JAV demaskuotas slaptas Rusijos šnipų tinklas

Rusė verslininkė Anna Chapman įtariama šnipinėjimu

Aleksas ir Anna Chapmanai

Vicky Pelaez, Anna Chapman, Donaldas Heathfieldas, Patricia Mills ir Michaelas Zottoli bei Richardas ir Cynthia Murphy Nuotraukos iš New York Daily News

Amerika sukrėsta – galingiausioje pasaulio valstybėje jau beveik dešimt metų veikė gudriai užsikonspiravusi vienuolikos Rusijos agentų grupė. JAV tarnyboms pavyko suduoti smūgį agentų tinklui, kuriam buvo pavesta slapta įsiskverbti į Amerikos politiką formuojančius sluoksnius ir teikti informaciją Maskvai. FTB tyrėjai ilgiau nei dešimtmetį rinko informaciją apie šiuos agentus, slapta įtaisydami pasiklausymo prietaisus įtariamųjų namuose ir viešbučių kambariuose, sekdami ir įrašinėdami jų pokalbius telefonu bei elektroninius laiškus. Reikia manyti, kad tai ne vienintelė tokia Rusijos agentų grupė Amerikoje – panašių gali būti net kelios dešimtys.

Taigi praėjusį pirmadienį pranešta, kad suimta dešimt slaptas užduotis vykdžiusių asmenų, įtariamų priklausius Rusijos šnipų tinklui. Vienuoliktas įtariamasis suimtas po dviejų dienų Kipre. Šnipai buvo areštuoti Niujorke, Niu Džersyje, Masačiusetse ir Virdžinijos šiaurėje, netoli JAV sostinės Vašingtono. Beveik visi įtariamieji yra Rusijos piliečiai. Jų pastangos infiltruotis stulbinančios: šnipai naudojosi suklastotomis tapatybėmis ir vaizdavo esantys eiliniai amerikiečiai, siekdami nepastebimai įsilieti į visuomenę. Kai kurie agentai gyveno poromis ir susilaukdavo vaikų, kad jų priedanga taptų dar labiau įtikinama. Rinkti informaciją ir infiltruotis į politikos sluoksnius sulaikytieji esą buvo išmokyti Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (sutr. SVR, rus. Služba vniešnej razvedki). Įtariamieji gaudavo ir siųsdavo informaciją, užšifruotą viešų tinklalapių nuotraukose, o su SVR būstine Maskvoje ryšį palaikydavo šifruotomis radiogramomis, kurios būdavo siunčiamos specialiu dažniu. Įtariamųjų misija buvo infiltruotis į JAV politikos sluoksnius. Vienoje iš Centro Maskvoje siųstoje žinutėje prašoma suteikti informacijos apie esamą padėtį tarptautiniuose reikaluose, kurie buvo gyvybiškai svarbūs Rusijai. Agentai naudodavęsi sudėtingomis šiuolaikinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, į internetą jie įdėdavo nuotraukas, kuriose būdavo paslėptas tekstas, arba bendraudavo naudodamiesi specialia programa. Tačiau jie naudodavęsi ir senais žvalgų metodais – rašydavo išnykstančiu rašalu, prasilenkdami keisdavosi identiškais krepšiais.

Šnipinėjimu įtariama raudonplaukė žaliaakė 28 metų rusė verslininkė Anna Chapman į Niujorką iš Maskvos atvyko šių metų pradžioje. A. Chapman nuotraukos buvo įdėtos ir jos svetainėje socialiniame tinkle „Facebook“ ir netrukus po demaskavimo puikavosi dienraščio „New York Daily News“ pirmajame puslapyje. JAV pareigūnai pabrėžia, kad A. Chapman – ypač gerai parengta Rusijos agentė. FTB agentai nustatė, kad nuo sausio iki birželio ji bent dešimt kartų susisiekė su savo vadovais Rusijoje. Su savo ryšininku moteris bendraudavo žinutėmis, kurios buvo siunčiamos iš specialiai nustatytų nešiojamųjų kompiuterių. Kaltinamajame dokumente, turinčiame 37 puslapius, aprašytas vienas iš tokių kontaktų: A. Chapman atsisėdo prie lango vienoje kavinėje.Maždaug po dešimties minučių jos ryšininkas pravažiavo mikroautobusu pakankamai arti, kad perimtų jos žinutes tiesioginiu belaidžiu ryšiu tarp kompiuterių. Aprašoma nusikaltimo imitacija, kai vienas FTB agentas, apsimetęs Rusijos konsulato darbuotoju, organizavo slaptą asmeninį susitikimą su A. Chapman, pranešęs, kad turi jai kažką skubiai perduoti. Jis paprašė gauti tariamam agentui pasą. A. Chapman sutiko tai padaryti, tačiau jai kilo įtarimas, ir Centras, baimindamasis, kad jos veikla gali būti atskleista, nurodė palikti JAV. Užtat ir buvo paskubinta suimti visą grupę.

A. Chapman gyvenimo ir „veiklos“ biografija stebina. Amerikos pareigūnų atskleista šios agentės veikla atliekant sudėtingas operacijas, rodo, kad gražuolė panašia veikla galėjo užsiimti ir Didžiojoje Britanijoje. Todėl Didžioji Britanija ir Airija irgi pradėjo tirti pranešimus, kaip suimti rusų žvalgybos grupės nariai naudojosi padirbtais britų ir airių piliečių pasais. Ar JAV šnipinėjimu įtariama Rusijos agentė A. Chapman galėjo taip pat aktyviai darbuotis ir Londone? Tokios galimybės neatmeta Didžiosios Britanijos žvalgyba, jau pradėjusi skubų tyrimą.

Kipre suimtas 54 metų Kanados pilietis Robertas Christopheris Metsosas buvo suimtas Larnakos oro uoste ankstų antradienio rytą, kai ruošėsi skristi į Budapeštą. Jis vadinamas visos šnipų operacijos finansavimo šaltiniu. Į teisėsaugos akiratį Robertas pateko 2004 metais, kai Niujorko rajone Kvinse perėmė krepšį su pinigais iš pareigūno, dirbančio Rusijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų. Tyrėjų pranešime taip pat minimi kiti susitikimai probėgšmais, kai įtariamieji gaudavo pinigų arba informacijos iš kitų asmenų viešose vietose. Tačiau kitą dieną įtariamasis Metsosas, turėjęs JAV pasą, buvo paleistas už 20 tūkst. dolerių užstatą, kol turėjo būti išduotas Jungtinėms Valstijoms. Sumokėjus užstatą ir jį paleidus, jis kitą dieną dingo. Metsosas neatvyko į privalomą susitikimą su policija ir pareigūnai paskelbė jo paiešką. Manoma, jog įtariamasis galėjo pabėgti per Turkijai priklausančią šiaurinę Kipro salos dalį. Kipro policijos aplaidumas greičiausiai įsiutino Amerikos teisėsaugą, Metsosą laikiusią atskleisto šnipų tinklo lyderiu. Manoma, kad asmens dokumentų Metsosas turi ne vieną ir gali lengvai keisti išvaizdą.

Richardas ir Cynthia Murphy kaimynų apibūdinami kaip pavyzdinė priemiesčio šeima. Dvi dukteris Naujajame Džersyje auginantys sutuoktiniai ilgą laiką niekam nekėlė įtarimų. Bet JAV agentai išsiaiškino, jog Murphy šeima slapta dirbo Rusijos žvalgybai.

Donaldas Heathfieldas ir Tracey Lee Ann Foley taip pat buvo laikomi pavyzdinga šeima, auginančia du paauglius. Masačusetse apsigyvenę sutuoktiniai buvo ne tik verslo partneriai kompanijoje „Tech Cast“, bet ir internetinių saugumo programų specialistai. Manoma, kad jie užsiėmė elektronine žvalgyba. Jie taip pat turėjo padirbtus pasus. Jų seife buvo aptikta didelė grynųjų pinigų suma.

Arlingtone Virdžinijos valstijoje su mažamečiu sūnumi gyvenę Michaelas Zottolis ir Patricia Mills buvo apibūdinami kaip nuobodi, atsidavusi sūnui šeima. Kaimynai įtarė, kad jie yra rusai, mat iš Sietlo atsikrausčiusi šeima šnekėjo su rusišku akcentu. M. Zottolis darbe esą dažnai būdavo pastebimas kalbantis mobiliuoju telefonu su neaiškiais asmenimis. Praėjusį penktadienį jie prisipažino esantys Rusijos piliečiai ir atskleidė savo tikruosius vardus. Michaelas Zottoli ir Patricia Mills – tai Michailas Kučikas ir Natalja Pereverzeva. Prokuratūros duomenimis, po „sutuoktinių“ suėmimo jiems priklausančiame banko seife buvo rasti suklastoti Kanados pasai ir 100 tūkst. dolerių grynaisiais pinigais. Naujutėlaičiai 100 dolerių banknotai buvo suskirstyti į paketus po 10 tūkst. dolerių.

Kita tariamų šnipų pora vaizdavo Jonkerso mieste gyvenančius Peru piliečius Juaną Lazaro ir Vicky Pelaez. Ši pora buvo tarp dešimties „giliai užsikonspiravusių“ įtariamų agentų. Abu jie ilgiau nei 20 metų gyveno Jonkerso miestelyje. Lazaro dėjosi Peru piliečiu, gimusiu Urugvajuje, o jo žmona V. Pelaez – taip pat Peru piliete, bet įsikūrusi Jungtinėse Valstijose. Tačiau jau liepos 1-ąją Lazaro prisipažino buvęs slaptasis agentas. Įtariamasis, kuris veikė prisidengęs suklastota Juano Lazaro tapatybe, taip pat atskleidė, kad jo žmona, iš Peru kilusi žurnalistė Vicky Pelaez keliskart vyko į Pietų Ameriką perduoti surinktos informacijos jųdviejų viršininkams iš Rusijos. Pareiškęs, kad nėra kilęs iš Urugvajaus, Lazaro savo tikrosios tapatybės vis dėlto neatskleidė. Jis dar labiau apstulbino tyrėjus, pareikšdamas, kad „myli sūnų, tačiau nesulaužytų ištikimybės „Tarnybai“ (t. y. SVR – red.) netgi dėl savo sūnaus“. Teismas svarstė, ar galima būtų uždėti jam namų areštą už užstatą. Lazaro prisipažinimas kol kas menkai padėjo tyrėjams, tačiau jis pagelbėjo jo žmonai. Lazaro teigė, kad visas jo žmonos vaidmuo buvo panašesnis į kurjerės, o ne į šnipės: Pelaez esą keliskart vyko į Pietų Ameriką perduoti surinktos informacijos jųdviejų viršininkams iš Rusijos. Iš ten ji grįždavo su grynųjų pinigų prikimštais vokais. Prokuroras teigė esąs įsitikinęs, kad Pelaez yra JAV pilietė ir neturi ketinimų sprukti iš šalies, todėl moteriai paskirta galimybė iškeisti kalėjimo areštinę į namų areštą, prieš tai sumokant 250 tūkstančių dolerių užstatą.

Michailas Semenko taip pat gyveno Arlingtone, o jo kelionių agentūra „Travel All Russia“ buvo įsikūrusi virš JAV kariuomenės naujų karių rinkimo punkto. M. Semenko nė nemėgino slėpti savo tautybės, jis puikiai kalba anglų, kinų, ispanų kalbomis, gali susikalbėti vokiškai ir portugališkai. Teigiama, kad nevyriausybinėmis organizacijomis, jų veikla domėjęsis vyriškis siekė gauti Rusijos žvalgybą dominančios informacijos.

Tarp sulaikytiesiems pateiktų kaltinimų nėra kaltinimų šnipinėjimu, tačiau jiems buvo pateikti kaltinimai dėl priklausymo užsienio valstybės šnipų tinklui – už tai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Devyni sulaikytieji apkaltinti ir pinigų plovimu – už šį nusikaltimą kalėjime gali tekti praleisti iki 20 metų. Visiems vienuolikai įtariamųjų pateikti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų šnipinėjant SVR naudai. Aštuoni iš jų vykdė užduotis giliai užsikonspiravę. Devyni taip pat kaltinami dėl sąmokslo plauti pinigus. Agentai gali būti nuteisti iki penkerių metų laisvės atėmimo, tačiau už sąmokslą plauti pinigus gali būti skirta iki 20 metų įkalinimo bausmė.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (sutr. SVR, rus. Služba vniešnej razvedki), kurios vieną šnipų tinklą skelbia išardžiusios Jungtinės Valstijos, yra šiuolaikinė Sovietų Sąjungos KGB įpėdinė, kuri aktyviai tebeveikia, nors šaltasis karas seniai pasibaigęs. Kaip manoma, SVR pasiuntė vykdyti ilgalaikę misiją siekiant užmegzti ir išvystyti ryšius su JAV politiką formuojančiais sluoksniais bei siųsti duomenis Maskvoje įsikūrusiam šios tarnybos centrui. SVR laikoma Sovietų Sąjungos KGB (Valstybės saugumo komiteto) tiesiogine paveldėtoja, ji tebėra labai svarbi šiuolaikinėje Rusijos strategijoje.

„SVR – moderni specialioji tarnyba, kurioje dirba talentingi, tikslo siekiantys žmonės, ištikimi Tėvynei ir karinei pareigai, – sakoma SVR tinklalapyje išdėstytame šios agentūros misijos apibrėžime. – Pagrindinė šios tarnybos veiklos kryptis – laiku išaiškinti grėsmes Rusijos nacionaliniam saugumui“. Prieš porą savaičių (birželio 21-ąją) paskelbtoje Berlyno VRM ataskaitoje, kuri sukėlė sumaištį Maskvoje, nurodoma, kad SVR turi 13 tūkst. darbuotojų ir aktyviai tebeveikia Vokietijoje, o jos agentai apsimetinėja diplomatais bei žurnalistais. Ministerija nurodė, jog Rusijos žvalgyba gauna daug duomenų iš viešų šaltinių, tačiau „konspiracijos metodai“ tebenaudojami siekiant gauti ypač jautrią informaciją. Agentai, kurie veikia prie Rusijos ambasados Berlyne, dažnai susitinka su reikalingais asmenimis restoranuose, sukuria draugišką atmosferą ir sudaro įspūdį, jog jie yra ypač svarbūs. SVR vadovauja žvalgybos duomenų rinkimui užsienio šalyse, o kita iš KGB išsivysčiusi saugumo struktūra – Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – daugiausiai vykdo kontržvalgybą ir rūpinasi saugumu šalies viduje. SVR šiemet mini savo įkūrimo 90-metų sukaktį. Ši tarnyba savo veiklos pradžią sieja su Rusijos nepaprastosios komisijos (Čeka), kuri vėliau buvo prijungta prie NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato), Užsienio skyriaus įkūrimu 1920 metais. Ji nuo ankstyvojo komunizmo laikotarpio iki šaltojo karo pakeitė daug pavadinimų. Nuo 1954 metų ji buvo žinoma kaip KGB Pirmoji vyriausioji valdyba ir šį pavadinimą išlaikė iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, o vėliau buvo pervardyta SVR. Buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas, 1985–1990 metais veikęs buvusioje Rytų Vokietijoje, Drezdeno mieste, vėliau buvo Rusijos prezidentu, o dabar vadovauja vyriausybei. SVR pabrėžia, kad jos uždaviniai iš esmės pasikeitė po Sovietų Sąjungos žlugimo. Agentūra nurodo atsisakiusi šaltojo karo metais vykdytos „globalizmo“ politikos – siųsti savo agentus į visas šalis, kuriose dirba Vakarų valstybių slaptosios tarnybos. Dabar ji dirba tik „regionuose, kuriuose Rusija turi tikrų, o ne įsivaizduojamų interesų“. Šiuo metu SVR vadovauja buvęs Rusijos premjeras Michailas Fradkovas, kuris niekam nekrito į akis netgi vadovaudamas vyriausybei.

© 2010 „XXI amžius“