Kaip sutvarkyta pasaulinė nelegali ginklų rinka

Andrejus Veselovas

Ginklų baronas Adnanas Khashoggis (Adnanas Chašogis) mėgaujasi gyvenimu laisvėje

JAV įkalino Monzirą al Kassarą trisdešimčiai metų, Viktorui Butui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Ginklų baronas Adnanas Chašogis dirbo amerikiečiams ir mėgaujasi gyvenimu laisvėje.

Ekstradicijuotam į JAV Viktorui Butui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Bet net jeigu jo kaltė bus įrodyta, nelegali prekyba ginklais pasaulyje nesiliaus. Šiame biznyje yra daug autoritetų. Tačiau jei jie pardavinėjo ginklus „kam reikia“, šiandien jie yra laisvi, turtingi ir gerbiami.

Jeigu vadovausimės Amerikos precedentine teise, jau šiandien galime daryti prielaidą, kiek metų praleis kalėjime V. Butas. Juk jis žengia pramintu taku, kuriuo visai neseniai praėjo žmogus, kurio pravardė ne mažiau garsi: jeigu Butas Holivudo dėka dažnai vadinamas „karo dievu“, tai Monzeras al Kassaras buvo „Marbeljos princas“ – 2007 metais jis buvo suimtas šiame prabangiame Ispanijos kurorte.

„Princo“ suėmimo orderį buvo pasirašęs Niujorko Pietų apygardos prokuroras Michael Garcia (Maiklas Garsija), jis netrukus sankcionavo ir Buto suėmimą. Kaltinimai visiškai vienodi: bandymas parduoti sukilėliams iš Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (KRSP) 12 tūkstančių vienetų ginklų, įskaitant „žemė–oras“ klasės raketas. Pernai lapkritį Manheteno federalinis teismas nuteisė al Kassarą 30 metų kalėjimo. Nepadėjo nei platūs ryšiai, nei dideli pinigai.

Tačiau reikia pripažinti, ne visi „mirties prekeiviai“ baigia taip liūdnai. Antai žymiai sėkmingiau susiklostė kito ginklų barono, Saudo Arabijos multimilijonieriaus ir Kalifornijos universiteto absolvento Adnano Khashoggio (Adnano Chašogio) likimas. Iš pradžių jis pardavinėjo sunkiuosius sunkvežimius, paskui minosvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Jis visiškai oficialiai Artimuosiuose Rytuose atstovavo pagrindinių Amerikos ginklų koncernų interesams. Nieko stebėtino, kad būtent jis 1986 metais tapo pagrindine figūra „Irano Kontrų“, arba „Intergeito“, procese: Amerikos kariškiai ir CŽV, nepaisant tarptautinių sankcijų, slapta pardavinėjo ginklus Iranui, tuo pačiu stengdamiesi užtęsti Irano ir Irako konfliktą. O gauti pinigai, apie kuriuos nežinojo kongresas, būdavo siunčiami sukilėliams – kontroms remti Nikaragvoje jų kovoje su sandenistine Danielio Ortegos vyriausybe. O finansų srautus ir operacijos logistiką tvarkė būtent Khashoggis.

Kilo grandiozinis skandalas. „Gonzo-žurnalistikos“ pradininkas, „Baimės ir neapykantos Las Vegase“ autorius Hunter Thompson (Hanteris Tompsonas) taip aprašė savo įspūdžius: „Šį šimtmetį respublikonams daugiau nebepavyks laimėti stambiuose rinkimuose. Ronaldas Reiganas įvykdė savo paskirtį, ir dabar jam belieka vienišam ir apdriskusiam klajoti. Dabar jis panašus į karalių Lyrą – vargeta, paliegęs ir niekinamas senis“. Bet viskas gerai baigėsi – niekas net nebuvo nubaustas. 1988 metais Khashoggis buvo suimtas Šveicarijoje, perduotas Jungtinėms Valstijoms ir... visiškai išteisintas. Bet Butas vargu ar gali tikėtis tokio humanizmo.

Šiandien Khashoggis rengia grandiozinius priėmimus savo jachtoje ir rūmuose, bendrauja su Europos ministrais ir Amerikos senatoriais, koketuoja su geltonąja spauda, darydamas vulgarias užuominas, kad sero Paul McCartney (Polo Makkartnio) žmona H. Mills buvo jam „iškviečiama mergužėlė“. Bet prie viso šito neužmiršta ir darbo: kartu su savo kompanionu Manucheriu Ghorbanifaru aprūpina ginklais ir albanų separatistus, ir „Viešpaties pasipriešinimo armiją“ iš Ugandos. Esama liudijimų, kad Khashoggis ir Ghorbanifaras šiek tiek dalyvavo ir naujausioje Rusijos istorijoje: per pasiskelbusios Ičkerijos vicepremjerą Chož-Achmedą Nuchajevą, vėliau apkaltintą nužudžius žurnalistą Polą Chlebnikovą, dešimtojo dešimtmečio viduryje suorganizavo ginklų ir amunicijos tiekimą į Čečėniją iš Saudo Arabijos.

Išaiškėjo kompanionai ir Kolumbijoje. Ir tai labai svarbus momentas, nes aprūpindavo jie ne KRSP, o „paramilitarų“ būrius. Tai irgi kovotojai, tik ne ultrakairieji, o ultradešinieji. Narkotikų biznieriai juos panaudoja kaip „mirties eskadronus“. Jie lojalūs proamerikietiškam prezidentui Alvaro Uribei. Jie nešaudo į Amerikos jūrų pėstininkus, todėl jiems galima parduoti ginklų. O Butas – jeigu tai tiesa, kuo jis kaltinamas, – kaip al Kassaras, bandė „prastumti“ raketas ne tiems vyrukams, už tai dabar ir moka.

Beje, vaizduoti V. Butą kaip visai jau nekaltą auką irgi šiek tiek keistoka. Nuo 2000 metų Butas minimas šešiolikoje JTO dokumentų, skirtų tarptautinio embargo ginklų tiekimui į tokias šalis kaip, pavyzdžiui, Liberija, pažeidimams. Organizacijos ekspertai apie jį surinko labai rimtą dosjė. Ir tas dosjė taip pat gali atsidurti Amerikos prokurorų kaltinamosiose išvadose.

Išversta iš „Ruskij reportior“

© 2010 „XXI amžius“