboms išdavė Irano agentą Machmudą, kuris jam pasiūlė dirbti Irano naudai už milžinišką pinigų sumą. Be to, vos tik paleistas iš kalėjimo Biunelis nesislapstydamas išskrido į Serbiją, kur susitiko su savo draugu (tai jo paties žodžiai) generolu Milanovičiumi.

© 2009 „XXI amžius“