Komunizmo teismas
Istorijos teisme
Nebūsite kankinami,
Nebūsite sušaudyti
Kaip pasiutę
Šunys
Tik per amžių
Amžius
Būsite prakeikti
Stoti!..
Teismas eina!..
Užsidaro
Durys
Komunizmo šmėkla
Prie fašizmo
Stovi,
Pats juodžiausias
Velnias
Neišdrįs prieiti
Bet maža mergytė
Iš kapelio nori
Pamatyti dėdę,
Kurs į širdį taikė
Į širdelę taikė,
Taikė nepataikė
Už kojyčių
Trenkė!..
Akmenų duobėn
Durtuvais
Į griovį
Mirštančiuosius vaikė
Užbadytus
Rinko
Pakelėm
Būkite prakeikti!..
Romanas Steponavičius
Šio eilėraščio autorius dėl išdavystės prieš
60 metų nužudyto partizano Jono Steponavičiaus sūnus. Romanas tada
buvo tik trylikos metų berniukas, kuriam likimas lėmė gyventi kartu
su savo motina tautos priešų spersekiojamiems žuvus vyrui, žmona
slapstėsi, po to iš Kauno atvyko į tėviškę, kur nuo stribų akių
artimi žmonės saugojo jaunąją motiną ir jos sūnelį.
J. Steponavičius, kaip karininkas, laikydamasis
duotos priesaikos ginti Tėvynę, išėjo partizanauti prieš sovietinius
okupantus. Apsuptas NKVD kariuomenės būrio, su dviem kitais partizanais
žuvo Burbinės miške 1947 m. spalio 22 d. Vienas jų legendinio
partizaninio judėjimo pradininko ir vadovo Kazio Veverskio brolis
Albinas, kaip ir kiti visas penketas brolių pasirinkęs partizano
kelią ir mirtį. Joną Steponavičių ir kitus du jo bendražygius išdavė
trys išdavikai NKVD agentai, kurių pavardžių Romanas Steponavičius
Lietuvos ypatingajame archyve sužinoti negalėjo išdavikai įslaptinti,
ir yra žinomi tik jų slapyvardžiai: Groza, Aist, Didvyris.
Nežinios kankinamas Romanas sako: Tenoriu tik viena sužinoti
išdaviko vardą ir pažiūrėti jam tiesiai į akis. Per vargą surinkęs
Seredžiaus apylinkėse žuvusių partizanų pavardes ir įveikęs didžiulį
pasipriešinimą, pagaliau šiemet pastatė paminklą savo Tėveliui ir
kitiems žuvusiems Seredžiaus partizanams. Džiaugiasi taip įvykdęs
savo kaip sūnaus ir lietuvio pareigą.
© 2007 XXI amžius
|