Tremtiniais tapo ir mokytojai

Lietuvos mokytojų suvažiavimas Kauno sporto halėje. Jo pradžioje Lietuvos mokytojai atsistoję sugiedojo: "Lietuva, tėvyne mūsų". Dauguma suvažiavimo delegatų netrukus už šį "nusikaltimą" buvo ištremti į Sibirą. Fotografas Vytautas Augustinas. 1940 m. rugpjūčio 14-15 d.

Lietuvių pagarbą V.Kudirkos sukurtai „Tautinei giesmei“, tapusiai Lietuvos Respublikos himnu, buvo aiški per visą nepriklausomybės laikotarpį, o ir užėjus bolševikų okupacijai.

Labai įtikinamai apie Lietuvos himno poveikį, jo galią iliustruoja toks pavyzdys. Pirmosios Lietuvos sovietinės okupacijos metu 1940 metais Lietuvos himnas buvo pašalintas iš radijo laidų. Tačiau išstumiamas iš viešojo gyvenimo himnas vis labiau darėsi tautinės atsparos ženklu. Ypač tai išryškėjo visos Lietuvos mokytojų suvažiavime Kauno sporto halėje 1940 m. rugpjūčio 14-15 d. Mat po „Internacionalo“, kurio visiškai niekas negiedojo, o grojo tik orkestras, kažin kuriame halės krašte būrelis mokytojų užtraukė: „Lietuva, tėvyne mūsų...“ Staiga visi kaip vienas mokytojai atsistojo ir himno žodžiai tvirtai pasklido Sporto halės skliautais ir už jos ribų. Atsistojo ir orkestras. Už stalo sėdįs komunistų prezidiumas pasijuto nejaukiai. Iš pradžių vieni jo nariai stojosi, bet lyg įbesti, vėl sėdosi. Pamatę kitus stojant, jie vėl stojosi ir vėl sėdosi. Komunistai pasijuto nesavame kailyje. Į mokytojų suvažiavimą arba, kaip jį tada vadino, Kongresą, atvyko ne mažiau kaip dešimt tūkstančių liaudies švietėjų, galima teigti, beveik visi, nes tuo metu Lietuvos mokyklose iš viso dirbo 10474 mokytojai. Vėliau daugelis suvažiavimo delegatų atsidūrė Sibiro lagerių platybėse. Šį mokytojų patriotizmą neseniai pasirodžiusioje knygoje monografijoje „Lietuvos himnas“ aprašo R.Treideris.

Naujosios santvarkos „kūrėjai“ įsitikino, kokią galią turi himno žodžiai, kokia tvirta buvo tautinė mokykla Lietuvoje.

© 2006 „XXI amžius“