Žvalgas ir nacionalinis didvyris

Gintaras Aukštuolis

Puikus žvalgybininkas Rafaelis Eitanas

Rafaelis Eitanas gimė Palestinoje Rusijos žydų, emigravusių į ten 1922 metais, šeimoje. Kartą su motina kine jie žiūrėjo filmą apie šnipus. Tada jis pasakęs: „Noriu būti toks pat žvalgas kaip ir Mata Hari!“ Dvylikametis R. Eitanas įstojo į pogrindinės žydų armijos „Chagana“ gretas. Vėliau tarnavo diversijų padalinyje „Palmach“.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (iki 1948 metų, kai buvo įkurta Izraelio valstybė) R. Eitanas dalyvavo slaptose operacijose nelegaliai įvežant žydų pabėgėlius į Palestinos teritoriją. Reikalas tas, kad anglai, šalį valdę pagal Tautų Lygos mandatą, kurį laiką buvo uždraudę žydų imigraciją. Aiškiai pataikauta arabų diasporai Palestinoje. Eitanas dalyvavo susprogdinant britų radarų stotį ant Karmelio kalno. Po šios operacijos jį praminė „Rafiu smirdaliumi“, nes, braunantis prie radarų, jam teko ilgai šliaužti kanalizacijos vamzdžiu.

Kitą dieną po to, kai 1948 metų gegužės 15-ąją buvo paskelbta savarankiška žydų valstybė Izraelis, jis buvo sužeistas. Nepriklausomybės karo metu (1948–1949) R. Eitanas tarnavo kariuomenėje.

Pasibaigus karui jis įsidarbino žvalgybinėje organizacijoje, vėliau pavadintoje „Mossad“, o dar vėliau perėjo į vidaus saugumo ir kontržvalgybos valdybą („Šin-Bet“). Čia sparčiai kilo karjeros laiptais, tapo operatyvinio skyriaus viršininku. Jo nuopelnams priskirtina premjero Davido Ben-Guriono patarėjo papulkininkio Izraelio Beero byla. R. Eitanas jį demaskavo kaip sovietų šnipą.

1960 metų gegužės mėnesį jis atliko patį įžūliausią savo žygdarbį.  Būdamas „Mossado“ ir „Šin-Bet“ grupės sudėtyje Argentinoje sučiupo nacių karo nusikaltėlį Adolfą Eichmaną, kuris tada buvo nelegaliai atgabentas į Izraelį ir perduotas teismui, pripažintas kaltu ir pakartas.

Šios operacijos dalyvis R. Eitanas tapo nacionaliniu didvyriu.1963 metais jis perėjo dirbti į „Mossadą“ ir dalyvavo vokiečių mokslininkų ir inžinierių – raketų kūrėjų, įgyvendinusių Egipto karines programas, – bauginimo kampanijoje. Tuo metu, kaip tvirtino pats R. Eitanas, jis padėjo užmegzti pirmuosius Izraelio kontaktus su Egipto prezidentu Gamaliu Abdeliu Naseru. Remiantis kai kuriais šaltiniais, jis vadovavo Izraelio „atpildo būriui“, kuris ieškojo ir likvidavo „Juodojo rugsėjo“ Palestinos išlaisvinimo organizacijos (PIO) smogikus, nužudžiusius 11 Izraelio sportininkų 1972 metais Miuncheno olimpinių žaidynių metu.

Tais pačiais 1972-aisiais jis pasitraukė iš „Mossado“, kai jo nepaskyrė šios žinybos direktoriumi. Ėmėsi verslo, augino net tropikų žuvytes, bet nesėkmingai, ir 1978 metais grįžo į valstybės tarnybą. Ministras pirmininkas Menachemas Beginas paskyrė jį savo patarėju kovoje su terorizmu. Jis suorganizavo ir sėkmingai įvykdė kelias operacijas. 1981 metais pavedė vadovauti „Lakam“ agentūrai, veikusiai Gynybos ministerijos sudėtyje. „Lakam“ (akronimas ivritų kalba: „Liška LeKišrej Mada“) – ypatingai slapta Techninės žvalgybos agentūra, nepavaldi nei karinei  „Aman“, nei kokiai kitai Izraelio specialiajai tarnybai. Taigi R. Eitanas vienu metu vadovavo dviem žvalgyboms: kaip patarėjas kovoje su terorizmu buvo pavaldus tik premjerui, kaip „Lakam“ viršininkas – gynybos ministrui.

1984 metais, kai Džonatanas Polardas, dirbęs kaip civilis specialistas JAV jūrų žvalgyboje, pasiūlė žydams pirkti slaptą informaciją, ryšius jis palaikė su „Lakam“. Tų metų lapkričio mėnesį R. Eitanas Paryžiuje asmeniškai susitiko su Polardu ir jo sužadėtine Ana Chenderson. Žydai savo sąskaita svetingai priėmė amerikiečius, net sumokėjo už Polardo dovaną Anai – žiedą, kaštavusį 10 000 dolerių. Kitais metais amerikiečiai vėl susitiko su juo, bet šį kartą jau Izraelyje. Jo susidomėjimą Polardu iš dalies galima paaiškinti noru pademonstruoti „Lakam“ pranašumą prieš „Mossadą“.

1985 metų gruodžio 21 d., kai Polardas ir jo žmona buvo areštuoti, JAV Teisingumo ministerijos atstovas pareiškė, kad jų „kuratorius“ buvo Eitanas. Dėl triukšmingo skandalo, kurį sukėlė Polardo byla, „Lakam“ 1986 metais oficialiai buvo išformuota, o R. Eitanas paskirtas vadovauti valstybinei chemijos kompanijai. Nepaisant to, žydai R. Eitaną vertina kaip puikų žvalgybininką. Tokios nuomonės yra net jo kritikai.

© 2012 „XXI amžius“