Tragedija pasikartojo po 70 metų

Mindaugas PELECKIS

Balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgam įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai paanalizuoti galimas katastrofos priežastis ir pasekmes bei jas supančią simboliką.

Kaip žinoma, tąryt 6:56 val. UTC laiku Smolenske, visai netoli (maždaug už 20 km) nuo Katynės žudynių vietos, sudužo 1990 metų gamybos rusiškas lėktuvas „Tupolev Tu-154M Lux“ (serijinis numeris 101). Mirtina lėktuvo kelionė tetruko valandą ir 33 minutes. Visi 96 žmonės – 88 kelionės dalyviai ir 8 specialistų įgula – žuvo. Liudininkai teigia prieš sudužimą girdėję keistus garsus, sprogimus. Kad būta sprogimo, liudija ir tas faktas, jog tvirtas lėktuvo diuraliuminio korpusas išsilankstė taip, lyg jį būtų paveikusi pragariška jėga. Greičiausiai taip ir buvo.

Kiek apie lėktuvą. „Tupolevai“ (NATO pavadinimas – „Careless“, „Neatsargus, nepaisantis pavojaus“) gaminti 1968–1998 metais, jų pagaminta 1015. Kadaise tai buvo vienas greičiausių ir galingiausių keleivinių lėktuvų, galėjusių nusileisti ir Arktyje. Tiesa, 2010 m. sausį Rusijos nacionalinis vežėjas „Aeroflot“ paskelbė, kad „Tupolevams“ daugiau skraidyti neleis – pernelyg daug katastrofų yra įvykę. Jei tiksliau – 66 rimti incidentai, kurių metu Tu-154 patyrė katastrofas, per kurias žuvo net 1812 žmonių (įskaičiavus ir pastarąją katastrofą)!

Kodėl tad ankstų balandžio 10-osios rytą Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis ir gausybė Lenkijos politikų, karininkų, vyskupų, kultūros veikėjų sėdosi į tokią mirties dėžę? Manau, jog yra dvi priežastys. Antrinė – begalinis pasitikėjimas rusais, tiksliau, Rusijos Federacijos premjeru Vladimiru Putinu, atsiradęs po balandžio 7-osios. Pirminė priežastis – balandžio 7-ąją įvykęs V. Putino pokalbis su Lenkijos Respublikos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Jam V. Putinas pirmąsyk pripažino, jog Katynės žudynių kaltininkas – Lavrentijus Berija. Tiesa, V. Putinas istorinę versiją pakoregavo, aiškindamas, jog tai buvęs sovietų kerštas lenkams už 1920 metais patirtą pralaimėjimą. Po tokio pareiškimo spauda net išsižiojo iš netikėtumo. Lenkijoje iškart suskubta kalbėti (apie tai šnekėjo pats prezidentas L. Kačynskis) apie Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimą.

Todėl nenuostabu, kad euforijos apimta Lenkijos prezidento komanda sėdosi į lėktuvą, negalvodami apie saugumą (juolab kad kartu skrido Lenkijos saugumo tarnybos BBN vadas, kariuomenės vadai). Galima būtų pavadinti tai šventu naivumu, jei ne paslaptingieji „Tupolevo“ sprogimai prieš pat sudūžtant. Sunku patikėti, kad lėktuvas sudužo dėl rūko (jį, beje, galima dirbtinai sukelti) arba užkliuvęs už šakos. O štai V. Putinas sužaidė gudrią šachmatų partiją. Atlikęs rokiruotę balandžio 7-ąją, kai D. Tuskui pasakė tai, ką šis ir visa Lenkija norėjo išgirsti, jis tokiu būdu tarsi į pelėkautus prisiviliojo visą Lenkijos prezidento komandą, kuri jau nebeturėjo nei laiko, nei noro svarstyti tokių menkniekių kaip lėktuvo, kuriuo teks skristi, kokybė.

Pabaigai šiek tiek istorijos. Pirmiausia – nesenos. Rusijai užpuolus Gruziją, į ją 2008-ųjų lapkritį automobiliu vykęs L. Kačynskis kartu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu buvo apšaudytas rusų armijos šaulių. Tai įvyko netoli Cchinvalio, prie Achalgorio posto. Į kortežą kėsinosi rimti šauliai. Tada jiems nepavyko nužudyti Lenkijos prezidento, vykusio į penktąsias Rožių revoliucijos metines. Pats L. Kačynskis tada pasakojo, jog šauliai Achalgoryje buvo maždaug už 30 m nuo jo.

Ir dar istorijos – itin skaudžios – grumstas. Jei kas nors dar nematė Andžejaus Vajdos 2007 m. filmo „Katynė“, labai rekomenduoju – jis itin realistiškas, tad dvi valandos neprailgs. Gal tada pavyks suvokti, kokio masto tragedija įvyko 1940-ųjų pavasarį (prie Smolensko Katynės miške sovietų saugumiečiai sušaudė apie 22 000 Lenkijos karininkų ir kitų žmonių. L. Berija kiekvienam saugumiečiui už „gerą darbą“ atseikėjo po 800 rublių). Rusijos valdžia mėgsta simboliką. Katynė–2 lygiai po 70 metų – puikumėlis, bus už ką stikliuką pakelti piktiems generolams.

Nepamirškime, kad mažiau nei po mėnesio – Pergalės diena, kuri žymi 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines. Nejaugi manote, kad Rusijos valdžia prieš jas būtų apsiėjusi be makabriško fejerverko?

© 2010 „XXI amžius“