J.Ambrazevièius apie Birþelio sukilimà

Aleksoto tiltas Kaune, kurá 1941 birþelio 23 d. raudonarmieèiai susprogdino. Gindami ðá tiltà Aleksoto ðlaite þuvo aviacijos ltn. Jonas Dþenkaitis, inþ. Viktoras Lapas, inþ Juozas Milvydas, studentai Marijonas Staðkevièius, Vytautas Kudokas, moksleivis Kæstutis Ciplijauskas ir t.t.

Prof. Juozas Ambrazevièius- Brazaitis

Kûno kultûros rûmø sukilëliø bûrio vadas vyr. leitenantas Kostas Ptaðinskas, Lietuvos vietinës rinktinës karininkas, Ðtuthofo koncetracijos stovyklos ir Gulago kalinys

1941 m. birþelio 26 d. Kauno Karmelitø kapinëse Vytauto prospekte palaidotø 64 sukilëliø kapø fragmentas

1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà (ir kitus du Baltijos kraðtus) tuoj buvo vykdoma okupacinë tvarka: sukurtas represinis aparatas (NKVD ir NKGB), uþdraustos politinës partijos, suimti aktyvûs jø nariai, kai kurie jau nuþudyti pirmais okupacijos mënesiais, kiti deportuoti á Rusijos lagerius ir kalëjimus, griaunama visa ûkinë sistema, naujai sukurtoji ájungiama á sovietinæ ûkio sistemà. Visà galià gavo okupantams paklusni ir jø valià vykdþiusi Lietuvos komunistø partija, tuo metu sudaryta daugiausia ið nelietuviø. Nesuëjus net metams nuo okupacijos pradþios, buvo pradëti masiniai Lietuvos pilieèiø trëmimai á Rusijà. Visos okupantø vykdytos represijos privertë tautà ieðkoti iðsivadavimo ið brutalios okupacijos, tuo laiku apgaulingai vadintos komunistiniu terminu „iðvadavimu ið burþuazinio jungo“. Buvo rengiamasi sukilimui, kai tik prasidës dviejø Europoje ásigalëjusiø diktatoriø Stalino ir Hitlerio tiesioginis karinis susirëmimas. 1941 m. birþelio 23 d., t.y. prieð 65-erius, metus prasidëjæs sukilimas, vadinamas Birþelio sukilimu, buvo vienintelis toks reiðkinys trijø Baltijos kraðtø okupacijos istorijoje. Apie Birþelio sukilimà yra daug paraðyta prisiminimø ir analitinës medþiagos (savaime suprantama, iðeivijoje), taèiau bene kruopðèiausiai ir objektyviausiai sukilimas, kaip ir kiti su sovietine okupacija susijæ klausimai iðnagrinëti sukilimo eigoje ákurtos Lietuvos laikinosios vyriausybës vadovo Juozo Ambrazevièiaus-Brazaièio knygose, ypaè jo knygoje „Vienø vieni“. Skaitytojams pristatome Birþelio sukilimo iðtakas, prieþastis, eigà ir reikðmæ, kaip visa tai matë J.Ambrazevièius-Brazaitis, remdamasis ir savo atsiminimais bei áþvalgomis, ir kitø sukilimo aktyvistø analize. Ðie atsiminimai ir analizës ðiuo metu tampa dar svarbesni, kai valdþioje esanti prokomunistinë (pasivadinusi „socialdemokratø“ ir kitokiais vardais) nomenklatûra aklinai uþdarë KGB archyvus, kuriuose yra daug medþiagos ir apie Birþelio sukilimà ir jø vadus.

Nepraëjus në mënesiui po okupacijos, pirma masinio suëmimo banga buvo 1940 m. naktá ið liepos 11-osios á 12-àjà. Tada pagal A.Snieèkaus patvirtintà 1940 m. liepos 7 d. slaptà „Prieðvalstybiniø partijø: tautininkø, voldemarininkø, liaudininkø, krikðèioniø demokratø, jaunalietuviø, trockistø, socialdemokratø, eserø, ðauliø ir kito vadovaujanèio sàstato likvidacijos paruoðiamøjø darbø ir operatyviná likvidacijos planà“, ávykdytà vienu laiku visoj Lietuvoj, buvo suimta apie du tûkstanèius lietuviø inteligentø, politiniø veikëjø ir kitø aktyviø þmoniø. Suimtieji buvo laikomi kalëjimuose ir paskui nuteisti uþ akiø sunkiesiems darbams á Rusijos tolimuosius rytus ar ðiauræ, daugumas 8 metams. Toliau suimtøjø skaièius buvo didinamas individualiai.

