Latvijos politikus baugina mįslinga organizacija

Gintaras Visockas

Vasario mėnesį kaimyninėje Latvijoje nutiko keistas skandalas – Valstybės pajamų tarnyba neteko apie 120 gigabaitų konfidencialios informacijos apie politikų, verslininkų, valstybės tarnautojų tikrąsias pajamas, sumokėtus ir nesumokėtus mokesčius, gautas premijas, finansinius interesus. Iš pradžių Latvijos valdžia į šį informacijos nutekėjimą rimtai nepažvelgė. Tiksliau sakant, neišsigando, jog visuomenė sužinos apie jų ne itin gražius sandorius, neteisėtai išsimokėtus priedus ar nuslėptus turtus.

Panikuoti Latvijos valdžia pradėjo tik tada, kai viešojoje internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų apie mįslingą organizaciją 4ATA. Toji 4ATA pagrasino: „Per pastaruosius tris mėnesius sukaupėme daugybę dokumentų apie nesąžiningai didelius priedus gaunančius, Latviją begėdiškiausiai apiplėšinėjančius, mokesčių mokėti nenorinčius šalies politikus“. Štai tada ir prasidėjo didžiausios įdomybės. Latvijos prezidentas Valdis Zatleras pareikalavo, jog šalies prokuratūra išsiaiškintų, kaip nutekėjo apie 120 gigabaitų konfidencialios informacijos. Ilgainiui pavojaus varpais pradėjo skambinti ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis bei gynybos ministras Imantas Liegis. Pastarasis čia įžvelgė pavojų nacionalinio saugumo reikalams.

O sunerimti Latvijos valdžiai yra dėl ko. Mat ši mįslinga organizacija ne tik grasino, bet interneto erdvėje iš tiesų ėmė skelbti konfidencialius duomenis, kokius didelius atlyginimus bei priedus ekonominės krizės kamuojamoje Latvijoje išsimoka, pavyzdžiui, Rygos energetikos kompanijos „Rigas siltums“ vadovas.

Internete šios organizacijos lyderiu prisistatantis Neo savo įtarimus dėl korupcijos pagrįsdavo skelbdamas konkrečius duomenis apie kai kurių Latvijos privačių ir valstybinių kompanijų vadovų uždarbius. Į Neo akiratį pakliuvo ne tik benzinu, elektra bei dujomis prekiaujančios kompanijos, bet ir Latvijos valstybinės policijos, „Parex“ banko, Latvijos banko, finansų rinkų ekspertai, akcijų makleriai.

Kol kas Latvijos valdžia tik bejėgiškai ginasi, esą internete pateikti duomenys apie milžiniškus jų atlyginimus, premijas bei priemokas – iš piršto laužti, nors 4ATA pateikia konkrečius duomenis, bylojančius, jog šalies vadovybė gyvena itin prabangiai. Galų gale ir pati Latvijos valdžia nenorom prisipažįsta, esą per pastaruosius dvejus metus konfidencialia informacija, kuria dabar disponuoja kažkoks interneto programišius Neo, galėjo pasinaudoti per šimtas žmonių, kuriems įstatymas nesuteikia galimybės disponuoti tokia informacija. Tad Latvijos teisininkai įsitikinę, jog nustatyti tikruosius kaltininkus bus be galo sunku. O tikriausiai – net neįmanoma. Be to, esama įtarimų, kad dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo galbūt kalti visai ne Valstybės pajamų tarnybos darbuotojai, o būtent kompiuterinės kompanijos, kurios aptarnauja šios įstaigos kompiuterius. Pavyzdžiui, instaliuodami specialias apsaugines programas kompiuterių specialistai galėjo tyčia palikti landų neteisėtam informacijos grobimui. Tad neatmestina versija, jog šiam skandalui rimtai pasiruošta dar prieš kelerius metus.

Tiesa, 4ATA skelbiasi esanti taiki organizacija, nesiekianti smurto. Ji tik trokšta išvalyti valstybę nuo korumpuotų, susikompromitavusių, nesąžiningų valdininkų. Kol kas nesėkmingai bandančios išsiaiškinti, kas gi slypi po užrašu 4ATA, Latvijos slaptosios tarnybos neatmeta galimybės, jog šiai organizacijai simpatizuoja daug šiandieninių žurnalistų, buvusių ir esamų valstybės pareigūnų, policininkų, kariškių. Tačiau neatmetama versija, jog po šiuo pavadinimu gali slypėti net Rusijos slaptųjų tarnybų akys ir ausys. Latvijoje iki šiol niekas tiksliai nežino, kas ta 4ATA, kas slepiasi po Neo slapyvardžiu. Todėl nenuostabu, kad Latvijoje sklando įvairiausi gandai: pradedant tuo, kad šį skandalą sugalvojo pati valdžia, siekdama nuleisti garą ir tam paaukojusi keletą nereikšmingų susikompromitavusių asmenybių, ir baigiant Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kuris neva papirko paslaptingąjį programišių, nes siekia sutramdyti susiveržti diržų nenorinčius Latvijos gobšuolius.

Taip pat neatmetama galimybė, jog šiuo judėjimu bei paslaptinguoju Neo manipuliuoja kažkas iš valdžios, siekiantis susidoroti su savo politiniais ar ekonominiais konkurentais. Įdomu ir tai, kad kai kurie žymūs Latvijos žurnalistai, pavyzdžiui, Imantas Liegis, pradėjo kurti 4ATA palaikančius judėjimus, todėl pasigirdo įtarimų, esą tokiais metodais bandoma sužlugdyti vis didesnį populiarumą įgaunantį mįslingą darinį.

O teisybės ir keršto ištroškusi Latvijos visuomenė, gyvenanti ant skurdo ribos, pasiruošusi bent jau moraliai paremti bet ką, kuris tvirtina drąsiai kovojantis su korumpuotais ministrais, politikais ir valdininkais.

© 2010 „XXI amžius“