Kada pradėsime bijoti kinų

Gintaras AUKŠTUOLIS

Dar prieš keletą metų Lietuvos VSD itin rimtai ruošėsi kovai su terorizmu ir jau buvo pasiekusi rimtų, apčiuopiamų rezultatų. Tačiau nūnai ši tauri VSD misija sužlugdyta. Ją sugriovė mūsų politikai, neįžvelgiantys terorizmo keliamų pavojų, bei mūsų žiniasklaida, atkakliai tęsianti atakas prieš VSD. Maždaug taip viename iš paskutiniųjų savo komentarų „Lietuvos ryte“ tvirtina buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Sunku ginčytis su buvusiu ilgamečiu VSD vadovu, kurį žurnalistas Virginijus Savukynas vienoje televizijos laidoje pakrikštijo „labiausiai informuotu žmogumi Lietuvoje“. Ir vis dėlto norėčiau nusistebėti: ar mūsų saugumas tikrai jau toks bejėgis, bedantis, pasyvus?

Čia vertėtų ironiškai pastebėti, kad mūsų VSD pasiekė „stulbinančių rezultatų“. Štai keletas pavyzdžių. Čečėnė Aminat Saijeva taip įbauginta, jog per pastaruosius keletą metų nėra padariusi viešų pareiškimų absoliučiai jokiais tiek Lietuvai, tiek Kaukazui aktualiais klausimais. Iš Lietuvos išstumtas čečėnas Vahidas Jelhojevas. Gyvendamas mūsų šalyje, jis išleido keletą gilių, prasmingų knygų, pasakojančių, kaip turėtų elgtis lietuviai, jei nenori išnykti kaip tauta. Iš Lietuvos išstumti niekam blogo nedarę ir į politines intrigas nenorėję veltis čečėnai Gatajevai, o jų globos namai, kuriuose gyveno keliolika Čečėnijos našlaičių, – išardyti. Lietuvos pilietybės siekęs čečėnas Maratas Iljasovas – perspėtas „nešokinėti aukščiau bambos“. Mat sykį nepažįstamasis, skambindamas iš taksofono, pagrasino, jog Lietuvos Seime ar prie Seimo padėtas sprogmuo. Keistasis skambutis nuaidėjo būtent tuo metu, kai mūsų oficialiosios struktūros svarstė, ar galima suteikti Lietuvos pilietybę šiam jaunuoliui. Po keistojo skambučio kai kurie mūsų pareigūnai, žinoma, ėmė manyti, jog grasinančius žodžius galbūt ištarė M. Iljasovas, ir pilietybės suteikimo procedūrą pradėta vilkinti...

Komentare „Be kaukės“ buvęs VSD vadovas apgailestauja, jog šiandien Lietuvos visuomenė vargu ar gali jaustis deramai apsaugota nuo galimų teroristų atakų. O man ir vėl norėtųsi ironizuoti: šiuo požiūriu esame itin saugūs. Mūsų VSD pareigūnai tokie aktyviai budrūs, kad net pradeda subtiliai „spausti“ mokslinį darbą apie Baltijos kraštuose gyvenančių musulmonų šiokiadienius parašiusią Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentę Vaidą Norvilaitę. Pasirodo, su šia studente susitikęs VSD agentas mėgino išsiaiškinti, kokio pobūdžio jos ryšiai su Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje gyvenančiais musulmonais, prašė, jog mergina talkintų saugumiečiams užmezgant santykius su pažįstamais musulmonais.

Dėl kokių teroristinių pavojų jaudinasi buvęs VSD vadovas, jei, kalbant ironiškai, tardymo izoliatoriuje jau seniai uždaryta „didžioji, baisioji, klastingoji teroristė“ Eglė Kusaitė, kuri, remiantis mūsų saugumiečių išvadomis, ketino sprogdinti karinius objektus Maskvoje? Juk ir šioje byloje mūsų saugumiečiai, vaizdžiai tariant, „pergudravo ištisą čečėnų teroristų gaują“, kuri ruošėsi į orą paleisti keletą Maskvos karinių dalinių.

Kokius teroristinius pavojus galima įžvelgti, jei mūsų saugumo dėmesio neišvengia dešimtys į Lietuvą mokytis, gyventi ar laikinai dirbti atvykstančių musulmonų? Vienas iš labiausiai informuotų žmonių Lietuvoje turėtų žinoti, jog ilgesniam laikui įsikurti Lietuvoje siekiantiems musulmonams pirmiausiai primygtinai siūloma bendradarbiauti su VSD. Jei talkinti atsisakoma, tokio musulmono įsikūrimo Lietuvoje galimybės tampa labai komplikuotos. Tad ir čia visus potencialius teroristus stebi budrūs lietuviški džeimsai bondai...

Būsiu atviras: netikiu mūsų saugumiečių versijomis apie klastingus Gatajevus ar teroristę E. Kusaitę. Atidžiau žvelgiant į šiuos atvejus susidaro slogus įspūdis, jog VSD energiją, lėšas bei žinias eikvoja ne ten, kur iš tiesų derėtų. Sunku suvokti, kodėl taip atsitiko. Bet atidžiau perskaičius VSD antiteroristinės valdybos vadovo mokslinį darbą apie terorizmo nešamas grėsmes akivaizdu, jog mūsų džeimsų bondų žinios bei supratimas apie islamą išpažįstančius žmones – itin paviršutiniškas.

Akivaizdu ir tai, jog Lietuvoje dirbtinai kuriama antimusulmoniška isterija, kuri, žinoma, pirmiausiai naudinga Rusijai, nenorinčiai prarasti politinės ir ekonominės įtakos Kaukazo regione. Kad mūsų šalyje kuriamas neteisingas požiūris į musulmonus, pastebi ir Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. „Kuriant neigiamą musulmonų įvaizdį rimtai pasidarbavo ir kai kurios žiniasklaidos priemonės, nekritiškai atkartodavusios Rusijos propagandines klišes. Skaitytojų ir žiūrovų sąmonėje buvo sukurtos maždaug tokios vaizdinių asociacijos: pabėgėlis lygu čečėnui, čečėnas lygu musulmonui, musulmonas lygu teroristui. O galutinė išvada: musulmonas, ypač jeigu jis dar ir čečėnas, yra absoliutus blogis“, – viename iš savo pareiškimų tvirtina azerbaidžanietis M. Gamzajevas.

Birželio 11-ąją Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje kalbėjo ir generalinės prokuratūros atstovas Algimantas Kliunka, ir įtariamosios E. Kusaitės artimieji. Klausantis konferencijoje dėstomos oficialios versijos kirbėte kirbėjo nuojauta, jog E. Kusaitės byla – dirbtinai išpūsta. Labai panaši į Eugenijaus Golovenkino bylą. Prisimenate, kaip šis vyras, panaudojus VSD vadovybės sukurtą nusikalstamos veikos modelį, buvo skatinamas šnipinėti prieš Lietuvą? Taigi ir E. Kusaitės atveju mūsų saugumas greičiausiai galėjo šią bylą išnarplioti jai dar neįsiplieskus, dar „pirmojoje stadijoje“. Bet neišnarpliojo. Kažkam prireikė neva su čečėnų teroristais bendradarbiaujančios lietuvės teroristės įvaizdžio. Šis įvaizdis naudingas tik vienai valstybei – Rusijai. Kad čia esama ir Rusijos interesų, pripažino ir prokuroras A. Kliunka, neneigiantis, jog mažiausiai vienoje E. Kusaitės apklausoje Vilniuje dalyvavo ir atstovai iš FST. Galų gale nereikia būti įžvalgiu ekspertu, jog suprastumei, kad Rusijos spaudoje dabar gausiai pasirodančios publikacijos apie „Rusijoje sprogdinti karinius ar civilius objektus siekusią teroristę iš Lietuvos“ pirmiausiai kenkia Lietuvos prestižui, o Rusijai atriša rankas dar žiauriau ir negailestingiau šeimininkauti visame Šiaurės Kaukaze.

Tad ar tos problemos, apie kurias užsimena buvęs ilgametis VSD vadovas, tikros? Kai kurie islamo religijos atstovai, su kuriais tenka bendrauti, tvirtina, jog lietuviams pirmiausiai reikėtų bijoti ne musulmonų, o kinų, nes būtent Kinijos piliečiai veržte veržiasi į Lietuvą. „Vieną rytą pakirdę iš miegų jūs, lietuviai, suprasite, jog gyvenate kinų apsuptyje. Jūs taip pat suprasite, jog nieko nežinote apie kinų bendruomenę, jog esate bejėgiai įsiskverbti į jų gretas, juo labiau – bejėgiai juos kontroliuoti. O kinai nebus nei draugiški, nei sukalbami...“ Tai – vieno seniai Lietuvoje gyvenančio musulmono pranašystė.

Žvalgybinių karų istorijos byloja: pats sunkiausias dalykas – šnipinėti kinus. Nei Amerikos, nei Didžiosios Britanijos, net ir Izraelio, nei jokioms kitoms pirmaujančioms pasaulio žvalgyboms nepavykdavo ilgesniam laikui įsiskverbti į kinų bendruomenes. O kinai gana lengvai įsiskverbdavo ir į FTB, ir MI 5, ir į „Mossad“ struktūras. Tad ar Lietuvos VSD nedaro grubios taktinės klaidos, visą dėmesį sukoncentruodama į musulmoniškąjį terorizmą ir pamiršdama kinų reikalus?

© 2010 „XXI amžius“