„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2011 m. vasario 23 d., Nr.2 (51)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Sovietų „taikdariški“ planai

Pulkininkas Ryšardas Kuklinskis
su maršalu Dmitrijumi Ustinovu

1981 m. lapkričio 7 dieną garsioji sovietų žvalgyba patyrė vieną didžiausių savo nesėkmių – JAV agentams pavyko iš Varšuvos saugiai išvežti pulkininką Ryšardą Kuklinskį, kuris ilgą laiką perduodavo slapčiausius Varšuvos Sutarties dokumentus.

 Viljamas Kasėjus, buvęs  JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas, tuometiniam prezidentui Ronaldui Reiganui pasakė: „Niekas pasaulyje per pastaruosius 40 metų  taip nepakenkė komunizmui, kaip šis lenkas.“ Sovietai negalėjo dovanoti pirmajam lenkų karininkui, atsidūrusiam NATO būstinėje. Du  jo sūnūs žuvo neaiškiomis aplinkybėmis – įtariama, kad buvo nužudyti.

Atominė dykuma

Pulkininkas R. Kuklinskis buvo Lenkijos liaudies respublikos kariuomenės Generalinio štabo operatyvinės valdybos vado pavaduotojas ir Gynybinio-strateginio planavimo skyriaus vadas. Bendradarbiauti su JAV spectarnybomis pradėjo 70-ųjų metų  pradžioje. Jo slapyvardis – Jack Strong. Jis amerikiečiams pranešė apie Varšuvos pakte esančius Vakarų Europos puolimo planus ir okupacijos strategiją. Pagal tuos planus Lenkijos karinės pajėgos, vadovaujamos generolo Jeruzelskio, turėjo atakuoti Daniją ir Vakarų Vokietiją. Pirmąją Maskvos pradėto karo dieną tūkstančiai tankų ir šarvuočių turėjo pulti Vakarų Vokietiją. Maskvos strategai numatė, kad Lenkijos liaudies kariuomenė dalyvaus pirmame karo etape, kuriame nuostoliai būna didžiausi. Planuota netikėtai užpulti NATO kariuomenę ir pralaužus jos pozicijas įveikti 50 km per dieną. Buvo numatyta panaudoti taktinį atominį ir cheminį ginklą. Kaip didelė melagystė pasirodė Varšuvos sutarties valstybių propagandiniai šūkiai, kad ši sutartis – tik gynybinė. Akivaizdu, kad Vakarai tokioje situacijoje gintųsi, tačiau kadangi jų jėgos būtų per silpnos, jie turėtų atsakyti atominiu ginklu. Jų taikiniu tikrai nebūtų  Sovietų Sąjungos teritorija, nes tai sukeltų pasaulinį karą. Vakarai nesmogtų ir VDR teritorijai, nes Vakarų Vokietija įeina į NATO sudėtį. Atominė kontrataka būtų nukreipta į Varšuvos sutarties dalyvių puolimą, konkrečiai į Lenkiją, kuri virstų atomine dykuma. Plk. R. Kuklinskis, tai žinodamas, pranešė apie šiuos planus Vakarams ir išgelbėjo Lenkiją nuo baisaus likimo.

Vienas tarp trisdešimties įtariamųjų

Per dešimtmetį plk. R. Kuklinskis JAV perdavė 35 tūkstančius puslapių medžiagos apie Sovietų Sąjungos ir Varšuvos sutarties dalyvių ginkluotąsias pajėgas. Tarp jų – ir duomenis apie daugelio sovietinių ginklų konstrukcijas. Apie šios informacijos vertę ir svorį liudija faktas, kad šiuos duomenis JAV žinojo tik penki asmenys: prezidentas, viceprezidentas, valstybės sekretorius, gynybos sekretorius ir patarėjas gynybos reikalams. Kai kurie žvalgybos specialistai buvo įsitikinę, kad informacija, teikiama išskirtinai per plk. R. Kuklinskį, patenka iš trisdešimties agentų tinklo veikiančio Varšuvoje.

1981 m. rudenį plk. R.Kuklinskis pateko tarp 30 asmenų, įtariamų informacijos perdavimu JAV žvalgybai. Vieninteliu išsigelbėjimu galėjo būti išvykimas su šeima į užsienį. Naktį jis įsėdo į automobilį, pastatytą prie JAV ambasados Varšuvoje, ir po kurio laiko su diplomatiniu bagažu paliko šalį, kad Vakarų Berlyne susitiktų su šeima. Tokia oficiali pulkininko pasitraukimo iš Lenkijos teritorijos legenda. Tuo tarpu tikros tiesos tikriausiai nesužinosime niekuomet. Tokių smulkmenų neskelbia jokia pasaulio žvalgyba.

Pagal užsienio spaudą
parengė Kazimieras Dobkevičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija