Interviu su buvusiu FTB agentu, demaskavusiu Robertą Hanseną

Marina Latyševa

Robertas Hansenas

Amerikietis Robertas Hansenas daug metų dirbo JAV Federalinių tyrimų biure (FTB). FTB vadovybei ilgokai atrodė, kad R. Hansenas yra sąžiningas, perspektyvus agentas. Tačiau pasirodė, kad R. Hansenas dar Šaltojo karo laikais nutarė bendradarbiauti su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis ir savo išdavikišką veiklą tęsė net po SSRS subyrėjimo. Tiksliau tariant, už solidžius piniginius apdovanojimus slaptą informaciją teikė ir Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Nors R. Hansenas šiandien įkalintas viename iš geriausiai saugomų JAV kalėjimų, nors Amerikos kontržvalgyba išsiaiškino, kokias paslaptis R. Hansenas perdavė Maskvai, nors daugmaž įvertinta žala, kurią padarė šis išdavikas, niekas, deja, iki šiol taip ir nesuprato, kas iš tiesų R. Hanseną pastūmėjo išduoti savo valstybę. Pats R. Hansenas į šį klausimą atsakyti kategoriškai atsisakė.

Šiandien apie Roberto Hanseno išdavikišką veiklą ir jo demaskavimą Amerikoje sukurtas meninis filmas, labai tiksliai atkartojantis tikrovę. Į Agentura.ru klausimus atsako Erikas O’Neilas, buvęs FTB darbuotojas, demaskavęs Robertą Hanseną ir tapęs pagrindiniu filmo herojaus prototipu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose filmo Breach („Išdavystė“) premjera įvyko šių metų vasario mėnesį, ir jo autoriai, atrodo, tokio didelio pasisekimo nesitikėjo. Beveik be jokios reklamos per kelias savaites jis tapo vienu žiūrimiausių filmų. Filmo režisierius – Bilas Rėjus. Hanseną vaidina Krisas Kuperis („Gražuolė amerikietiškai“), o Eriką O’Neilą – Rajanas Filipas, labai panašus į prototipą. Filmo biudžetas – 37 milijonai dolerių. Vien tik Jungtinėse Valstijose nuo vasario 16-osios jau surinkta 33 mln. dolerių. Tikimasi, kad Rusijoje premjera įvyks šių metų liepos 5 dieną.

Robertas Hansenas buvo suimtas beveik prieš šešerius metus. Vargu ar šią juostą apie save jis pamatys, nes bausmę atlieka „Supermaks“ kalėjime Kolorado valstijoje, kur kalinami patys pavojingiausi šalies nusikaltėliai. Amerikos specialiųjų tarnybų analitikai niekaip negali suprasti, kodėl Hansenas pasiūlė savo paslaugas Maskvai, o už šnipinėjimą uždirbtus pinigus (apie pusantro milijono dolerių) skyrė labdarai. Pats jis dėvėjo vis tą patį tamsiai pilką kostiumą ir nemokėjo kredito mokesčio už įsigytą namą.

Visi filmo herojai neišgalvoti. Erikas O’Neilas (Filipas) pasiunčiamas dirbti į FTB pas žinomą ir labai vertinamą analitiką Hanseną (Kuperis) padėjėju. Jaunas specialistas, žinoma, labai patenkintas, tačiau netrukus sužino, kad jo šefas įtariamas šnipinėjimo ryšiais su KGB. O’Neilo užduotis – ne semtis patirties iš profesionalo, o jį demaskuoti. Bilas Rėjus ėmėsi šio darbo todėl, kad, kaip jis sako, „man patinka narplioti istorijas, susijusias su apgaule“. Apie Hanseną jis sako: šis žmogus buvo nepaprastai prieštaringas ir padarė didžiulės žalos savo šaliai.

Filmo iniciatorius – Erikas O’Neilas. Buvę jo darbdaviai tokį sumanymą vertino palankiai. Buvęs FTB agentas mielai bendravo su Holivudo žvaigždėmis, talkino jiems filmavimo metu. Į filmavimo aikštelę net atsinešė Hanseno rašiklį, kurį turėjo pasilikęs atminčiai.

Publikacijos autorius parengė su juo interviu:

Kada pradėjote dalyvauti kuriant šį filmą?

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano brolis Deividas O’Neilas pasiūlė sukurti filmą pagal šią istoriją. Mes parašėme pirmą scenarijaus variantą ir parodėme  kino scenaristams (Adamui Meizrui ir Bilui Rotko). Jau keturiese nuvykome į Holivudą. Šį scenarijų pardavėme kompanijai „Outlaw Entertainment“, o pastaroji pasikvietė žinomą režisierių Bilą Rėjų. Drauge su juo šiek tiek pakeitėme scenarijų, o po to filmo ėmėsi kompanija „Universal Studijos“. Taigi jis buvo sukurtas pirmiausia mano brolio ir mano pastangomis. Tada aš jau nedirbau FTB.

Tarp filmo herojų yra ir jūsų šeimos narių – Džuliana O‘Neil ir Džonas O‘Neilas. Žvalgybinės operacijos metu, kai buvo demaskuojamas Hansenas, apie tai jie ką nors žinojo?

Ne, mano žmona ir mano šeima apie tai sužinojo tik tada, kai Hansenas buvo suimtas. Tada man buvo leista jiems viską papasakoti.

Jūs labai gerai įvertinote aktorių Kriso Kuperio ir Rajano Filipo darbus. Ką jūs jautėte tada, kai su jais kūrėte filmą, ir tada, kai vertinote gatavą produktą?

Kuperis ir Filipas – talentingi aktoriai,  mes susidraugavome dar iki filmavimo. Aš dirbau su Krisu, stengiausi padėti jam suprasti Hanseną – juk šie vyrai niekada nebuvo susitikę. Rajenui leidau mane pažinti kuo geriau, jis turėjo galimybę mane stebėti. Keistai jaučiausi matydamas, kaip Holivudo aktorius vaidina mane. Jį labai gerbiu ir kaip aktorių, ir kaip žmogų, mes tapome draugai. Jam nepatarinėjau, mes tiesiog bendravome, drauge leidome laiką. Reikėjo didelio pasitikėjimo, kad šis vaidmuo būtų toks, kokį turime.  Daugybė žmonių pasaulyje žiūrės filmą, matys Rajaną ir manys, kad tai Erikas O‘Neilas. Iš tiesų jie matys mane, ir aš jausiuosi pamalonintas.

Ką manote apie netikėtą filmo populiarumą? Juk šaltasis karas seniai baigėsi, ir šiandien mūsų šalys sprendžia visai kitas problemas.

Labai džiaugiuosi, kad filmas populiarus. Tikiuosi, daugelis dar prisimena šaltąjį karą, ir to pakanka, kad ši istorija vis dar būtų aktuali. Tačiau šiaip ar taip, filmas ne apie šaltąjį karą, o apie Hanseną. Ne apie susirėmimą su blogaisiais rusais ir geraisiais amerikiečiais, o apie vidinę korupciją ir išdavystę Jungtinėse Amerikos Valstijose, apie tai, kaip amerikietis išdavė Ameriką, apie tai, ką darė FTB, kad jį demaskuotų.

Bandėte atsakyti į klausimą, kodėl jis taip pasielgė? Filmas į šį klausimą taip ir neatsako.

Neatsakė todėl, kad atsakymą žino tik Hansenas, o jis nepasakė. Filmas labai tikroviškas, ir būtų siaubinga, jeigu mes atsakymą į šį klausimą būtume sugalvoję. Manau, Hansenas šnipinėti pradėjo dėl pinigų, o paskui šį darbą tęsė, nes galėjo jaustis reikšmingas ir gerbiamas žmogus (SSRS, o paskui ir Rusijoje). Hansenas turėjo polinkį šnipinėti. Panašiai kai kurie žmonės vartoja alkoholį arba rūko ir nepajėgia liautis.

Papasakokite apie save. Jūs iš tiesų pasilikote sau Hanseno rašiklį? Jūs gavote apdovanojimą už dalyvavimą šioje operacijoje?

Iš FTB išėjau gegužės mėnesį – maždaug po keturių mėnesių nuo operacijos pabaigos. Šiandien aš esu stambios tarptautinės juridinės kompanijos patikėtinis. Filmo scena, kurioje klausiu, ar galiu pasilikti rašiklį sau, yra tikra. Aš negavau jokio vyriausybinio apdovanojimo – tiesiog tarnavau savo šaliai ir dirbau savo darbą.

Pagal www.agentura.ru parengė Gintaras AUKŠTUOLIS

© 2011 „XXI amžius“