Mįslinga palestiniečių lyderio Mahmudo al Mabhouho mirtis

Dabartinis Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ vadovas Meiras Daganas

„Mossad“ emblema

Tikriausiai visi žvalgybų intrigomis besidomintys „Slaptųjų takų“ skaitytojai bus girdėję, jog šių metų sausio 19-ąją Dubajuje netikėtai mirė vienas įtakingiausių „Hamas“ atstovų – Mahmudas al Mabhouhas. Mirtis vyrą ištiko vėlyvą vakarą prabangiame viešbutyje. Iš pradžių manyta, jog terorizmu kaltinamo 49-erių metų palestiniečio širdis sustojo prausiantis duše. Bent jau taip kurį laiką manė Izraelio visuomenė, beje, labai apsidžiaugusi, jog galą gavo mirtinas jų priešas. Panašiai svarstė ir kitų valstybių žmonės, atidžiai stebintys Izraelio ir Palestinos konflikto raidą.

Tačiau šias versijas kelianti žiniasklaida bei politikos komentatoriai tuo metu dar nežinojo vienos svarbios detalės. 2010-ųjų sausio pradžioje Izraelyje svarbiam pasitarimui buvo sušauktas vadinamasis X komitetas, kuriam priklauso Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu bei Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ vadovas Meiras Daganas. Žinoma, niekas nežino, apie ką konkrečiai kalbėta tame itin slaptame pasitarime, juolab kad X pasitarimuose dalyvauja ir kai kurių kitų Izraelio slaptųjų tarnybų vadovai. Ir vis dėlto žinoma, jog X pasitarimai šaukiami tik ypač svarbiais atvejais, pavyzdžiui, ruošiantis karinei operacijai, galinčiai turėti didelių politinių, ekonominių pasekmių.

Sausio pradžioje posėdžio X dalyviai greičiausiai svarstė, ar tikslinga surengti išpuolį prieš vieną labiausiai nekenčiamų palestiniečių lyderių – Mahmudą al Mabhouhą. Mat Izraelio slaptųjų tarnybų veikla besidomintys apžvalgininkai yra pastebėję keistų sutapimų: jei posėdžiauja X taryba, lauk kruvinų netikėtumų. Pastaraisiais dešimtmečiais po X tarybos posėdžių dažniausiai kur nors užsienyje būdavo nužudomi mirtini Izraelio priešai – „Hamas“, „Fatah“ ar „Hezbollah“ lyderiai. Štai kokia oficiali Izraelio slaptųjų tarnybų išpuolių prieš svarbiausius šalies priešus statistika.

1979-ųjų sausio 22-ąją Beirute buvo susprogdintas Palestiniečių teroristinės organizacijos „Juodasis rugsėjis“ lyderis Ali Hasanas Salamehas. 1979-ųjų liepos 15-ąją Prancūzijoje nušautas vienas Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) lyderių Zuhairas Mohsenas. 1988-ųjų balandžio 16-ąją Tunise nušautas palestiniečių organizacijos „Fatah“ vadovas Halilas al Vaziras (Abu Džihadas). 1995-ųjų spalio 26-ąją Maltoje nušautas palestiniečių organizacijos „Islamic Jihad“ įkūrėjas Fathi Shikaki. 2008-ųjų vasario 12-ąją Sirijos sostinėje Damaske susprogdintas teroristinės organizacijos „Hezbollah“ vienas vadovų – Imadas Mughniyehas. 2008-ųjų rugpjūčio 1-ąją žuvo Sirijos prezidento patarėjas, generolas, šalies branduolinės programos vadovas Mohamedas Suleimanas. Įtariama, kad jis nušautas iš jūroje plaukusio laivo.

Prie šio sąrašo greičiausiai reikėtų priskirti ir Dubajuje duše neva sava mirtimi mirusį „Hamas“ atstovą Mahmudą al Mabhouhą.  Kaip spėjama, jam numirti padėjo būtent Izraelio slaptųjų tarnybų agentai. Užsienio spaudoje buvo pateikta nuomonė, jog šis sportiškai sudėtas žmogus greičiausiai buvo nutrenktas elektros srovės iškrovos. Nelaimėlis greičiausiai net nesuprato, kas jam nutiko, taip pat greičiausiai nematė ir savo žudikų. Štai kodėl Dubajaus medikai iš pradžių tvirtino, esą jį ištiko širdies priepuolis ar kažkoks kitas panašaus pobūdžio negalavimas.

Šiandien Dubajaus policijos vadovybė oficialiai tvirtina, jog „Hamas“  atstovas mirė ne savo mirtimi, o buvo nužudytas. Ir už šį nužudymą atsakomybę turi prisiimti „Mossad“ tarnybos. Kitų šalių ekspertai irgi sako, kad čia neapsieita be Izraelio žvalgybos ir kontržvalgybos įsikišimo.

Kaip Izraelio slaptosioms tarnyboms pavyko nustatyti „Hamas“ lyderio buvimo vietą? Ogi jis padarė keletą grubių klaidų. Pavyzdžiui, bilietą į Dubajų jis užsisakė internetu, daug kalbėjo mobiliuoju telefonu apie savo artimiausių dienų planus. Todėl Izraelio tarnybai „Mossad“ nebuvo labai sudėtinga išsiaiškinti, kur ir kada iškeliaus auka. Pasak Dubajaus policijos, sausio 19-osios nužudyme dalyvavo gal net vienuolika Izraelio slaptųjų tarnybų atstovų, atvykusių su suklastotais pasais. Tiksliau tariant, pasai nebuvo suklastoti. Tie dokumentai priklausė šiandien Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Airijoje gyvenantiems žmonėms. Tokia praktika – įprasta. Ne tik Izraelio slaptųjų tarnybų agentai, vykdami į užsienio šalis atlikti kruvinų operacijų, naudojasi nieko neįtariančių asmenų duomenimis bei dokumentais. Taigi sausio 19-osios operacija buvo puikiai suplanuota. „Hamas“ lyderis Dubajuje nė neįtarė, jog yra nuolat sekamas keliolikos Izraelio žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnų.

Ir vis dėlto pasaulio visuomenė sužinojo, kas iš tiesų nutiko viename iš Dubajaus viešbučių. O sužinojo tik todėl, kad niekas nesitikėjo, jog Dubajuje dėl mirusio palestiniečio bus taip atidžiai peržiūrimi saugumo kamerų įrašai. Peržiūrėjus įrašus Dubajaus policija nesunkiai pastebėjo nufilmuotus įtartinus asmenis, sekusius Mahmudą al Mabhouhą. Nors „Hamas“ lyderį apspitę asmenys dėvi sportinius drabužius, beisbolo kepuraites, rankose laiko raketes, tačiau akivaizdu, kad tokie sutapimai – greičiausiai nėra atsitiktiniai. Buvęs „Mossad“ agentas, nūnai saugumo eksperto pareigas einantis Aronas Kleinas sutinka, kad šiuo atveju tikrai  pasinaudota su ja nieko bendra neturinčių asmenų dokumentais.

Tvirtinama, jog Izraelio žvalgyba maždaug nuo 2002-ųjų įvykdė mažų mažiausiai keletą sėkmingų ir didelį atgarsį pasaulyje sukėlusių operacijų, kurių metu suduotas mirtinas smūgis žydų priešams. Izraelio žvalgybos analitikas Alanas Benas Davidas teigia, kad prie šios šalies slaptųjų tarnybų sėkmingų operacijų derėtų priskirti Sirijos branduolinės programos ir ginklų kontrabandos Gazos ruože pažabojimą. Pasak to paties analitiko, „sausio 19-osios įvykis tik papildo tendenciją, esą Izraelis rimtai užsimojęs ir toliau bet kur ir bet kaip naikinti savo priešus“.

Tiesa, analizuojant mįslingą sausio 19-osios žūtį Dubajuje iškelta dar viena versija. Esą „Hamas“  lyderį nužudė kitai palestiniečių grupuotei („Fatah“) priklausantys asmenys. Žodžiu, toji mirtis – tik tarpusavyje nesutariančių ir konkuruojančių palestiniečių intrigos. Beje, sąmoningai sukeltos, nes jomis kaltę už žmogžudystę tyčia bandoma suversti „Mossad“ vadovybei. Tačiau pasaulio visuomenė vis labiau įsitikina, kad tai Izraelio slaptųjų tarnybų aktas.

Juolab kad dabartinis „Mossad“ vadovas M. Daganas laikomas diktatorišku, nediplomatišku vadovu. Suprask, jis, užuot dalyvavęs konferencijose, skirtose kovai su terorizmu, ar gurkšnojęs kokteilius su užsienio šalių diplomatais, imasi konkrečių kovos veiksmų prieš konkrečius Izraelio priešus. Net įtariama, kad jis su niekuo nesitaria, ką iš palestiniečių reikėtų nužudyti artimiausiu metu. M.Daganas – buvusio „Mossad“ vadovo Efraimo Halevy, kuris ypač mėgo diplomatinius vakarėlius, priešingybė.

Nors kai kurie Izraelio politikai ragina šiandieninį „Mossad“  vadovą pasitraukti iš užimamų pareigų, nes „tokiais drastiškais būdais negalima kovoti su palestiniečiais“, pats M. Daganas laikosi užtikrintai. Jis nesiruošia nei komentuoti savo veiksmų, nei trauktis iš „Mossad“ direktoriaus posto.

Pagal užsienio ir Lietuvos spaudos pranešimus parengė
Gintaras Visockas

© 2010 „XXI amžius“