Antras masinis suëmimas ir jau tiesiog deportavimas á Rusijà buvo 1941 m. birþelio 14-18 d., iðveþæs 34260 ávairaus amþiaus vyrø, moterø ir vaikø gyvuliðku þiaurumu. Buvusio komisaro Gluðausko liudijimu, Maskva buvo pareikalavusi iðgabenti 700000 lietuviø. Naujas deportacijø bangas nutraukë prasidëjæs vokieèiø karas su sovietais. Taèiau karo pradþioje kalëjimuose ir koncentracijos stovyklose laikomus kalinius bolðevikai ëmë masiðkai þudyti – Kretingoje, Petraðiûnuose, Pravieniðkëse, Panevëþyje, Raseiniuose, Sargënuose, Rainiø miðkely, Smëlynëje prie Èervenës rasta nuþudytø 1114 lietuviai.

Lietuvoje pogrindinës grupës ir organizacijos atsirado anksti. Jø tikslà, asmenis, veiklos metodus bei priemones plaèiai atpasakojo NKVD raportas, pasiraðytas 1941 m. balandþio 14 d. vidaus reikalø ministerio A.Guzevièiaus ir NKVD skyriaus virðininko Todeso. Raporto pradþioje raðoma: „Nuo momento, kada sovietinë tvarka buvo ásteigta Lietuvoje, kontrrevoliucinis nacionalistinis elementas iðplëtojo aktyvià antisovietinæ veiklà, pasirinkdamas pagrindiniu metodu savo prieðiðkam pasiprieðinimo darbui antirevoliuciniø lapeliø ir anoniminiø laikraðèiø platinimà“.

Ko tas vadinamas antirevoliucinis elementas siekë? Raporte sakoma: „Apskritai lapeliai ragino nuversti sovietinæ valdþià, sabotuoti, boikotuoti rinkimus á Sovietø Sàjungos Aukðèiausiàjà Tarybà; platino piktus melus apie partijos ir vyriausybës vadus ir skelbë provokacinius gandus apie bûsimà karà tarp Sovietø Sàjungos ir Vokietijos ir kt.“.

Ar tai buvo vieno asmens darbas? „Masinis kontrrevoliuciniø lapeliø platinimas buvo apëmæs visas sovietinës Lietuvos apskritis“.

Kas buvo tie platintojai ir autoriai? „Autoriai ir platintojai antirevoliuciniø lapeliø, laiðkø, kurie buvo gauti eilëje ástaigø, pasirodë esà nariai kontrrevoliuciniø padaliniø ir buvusiø antisovietiniø politiniø partijø bei organizacijø, nacionalistinis mokyklinis jaunimas ir universiteto studentai“.

Toliau raporte raðoma apie veiklà atskirose apskrityse – jø minima 17. Mini dvejopus veiklos þenklus: viena, lapelius bei jø turiná; antra, suimtøjø platintojø bei autoriø pavardes. Ðtai kaip raportas vaizduoja „kontrrevoliucinæ“ veiklà Kaune. Glaustai atrodo taip. Antisovietiniai lapeliai Kaune pakliuvo á NKVD rankas nuo 1940 rugsëjo mën., vadinasi, nuo mokslo metø pradþios. Jie sistemingai, kaip raðooma raporte, buvo platinami gatvëse, mokyklø patalpose. Jø rasta apie 50. Susekta ir sulikviduota antisovietinë organizacija. Jos nariai buvo gimnazijø mokiniai ir vadinosi LNP, kuri turëjo savo skyrius Kauno, Vilniaus, Ukmergës ir kitø miestø gimnazijose. Buvo suimti 26 aktyvûs organizacijos nariai. Nuo spalio mën., kai Kaune buvo rinkimai, iðaiðkintas ir rotatorinis laikraðtis „Laisvoji Lietuva“. Suimti keturi asmenys, Laisvosios Lietuvos Sàjungos nariai. Gruodþio, sausio mën. lapeliai rodësi universitete, pasiraðyti Lietuvos partizanø aktyvistø skyriaus Kaune. Vasario 16-àjà suimti studentai ir gimnazistai, rengæ demonstracijà prie Neþinomo kareivio kapo.

Panaši veikla vyko ir kitur.

Paskirai veikianèias pogrindþio grupes jungti ir joms vadovauti imta nuo 1940 m. spalio 9 d. Kaune ávykusio slapto pasitarimo, kuriame buvo sutarta apjungti tautà tokiu tankiu organizuotos rezistencijos tinklu, kad bûtø uþkirstas kelias NKVD provokacijoms iðryðkinti aktyvøjá tautos elementà, ruoðtis bûsimam karui, kad juo pasinaudodami, bûtø atgauta nepriklausomybë (L.Prapuolenis, Draugas, 1951 m. birþelio 23 d.). Pogrindþio rezistencijà centralizuojant, pirmiausia reikëjo þiûrëti, kad bûtø uþkirstas kelias NKVD provokacijoms. Todël pasirinkta maþø vienetø – penketukø – organizacinë schema. Pats organizacijos centras padalytas tarp Kauno ir Vilniaus. Vilniuje sutelktas karinis-politinis ðtabas, Kaune – organizacinis. Kai 1941 m. pavasará Vilniaus ðtabà skaudþiai palietë NKVD areðtai, Kauno ðtabas, nedaug tepaliestas, galëjo nedelsdamas perimti Vilniaus ðtabo uþdaviniø tolimesná vykdymà ir sukilimo plano galutiná parengimà. Saugumo sumetimais provincijos daliniams buvo palikti jø savarankiðki vardai: Apsaugos Gvardija, Geleþinis Vilkas, Laisvës Armija ir kt., nors Kauno ir Vilniaus ðtabai veikë Lietuviø Aktyvistø Fronto vardu (L.Prapuolenis, Á Laisvæ, Nr. 25-62).

Lietuvoje veikë du Lietuviø „Aktyvistø Fronto ðtabai, kuriø vienas buvo Kaune, antras Vilniuje. Abu ðtabai planavo sukilimà pradëti savajame mieste ir sukilimui vadovavimà perimtø toji vietovë, kur susidarytø palankesnës sàlygos... Ðtabai sutarë uþimti ir saugoti nuo iðsprogdinimo svarbiuosius mazginius susisiekimo ir ryðio taðkus, kaip telegrafo ir telefono stotis, elektros jëgainæ... Kaunas pasiruoðë pasinaudoti radijo stotimi ir radiofonu sukilimà skelbiant, pasirûpino kelis trumpø bangø radijo siøstuvus, jei reguliariosios radijo stoties nepasisektø uþimti... Laukta, kad Kauno radiofonas ir stotis karo pradþios suirutëje bus susprogdinti. Pagal ið anksto sudarytà planà reikalingø daliø atsargos buvo paruoðtos ir laikomos saugioje vietoje.

„Sukilimui pasiruoðta geguþës 1 d., kai per ryðininkus gauta þinia, kad karas prasidës geguþës pradþioje. Vëliau teko nusivilti ir sukilimo datà atidëlioti. Nors birþelio mën. sovietø ávykdyti masiniai trëmimai ryðius apardë, bet kartu sukëlë didelá pasipiktinimà visoje tautoje dël okupanto þiaurumo“ (A.Damuðis, Á Laisvæ, Nr. 25-62).

Kai kurie pogrindininkai per trëmimus neiðsilaikë vietoje ir pasitraukë á miðkus, susikovæ su enkavëdistais. Tai liudija NKVD komisaro Gladkovo slaptas raðtas, pasiraðytas 1941 m. birþelio 21 d., kuriame jis informavo: „Tam tikra prieðiðko elemento dalis perëjo á nelegalià padëtá ir ásijungë á banditiniø grupiø dalinius tuo metu, kada veikë respublikos valymo operacija“.

Gladkovas minëjo þuvusius NKVD pareigûnus susidûrime su partizanø daliniais birþelio 16-18 d. Rokiðkio, Ðiauliø, Utenos, Marijampolës rajonuose. Prienø apylinkëje buvæs 20 asmenø dalinys su dviem kulkosvydþiais ir kitokiais ginklais.

„Masiniø deportacijø metu papildomai gautas praneðimas, kad karas, tikrai prasidësiàs birþelio 18-26 d. Susisiekus su vilnieèiais buvo spëliojama tiksli data. Kadangi sekmadienis buvo naciø mëgstama puolimo diena, nuspræsta tà sekmadiená, birþelio 22, ypatingai budëti. Vilniaus ir Kauno LAF ðtabø buvo sutarta Lietuvos nepriklausomybës skelbimà ávykdyti ten, kur bus palankesnës sàlygos. Pasitarime paaiðkëjo, kad Kauno LAF ðtabo planas sàmyðio metu perimti savo þinion Kauno radiofonà ir stotá buvo realus. Nuspræsta, kad Kauno Lietuviø Aktyvistø ðtabas tuo atveju veiktø Vyriausios Lietuviø Aktyvistø Fronto vadovybës vardu, skelbtø Lietuvos nepriklausomybæ ir Laikinàjà Vyriausybæ. Nebuvo tai lengvas uþdavinys. Leonas Prapuolenis, kuris buvo LAF ágaliotinis, turëjo slapstytis, nes buvo NKVD gaudomas, ir jo gyvenvietë nebuvo saugi. Visas pasiruoðimas teko studentijos grupei ir jos vadovui Pilypui Naruèiui, LAF ðtabo nariui. Birþelio 18 d. LAF ðtabas vienà seneliø prieglaudà pasirinko vyriausio ðtabo bûstine“ (A.Damuðis, Á Laisvæ, Nr. 25-62).

„Didvyriðkos veiklos valanda atëjo sekmadiená, 1941 m. birþelio 22 d. rytui auðtant. Ryðininkø praneðimai ir mûsø spëjimai pasitvirtino. Aktyvistø daliniai, kurie dël artëjanèios lemiamos valandos buvo áspëti, su dideliu ryþtingumu ir pasitikëjimu pradëjo vykdyti numatytus uþdavinius. LAF ðtabo ágaliotinis L.Prapuolenis su ðtabo dalimi ásikûrë seneliø prieglaudoje. Kita ðtabo dalis susitelkë Chemijos institute. Nors Chemijos institute budëjo ir komjaunuoliø dalinys, bet studentija rûsiuose suslëpusi dvi milicijos nuovadas, kurios su ginklais perëjo pas aktyvistus. Su jais ryðius palaikë okupacijos meto studentai aktyvistai. Aktyvistø ginkluotosios jëgos padidëjo. Studentø medikø grupë, turëjusi savo þinioje greitosios pagalbos maðinas, veikë labai tiksliai. Jie greitosios pagalbos maðinomis suveþë radijo specialistus, atsargines dalis, ir bolðevikø sugadintas radiofonas per naktá ið sekmadienio á pirmadiená buvo sutaisytas. Ði sukilëliø grupë per visà sukilimo laikà sudarë saugiausius ryðininkus, o vëliau teikë greitàjà pagalbà suþeistiesiems.

Naktá ið sekmadienio á pirmadiená ið Chemijos instituto buvo iðleista ryþtinga ginkluota aktyvistø grupë, kuriai skirtas uþdavinys sunaikinti sovietø armijos ryðio stotá. Uþdaviná ávykdæ, jie dar iðsprogdino kariðkà telefono centralæ Vilijampolëje.

Toji grupë uþëmë centrinio paðto rûmus ir telefono-telegrafo centrinæ. Sovietø karo komendantui suklaidinti paskambinta telefonu, kad vokieèiø desantininkai jau Kaune. Aktyvistø patikëtiniai iðjungë ir sustabdë telefono ir telegrafo stoèiø veikimà. Tas turëjo prisidëti prie panikos sukëlimo. Vidurnaktyje jau pastebëtas intensyvus sovietiniø pareigûnø bëgimas ið Kauno. Tas reiðkinys didino ir stiprino mûsø viltis.

„Toji naktis buvo klaiki: Kauno gatvës buvo pilnos sovietø kariuomenës, lygiai kaip ir apsiginklavusiø sukilëliø. Su ðtabu seneliø prieglaudoje kurá laikà ryðá palaikëme telefonu, o já iðjungus asmeniniu ryðiu pats nuvykdamas. Pirmadienio rytà gautas praneðimas LAF ðtabe, kad radiofonas sutvarkytas Lietuvos nepriklausomybës skelbimui. Kauno LAF ðtabo narys su bûriu sukilëliø jau buvo ásitvirtinæ radijo stotyje. Nors aktyvistai sukilëliai dar neturëjo ginkluotos kontrolës visame Kaune, bet nutarta nedelsti su Lietuvos nepriklausomybës skelbimu. Pirmadiená, birþelio 23, apie 9 val. ryte, Lietuviø Aktyvistø Fronto ðtabo nariai ið seneliø prieglaudos nuvyko á Kauno radiofonà, kuris buvo aktyvistø bûrio saugomas.

9 val. 28 min. Lietuviø Aktyvistø Fronto Vyriausiojo ðtabo vardu LAF ágaliotinis Leonas Prapuolenis paskelbë Nepriklausomos Lietuvos atstatymà ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybës sudëtá. Sugiedotas Lietuvos himnas. Sukilimas uþvirë visame kraðte.

„Nepriklausomybæ per radijà paskelbus, ginkluoti Kauno aktyvistø daliniai puolë ginklø sandëlius. Ginklø sandëlius uþëmus, greitosios pagalbos maðinomis ginklai iðveþioti á svarbiuosius punktus. Tuo paèiu metu sukilo sovietø priespaudoje ir kontrolëje buvæ lietuviø kariuomenës daliniai. Kaune aktyvistø daliniai pradëjo pulti Panemunës, geleþinkelio ir Aleksoto tiltus, kad juos apsaugotø nuo iðsprogdinimo. Bet pasiekë kità nenumatytà tikslà – iððaukë skubotà susprogdinimà. Bet tas tiltø iðsprogdinimas gal iðgelbëjo Kaunà nuo sunaikinimo, nes ið Suvalkijos bëganti kariuomenë buvo priversta aplenkti Kaunà. Petro Vileiðio vardo tiltas per Nerá á Vilijampolæ didvyriðka Vyties kryþiaus kavalieriaus mirtimi liko iðgelbëtas. Ligi pasiaukojimo pasiðventæs dràsuolis uþbëgo ant tilto, nukirpo elektros laidus, bet þuvo nuo sovietø kulkosvaidþiø ugnies pareigà atlikæs. Kautynës virte virë visà pirmadiená ir antradiená...

Tris dienas Kaunas buvo pilnoje aktyvistø kontrolëje. Vokieèiø kariuomenës daliniai pasirodë tik ketvirtadiená. Jie neatneðë laisvës, dël kurios kovota, bet ið jø rankø jos gauti ir nesitikëta.

Taip buvo ávykdytas pirmasis Laisvës Kovø veiksmas, kurio siausme daug Lietuvos sûnø ir dukterø krito ir amþinam poilsiui atsigulë á gimtàjà þemæ“ (Damuðis A. Á Laisvæ, Nr. 25-62).

S*ukilimo tiesioginis tikslas buvo pasiektas – Lietuva paskelbta nepriklausoma, valdoma savos tautinës vyriausybës, prieð ateinant naujai okupacijos jëgai. Tikslas pasiektas didelëm aukom. Stasio Raðtikio knygoje „Kovose dël Lietuvos“ þuvusiø minima du tûkstanèiai; dr. Adolfo Damuðio, vieno ið sukilimo organizatoriø, kalbama apie keturis tûktanèius (Á Laisvæ, 1954, Nr. 3-40). Pastaràjá skaièiø mini ir E.J.Harrisono knygelë „Lithuania’s Fight for Freedom“. Tais dvejopais skaièiais operuoja ir kiti leidiniai. Pirmasis skaièius reiðkia tiesiogiai kovose þuvusiuosius, antrasis skaièius prijungia dar iðþudytus pirmomis bolðevikø bëgimo dienomis kalëjimuose, koncentracijos stovyklose, deportuojant á Rusijà. Ðiaip ar taip, tos keliø dienø aukos buvo gausesnës nei 1919-1921 metø laisvës kovose (Z.Ivinskis).

Kai Amerikos lietuviø spaudoje tada kilo abejonës, ar reikëjo tos kraujo aukos, ásikiðo Lietuvos atstovas P.Þadeikis, pareiðkæs: „Betgi lietuviø iðtvermë nepalauþta, ypaè Lietuvos jaunimo dvasia: prie pirmos progos Lietuvos kariai, ðauliai ir moksleiviai sukilo prieð Sovietø tironijà ir visam pasauliui parodë komunistø propagandos melagystæ – bûk Lietuva savo noru pasidavusi Sovietams, parodë ir tai, kaip buvo nepakenèiamas Lietuvos liaudþiai rusiðkas bolðevizmas“ („Darbininkas“, 1941 m. liepos 8 d.). Tais þodþiais iðkelta sukilimo politinë prasmë, lietuviø tautos krauju paliudytas pasisakymas uþ nepriklausomybæ prieð sovietinæ okupacijà. Ðis politinës prasmës argumentas paskiau buvo gausiai vartojamas lietuviø diplomatinëje ir informacinëje akcijoje griaujant sovietø tvirtinimus, kad lietuviø tauta savo noru ásijungusi á Sovietø Sàjungà.

Sukilimo moralinë ir psichologinë reikðmë ateièiai buvo ta, kad tauta atgavo pasitikëjimà savimi, kuris buvo reikalingas naujoms okupacijoms pakelti. „Mumyse vyravo ta pati kovos dvasia, kuri 1941 metø birþely pasireiðkë sukilimo forma, ta pati, kuri per keleris metus spyrësi rudøjø okupantø uþmaèioms“. Tai nuotaikos tø, kuriems teko pakelti antràjà bolðevikø okupacijà (J.Daumantas. Partizanai, 48 p.).

© 2006 „XXI amþius“