Italijos pornografijos žvaigždė Čičolina bendradarbiavo su socialistinės Vengrijos žvalgyba

Gintaras Visockas

Su socialistinės Vengrijos žvalgyba šešerius metus bendradarbiavusi gražuolė Čičolina

Italijos jaunuomenė nežino, kas yra šalies prezidentas ir ministras pirmininkas, užtat puikiai nusimano, kas yra Ilona Staller. Ogi Italijos politikus savo populiarumu pastebimai nurungusi pornografijos žvaigždė, turinti skambų pseudonimą – Čičolina (Cicciolina). Tokia Italijos tikrovė. Italijos visuomenei politika mažiau rūpi už pasilinksminimus, pornografiją, meilės romanus – tai atskleidė reprezentatyvios apklausos duomenys.

Šiandien aiškėja, jog garsioji televizijų žvaigžė Čičolina ne tik dirbo pornografijos versle, ne tik ėjo Italijos parlamento nario pareigas ir buvo ištekėjusi už dailininko Jeffo Koono. Pasirodo, ši gražuolė bendradarbiavo ir su slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su komunistinės Vengtijos žvalgyba.

Čičolina buvo užverbuota 1968 metais Budapešte. Tuo metu prabangiame Vengrijos sostinės viešbutyje „Intercontinental“ ji dirbo viso labo padavėja. Tais metais į viešbutį atėjo keli elegantiškai apsirengę vyriškiai ir pasakė norį su ja konfidencialiai pakalbėti. Pokalbio metu jie pasiteiravo, ar Čičolina nenorėtų lengvai užsidirbti daug pinigų. Čičolina sutiko.

O darbas buvo toks: Čičolinai reikėjo surinkti kuo daugiau patikimos informacijos apie viešbutyje apsistojančius svečius, dominusius Vengrijos žvalgybą. Čičolina privalėjo išsiaiškinti, kodėl jie atvažiavo, su kuo ketina susitikti, kokių politinių nusiteikimų ir t. t. Žodžiu, Čičolinos gyvenimas klostėsi kuo puikiausiai: su viešbučio svečiais ji linksmindavosi baruose, diskotekose, meiliai flirtuodavo, o už tai žvalgyba jai dar mokėjo ir didelius honorarus. Tiesa, honorarų dydžiai – nežinomi. Tačiau aišku, kad už meilų bendravimą su diplomatais ir pramonės srityje dirbusiais verslininkais ji sulaukdavo solidžių honorarų.

Manoma, kad Vengrijos žvalgybai Čičolina kaip slapta informatorė tarnavo apie šešerius metus. 1976 metais Čičolina išvažiavo gyventi į Italiją, ir bendradarbiavimas su Vengrijos žvalgyba nutrūko. Tiksliau sakant, gražuolė atsisakė toliau bendrauti su socialistinės Vengrijos žvalgybininkais. Ryšius su Vengrijos žvalgyba nutraukė greičiausiai dėl to, kad bijojo Italijos kontržvalgybos.

1987-aisiais Čičolina buvo išrinkta Italijos parlamento deputate. Įtariama, kad Vengrijos žvalgyba dar bent keletą kartų Čičolinai siūlė atnaujinti bendradarbiavimą, jai tapus politike. Bet vyrus iš proto variusi gražuolė buvo nepalenkiama: ne, vadinasi, ne. Tačiau būtent tada ji ėmė jausti baimę, kad vengrų špionažo specialistai nepradėtų keršyti. Prisiminė ir tėvo kadaise ištartus įspėjimus: „Bendradarbiaudama su žvalgyba rizikuoji gyvybe“, mat Čičolinos tėvas buvo ilgametis Vengrijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, todėl puikiai išmanė, kokie negailestingi yra slaptųjų tarnybų žaidimai.

Ne veltui po to Čičoliną nuolat saugojo pasamdytas asmens sargybinis. Beje, Čičolinos namai Romoje keletą kartų buvo užsiliepsnoję. Pirmą kartą vila Romoje degė 1994 metais, antrą sykį – po trejų metų, 1997-aisiais. Kokios tikrosios gaisrų priežastys – nežinoma.

1999-aisiais Italijoje pasirodė jos biografinė knyga, kurioje užtektinai atvirai kalbama apie fotomodelio išgyvenimus, apie pornografinių filmų verslą. Tame autobiografiniame veikale užsimenama ir apie tarnybą vengrų „džeimsams bondams“. Knyga sulaukė didelio populiarumo, knygos persispausdinimu susidomėjo Prancūzijos, Amerikos leidėjai. Viena JAV kompanija net įsigijo teisę pagal minėtą knygą sukurti meninį filmą.

Tiesa, biografiniame veikale Čičolina nesiryžo viešai įvardinti politikų ir verslininkų, su kuriais miegojo ar flirtavo Vengrijos žvalgybos paraginta. Šių duomenų ji neketina atskleisti ir ateityje.

© 2010 „XXI amžius“