„Lietuvos geležinkeliai“ – Rusijos ir Baltarusijos  spectarnybų akiratyje

Tadas DAPŠYS

Spalio 15 dieną Seime buvo svarstomas „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas“, kuriuo numatoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau LG) nebeįsipareigotų vykdyti „visuomenės aptarnavimo viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo organizavimo“, t. y. kad LG turėtų teisę nebevežti ir nebeorganizuoti keleivių vežimo geležinkeliais. Šio įstatymo ištakos galėtų būti siejamos su plačiai pagarsėjusiu 2K projektu, kurį Vytautas Pociūnas buvo ištyręs ir pateikęs Seimui kaip galimai žalingą Lietuvai projektą.

Kaip tuo metu buvo rašoma spaudoje, pažymoje buvo tvirtinama, kad 2K projektu Rusija siekia kontroliuoti ne tik tranzitą per Lietuvą, bet ir gauti Kaliningrado uostui finansinę Europos Sąjungos paramą. Buvo numatoma, kad tranzito organizavimas bus atiduotas privačioms Rusijos kompanijoms, o šalių vyriausybės nuo šio proceso nusišalins. Taip dar didesnis krovinių kiekis, galbūt net ir Baltarusijos kroviniai, keliaus per Karaliaučiaus uostą. VSD pažymoje buvo pabrėžiama, kad vienas pavojingiausių dalykų Lietuvai yra tai, kad įmonėse, susijusiose su krovinių tranzitu per Lietuvą, gali dirbti buvusių ir esamų Rusijos bei Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų.

Tuometinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius iš VSD pareigūno Raimundo Burkovskio (šiuo metu keleivių vežimo direkcijos direktorius) atėmė šią bylą ir pradėjo trukdyti tyrimui, o vėliau, kaip ir V. Pociūną, išstūmė iš departamento. Tuometinis VSD direktorius Mečys Laurinkus neigė, kad egzistuoja  pažyma apie 2K, o tai atskleidė esant vidinę įtampą pačiame VSD. Jau tuomet buvo kalbama, kad LG yra Rusijos geležinkelių padalinys Lietuvoje. Kad planuojama nebevežti keleivių, pradėta šnekėti spaudoje šiais metais, apie tai prabilus LG vadovybei. Praėjusiais metais LG nuostoliai siekė 122 mln. litų, o šiais metais pranašaujama iki 180 mln. litų nuostolio. Tačiau pati LG dirba nenuostolingai – krovinių pervežimai bendrovei duoda pelną (grynasis pelnas iš visų veiklos  sričių, sumokėjus visus mokesčius, 2008 metais siekė 109 mln litų, o 2007 metais – 133 mln. litų). Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis siūlo, kad LG nereikėtų mokėti 50 mln. litų dividendų už pelningus 2008 metus į valstybės biudžetą finansinio sunkmečio metu, nes jų reikės padengti šių metų keleivių vežimo nuostoliams. Tiksliau kalbant, siekiama paruošti idealią prekę privatizavimui – be jokių skolų, nors pati Vyriausybė gyvena skolon.

Toks precedentas – atsisakyti keleivių pervežimo – būtų nematytas nuo karo laikų. Įdomu ir keista, kad šis įstatymo projektas liko nepastebėtas spaudoje. Net peršasi išvada, kad ta problema sąmoningai nuo visuomenės uždengiama, turint omenyje kad LG yra išlikęs vienintelis stambus strateginis kąsnis Lietuvoje. Logiškai mąstant, šis įstatymo projektas yra dirva jau seniai numatytai „Lietuvos geležinkelių“ privatizacijai, kad investuotojas neturėtų priverstinio nuostolio. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka, kaip ir dauguma vadovybės, yra viešai apibūdinami kaip socialdemokratų žmonės. Prieš rinkimus į Seimą buvo atidaryta dauguma nuostolingų maršrutų. Vieša paslaptis, kad tokiu būdu galbūt stengiamasi įsiteikti socialdemokratų rinkėjams. Tad susidaro įspūdis, kad taip bandoma įrodyti, jog LG dirba nuostolingai ir šią įmonę būtina privatizuoti. Gilinantis į socialdemokratų įtaką bei užsienio specialiųjų tarnybų interesą „Lietuvos geležinkeliams“, įdomu, ar „išpuoliai“ prieš socialdemokratų būstines nėra tik atsitiktinis visuomenei pateiktas jaukas, skirtas užmaskuoti įstatymo projekto balsavimą ketvirtadienį, kaip tai buvo daroma kitais valstybei svarbiais klausimais.

Tad kreipiuosi į žiniasklaidą ir visus neabejingus Lietuvai žmones: neleiskime, kad paskutinė stambaus valstybinio kapitalo įmonė ilgainiui taptų  mums nenaudingu sandoriu, taip pat neleiskime sunaikinti keleivinio transporto geležinkeliais.

© 2009 „XXI amžius“