Saugumiečiams belieka šaudyti į valkataujančias kates

Gintaras Visockas

Kiekviena pasaulio žvalgyba svajoja, kad visuomenė kuo mažiau žinotų apie jos veiklą. Žvalgybų vadovai trokšta absoliutaus slaptumo. Nepaisant titaniškų pastangų viską slėpti, žvalgybos beveik kiekvieną savaitę įsipainioja į kokius nors skandalus. Tik vieniems tie skandalai – džiaugsmingi, kitiems – gėdingi.

Štai Amerikai pastarosios savaitės buvo sėkmingos. JAV Federalinių tyrimų biuras (FTB), padedant kolegoms iš kitų struktūrų, demaskavo keliolika asmenų, kurie tarnavo Maskvos interesams. O atstovams iš Rusijos FSB struktūrų pastarosios savaitės – vieni nemalonumai. Ir ne vien dėl paskutinio susimovimo Amerikoje.

Rusijos visuomenė šiomis dienomis sužinojo, jog šalies slaptosios tarnybos užsigeidė dar didesnių įgaliojimų. Kad Rusijos FSB pradeda rimtai kvailioti, byloja net rusų žurnalisto Maksimo Ševčenkos komentaras. Šis ne visuomet Baltijos valstybėms palankius komentarus skelbiantis Rusijos žiniasklaidos atstovas prabilo apie rengiamas įstatymų pataisas, leisiančias FSB karininkams ekstremizmu apkaltinti vos ne kiekvieną Rusijos pilietį. Baisiausia, kad FSB atstovai apkaltinti ekstremizmu gali visus tuos, kurie nesutinka su imperine šiandieninio Kremliaus politika.

Taigi net M. Ševčenka jau pripažįsta, kad Rusija tampa slaptųjų tarnybų įkaite, kad jėgos struktūrų atstovai mėgaujasi beveik neribota valdžia. Žurnalistas M. Ševčenka prisipažino skaitęs kai kurių įteisinti rengiamų FSB dokumentų kopijas: „Jei tie dokumentai taps įstatymu, FSB į belangę neribotam laikui galės pasodinti bet ką, net dėstytoją, universitete surengusį Lenino veikalo „Balandžio tezės“ aptarimą“. M. Ševčenkos manymu, FSB ekstremizmu galės apkaltinti net tuos savo piliečius, kurie skaitys, sakykim, Levo Tolstojaus kūrinius, kuriuose kritiškai atsiliepiama apie kai kurias religijas ar tautybes.

Šią artėjančią negandą komentavo ir dešimtys kitų pažangių Rusijos politologų, žurnalistų, ekspertų. Jie įžvelgė panašias tendencijas: nuo šiol ekstremistais Rusijoje taps tie, kurie, pavyzdžiui, smerks Gruzijos, Čečėnijos okupacijas, tvirtins, jog Kremliui derėtų trauktis iš Krymo ar Kurilų salų. Taigi netrukus sulauksime dienos, kai didelėmis piniginėmis baudomis ar net kalėjimu Rusijoje bus bauginami ir tie rusai, kurie įrodinės, esą Kremliui nederėtų kištis į Baltijos valstybių vidaus reikalus.

Ar Lietuva pasiruošusi atremti tokio pobūdžio spaudimą? Nė velnio. Mūsų Seime ruošiamasi priimti įstatymus, kurie, vaizdžiai tariant, padės Rusijai dar sėkmingiau kovoti propagandinius karus. Omenyje turiu potvarkius, reguliuosiančius televizijos kanalų transliavimą bei retransliavimą. Žodžiu, esama pavojaus, jog ilgainiui mums teks papildomai mokėti už kiekvieną amerikietišką, britišką ar vokišką TV kanalą. Net ir už LNK, TV3 ar Baltijos kanalą kada nors gali tekti papildomai mokėti. O štai visi rusiški ir prorusiški kanalai, taip pat ir Pervyj Baltijskij kanal ir ateityje bus nemokami. Kai kuriose masinės informacijos priemonėse jau skelbiamos žinios, kaip Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje netoli Lietuvos valstybinės sienos montuojama galinga aparatūra, leisianti mums žiūrėti dešimtis rusiškų bei prorusiškų kanalų Klaipėdoje, Šalčininkuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Visagine. Žinoma, nemokamai.

Oponentai šių eilučių autorių gali apkaltinti televizinių subtilybių neišmanymu ar rusofobija. Kad subtiliuose propagandiniuose žaidimuose sunku susigaudyti, – sutinku. Bet skaudi pastarųjų dviejų dešimtmečių patirtis byloja: Baltijos valstybėse Rusija didina savo įtaką, o Lietuva (apie Latviją ir Estiją žinių turiu mažiau) traukiasi be jokio rimtesnio pasipriešinimo.

Tiesa, pastaruoju metu daug kalbama apie naują Lietuvos įstatymą, vos ne iki gyvos galvos drausiantį neprisipažinusiems sovietų laikų agentams užimti svarbias pareigas valstybinėse Lietuvos institucijose. Įstatymas – reikalingas. Bet man kažkodėl atrodo, kad savo jėgas eikvojame ne ten, kur jų labiausiai reikia. Vis dar gaudome naftalinu pakvipusius sovietinio sukirpimo kagėbistus, kai šiandien Lietuvoje knibždėte knibžda tų, kurie talkina Rusijos FSB, GRU ir užsienio žvalgybai, arba tų, kurie tiesiog tarnauja Kremliaus interesams, formaliai nepriklausydami jokioms rusiškoms žvalgybinėms bendruomenėms.

Štai neseniai Klaipėdoje buvo surengtas rusų susitikimas iškalbingu pavadinimu „Respublikanskaja konferencija rosijskih sootečestvenikov“. Susipažinus su konferencijoje priimtais dokumentais, rezoliucijomis bei kalbomis akivaizdu, jog Kremlius Lietuvoje gyvenančius rusus traktuoja būtent kaip Rusijos, o ne Lietuvos piliečius. Toje konferencijoje buvo aršiai kritikuojami būtent tie Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, kurie nesutinka su imperine Kremliaus politika ir rūpinasi Lietuvos interesais. Net pakvietimai į konferenciją dvelkė rusišku šovinizmu. Kad konferencija buvo surengta Lietuvoje – nė žodžio. Ant pakvietimų bei lankstinukų teparašyta, kad konferencija surengta Klaipėdos mieste. Ar tai – ne pats tikriausias spjūvis mums į veidą? Liūdna, bet mes kažkodėl apsimetame, kad to spjūvio nė nebūta. Kai kurie Lietuvoje gyvenantys rusai šiandien aršiai puola Lietuvos tautinių mažumų tarybos pirmininką Mahirą Gamzajevą. Puola vien už tai, kad šis ėmė svarstyti, kam rusams ir lenkams Lietuvoje reikalingos rusiškos ir lenkiškos mokyklos. Juk Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai, estai ar libaniečiai savų mokyklų neturi ir jų net nereikalauja. Šį azerbaidžanietį puolantys rusakalbiai dirba net visuomeniniais mūsų politikų patarėjais. Nors tokių „patarėjų“ veikla, man regis, pirmiausiai galėtų susidomėti lietuviškieji džeimsai bondai.

Tačiau mūsų VSD darbuotojai drąsūs kovoti tik su moterimis. Jie pajėgia gaudyti tik lietuvaites, kurios neva ruošėsi susisprogdinti Rusijos teritorijoje. Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės artimieji redakcijai atsiuntė laišką, kuriame išdėstė savo požiūrį į musulmonus. E. Kusaitės motina ir teta mano, kad baubas apie musulmonus teroristus Lietuvoje kuriamas specialiai. Mat jis naudingas Rusijai, prarandančiai įtaką Kaukaze.

Žavėtis lietuviškąja žvalgyba – kol kas per anksti. Nes mūsų saugumiečiai akivaizdžiai vengia domėtis Klaipėdos konferencijos intrigomis. Taip pat mūsų „specai“ nenori gilintis, kas ir kodėl kursto provokacijas prieš Lietuvos interesus ginantį Tautinių mažumų tarybos pirmininką M. Gamzajevą. Ir vis dėlto apsimesti, jog dirbama, – būtina. Bent šiokią tokią veiklą imituoti vis tiek reikia. Todėl su didžiausiu įtūžiu jie ir persekioja islamu rimtai ar paviršutiniškai susižavėjusią merginą. Arba, kaip sako kolega žurnalistas Tomas Čyvas portale balsas.lt, belieka laisvalaikiu iš arbaletų šaudyti į valkataujančias kates.

© 2010 „XXI amžius“