„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2006 m. birželio 21 d., Nr. 5


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuvos radijui – 80 metų

Kauno radiofonas Birželio sukilimo metu

Kauno radijo stoties Vaižganto
gatvėje sukilėlių būrio vadas,
ulonų pulko leitenantas, gydytojas
Vytautas Stonis (1913-1995).
1941 m. birželio 23 d. 10.28 val.
jo įsakymu Europa išgirdo
Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo deklaraciją

Minint Lietuvos radijo 80-metį verta prisiminti Kauno radijo stoties vaidmenį 1941 metų birželio sukilime. Birželio 22 d. vidurdienį Nemuno ir Neries santakos erdvę suvirpino Romo Šato vadovaujamo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) būrio trumpabangis radijo siųstuvas, įrengtas Aleksote. Išgirdę šį signalą raudonieji budeliai ir jų statytiniai pasijuto nesaugūs ir, apimti baimės, pradėjo bėgti. Vėlyvą popietę iš Kauno pabėgo Maskvos komisaras, tikrasis Lietuvos valdytojas N.Pozdniakovas (jis kartu su V.Dekanozovu vadovavo Lietuvos aneksijai), su jais spruko A.Sniečkus, J.Paleckis ir visą Lietuvą valdžiusi svita. Kodėl jie taip greit pabėgo? Juos išgąsdino Aleksote prabilęs LAF’o radijas, rusų kalba paskelbęs: „Desantas jau čia, Kaune... Pasiduokite... Lietuva laisva...“ Sovietų armijos štabas, stropiai sekęs visas radijo transliacijas, išgirdęs šį signalą iš Kauno, davė komandą Maskvos statytiniams skubiai bėgti. Pasiekę Zarasus, kitos dienos rytą per Kauno radiją jie išgirdo, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė, Laikinoji vyriausybė pradeda darbą. Maskvos statytinių valdžios neliko, sovietų kariuomenė paniškai bėga, o vokiečių kariuomenė buvo dar toli. Šioje situacijoje LAF’o štabas nusprendė, kad atėjo laikas išeiti į viešumą ir per Kauno radiją paskelbti Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimą.

1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. visa Lietuva išgirdo LAF’o įgaliotinio Leono Prapuolenio perskaitytą Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją. Šis pareiškimas buvo kelis kartus kartojamas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. L.Prapuolenis perskaitė ir LAF’o kreipimąsi, kviečiantį piliečius saugoti nuo sunaikinimo turtą, įmones, įstaigas, o Lietuvos policininkus – perimti viešąjį saugumą. Tai suteikė impulsą tautos mobilizacijai ir visuotiniam pasipriešinimui – sukilimui. Visa administracija, paštas ir telefono stotis, radijas, visos įstaigos ir svarbiausios įmonės be šūvio perėjo į sukilėlių rankas. Po ilgesnės pertraukos radijuje vėl suskambo Lietuvos himnas.

1941 m. birželio 23 d. dar skubiai besitraukiant sovietinei kariaunai, per sukilėlių užimtą Kauno radijo stotį pirmiausia pasigirdo Lietuvos himnas. Skambėjo jis tada visoje Lietuvoje.

Pedagoginio instituto (vėliau ir VU) prancūzų kalbos lektorius prof. G.Matorė, kuris buvo sovietų suimtas ir kalintas Šiaulių ir Kauno kalėjimuose, anas dienas taip prisimena: „Išlaužę vienutės duris kaliniai, prie kurių ir aš prisidėjau, tą 1941 metų birželio dieną užtraukė tautos himną „Lietuva, tėvyne mūsų“. Šios išlaisvintųjų kalinių giesmės aš niekada nenustosiu girdėjęs savo širdyje“.

Kazimieras Dobkevičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija