Lietuva, tëvynë, laisvë – jos gyvenimo prasmë ir esmë

1990 m. kovo 11-àjà Aukšèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posëdyje salëje uþdengus LTSR herbà politinë kalinë Jadvyga Bieliauskienë (kalba tribûnoje) áteikia per okupacijos dešimtmeèius Kauno istorijos muziejaus išsaugotà senàjá Vyèio herbà Jono Juknevièiaus nuotrauka

Sausio viduryje Jadvyga Bieliauskienë, sovietmeèio disidentë, lageriø kalinë, Lietuvos Nepriklausomybës gynimo Sausio 13-osios brolijos ákûrëja, ilgametë pirmininkë, Garbës pirmininkë, dabar Valdybos pirmininkë, ðventë savo 80-ties metø jubiliejø. Jos pasveikinti atëjo buvæ disidentai, bendraminèiai, Brolijos nariai: mons. Alfonsas Svarinskas, s. Nijolë Sadûnaitë, Seimo narë, Lietuvos Nepriklausomybës gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkë Auksutë Skokauskienë, dr. Ona Cicënienë ir kt. Daug kalbø, sveikinimø, linkëjimø... Bene labiausiai ásiminë doc. dr. Nijolës Ðekðtelienës þodþiai: „Á Lietuvà sugráþote iðkankinta lageriø, palûþusios sveikatos. Buvo skambutis praðant jus ádarbinti, daug skambuèiø, kad neverta ádarbinti. Priimama á darbà sakëte, kad esate silpnos sveikatos. Að jums pasakiau: „Susirgusià – gydysime, iðgijusi  – dirbsite“. Mes  þavëjomës ir þavimës jûsø nenugalimu ryþtu, stiprybe ir tikëjimu kovojant uþ Lietuvos Laisvæ. Lietuva, Tëvynë, Laisvë – tai jûsø gyvenimo prasmë ir esmë. Maþas kupstas didelá veþimà verèia. Tamsiausios jëgos siauèia. O maþas kupstelis p. Jadvygos asmenyje pasipainioja ant kelio ir buldozeris sustoja“.

Nutilus jubiliejaus ðurmuliui pakvietëme Jadvygà Bieliauskienæ pokalbiui, papraðëme prisiminti svarbiausius gyvenimo momentus. Ji mielai pasakojo.

1948 metais, mano tëvø Antano ir Anastazijos namuose, Nerimanto kuopos partizanai ðventë Vasario 16-osios trisdeðimtmetá. (Skaitydama tëvo bylà suþinojau, kad 1948 m. sausio 9 dienà tëvas davë rëmëjo-ryðininko priesaikà.) Per ðià ðventæ mes, keturi Palangos gimnazistai, davëme „B klasës“ (veikla laisvëje) partizanø priesaikà. Menkai kà spëjome padaryti: raðëme spaudai, atsiðaukimus, kuriuos klijavome gatvëse, pieðëme plakatus.

Ðv. Jono dienà suëmë dvi partizanes ir partizano þmonà. Po dviejø dienø prasidëjo areðtai. Areðtavo visà jaunimo pogrindá – apie 20 asmenø – ir nemaþai vyresnio amþiaus þmoniø. Pogrindininkø taktinio parengimo stoka ir akivaizdus agentø ásiskverbimas padëjo èekistams tais metais likviduoti Palangos pogrindá ir sunaikinti daug mûsø kraðto partizanø.

Mane areðtavo birþelio 27 dienà spartakiados metu Kretingoje. Gyvybës kaina buvau pasiryþusi nekalbëti su èekistais, tikëdama, kad kiekviena sàmoninga auka uþ Tëvynæ yra Dievui brangi. Mane muðë visà naktá keturgubu elektros kabeliu. Smûgiø vieta buvo juoda, kaip keptuvës dugnas. Paryèiais ávyko akistata. Paaiðkëjo, kad iðduoti ir mano tëvø namai (namuose, be manæs, ðeði vaikai, maþiausiajai – antri meteliai). Ðirdis diktavo gelbëti namus. Labai sunkiai keièiau savo nusiteikimà nekalbëti. Ryþausi visà kaltæ prisiimti sau, pasakyti, kad tëvas pakluso ginklui. Matyt, tas gelbëjo: tëvà areðtavo tik po dviejø mënesiø susekæ, kad ir po mano areðto tëvas  nenutraukë ryðiø su partizanais.

Mûsø byloje buvo 9-ios  pogrindþio ateitininkës (ið kuriø trys – „B klasës“ partizanës), deðimtasis berniukas ið „B klasës“ ketverto. Pasiryþimo „nekalbëti“ sulauþymas mane visà laikà slëgë, skatino nuolat aukotis Tëvynës labui, lageryje dalytis paskutiniu kàsneliu su alkanesniais ir t. t. Po aðtuoneriø metø ið lagerio buvau paleista.

Taèiau buvo ir antras suëmimas?

1971 metais ásitraukiau á pogrindinæ veiklà. Jau buvo prasidëjæs Eucharistijos bièiuliø judëjimas, tautinis-religinis atgimimas, pogrindþio teatras. 1972 metais pasirodë „LKB Kronikos“ pirmas numeris, mes jau skaitëme, platinome.

Bijojau, kad vël gali mane suimti. Kartà slaptoje konferencijoje tëvams ir mokytojams paklausiau vadovà kunigà Juozà Zdebská: „Kaip atsilaikyti per tardymus, kai taikoma hipnozë, chemija, teroras?“ Kunigas papasakojo, kaip jis buvo hipnotizuojamas, o hipnozë jo nepaveikë. Tai maloniai nuteikë jo tardytojà ir jis pasakë: „Yra þinoma, kad to, kas iðdavystës bijo labiau nei mirties, visos ðios priemonës neveikia“. Ðis kunigo teiginys man padëjo tvirèiau jaustis, kai 1982 m. spalio 29 dienà buvau suimta antrà kartà. Simboliðka! Tà dienà po 35 metø paleido Petrà Paulaitá. Mane suëmë Kaune einanèià á darbà, nusiveþë namo, vël padarë kratà (pirmà kartà krata buvo atlikta spalio 1 dienà, tuo metu sveikau po ligos ir ruoðiau áriðimui A. Ðapokos „Lietuvos istorijos“deðimt  egzemplioriø, kurie buvo paimti kaip ákalèiai – neva istorijoje sutaurintai pateikti Lietuvos kunigaikðèiai).

Vedama á tardymus melsdavau Dievà: „Siøsk, Vieðpatie, mirtá, kad nepasakyèiau þodþio, kuris pakenktø kitiems“. Gerasis Dievas padëjo man. Kai manæs klausdavo apie kitus, mano nuolatinis atsakymas bûdavo: „Apie kitus atsakymo nebus!..“ Kai tardytojas man pateikë Garliavos mokinuko apklausos protokolà, kuriame jis kalbëjo apie savo dalyvavimà pogrindþio spektaklyje, sutrikau: „Vieðpatie, kà man pasakyti?!” Ir staiga mintis: „Buvo taip ar nebuvo? – Atsakymo nebus!“ Kai mano atsakymai tardytojà iðvesdavo ið pusiausvyros, grieþtai pasakydavau: „Tardytojau, tvardykitës arba að atsisakysiu su jumis bendrauti!“ Sunku jam buvo su manimi...

Nuteisë mane ketveriems metams grieþto reþimo lagerio ir trejiems metams nutrëmimo.

Koks buvo svarbiausias to meto ávykis?

Á „Maþàjà zonà“(taip vadinome tuo metu vienintelá Sovietø Sàjungoje moterø politiniø kaliniø lagerá) atvykau 1983 metø birþelio 17 dienà. „Maþosios zonos“  kaliniø sàstatas tuo metu, kai að kalëjau, buvo labai aktyvus ten kalëjusios Tatjanos Velikanovos dëka. 

Pasiûliau visai zonai aðtuonias paras badauti dël þmogaus teisiø paþeidimo Sovietø Sàjungoje, solidarizuojantis su Helsinkio valstybiø susitarimø baigiamøjø aktø pasiraðymu 1983 metø rugsëjo 7 dienà. Badavimo akcija pasisekë, taèiau mûsø praneðimas apie jà buvo perimtas KGB ir jis pasaulio eteryje nuskambëjo tiktai lapkrièio mënesá.

Kitas puikiai pavykæs ávykis –  10-ies Sovietø Sàjungos grieþto reþimo politiniø kaliniø ið „Maþosios zonos“ sveikinimas  JAV prezidentui Ronaldui Reiganui su perrinkimu antrai kadencijai, linkint jam vesti savo ðalá Tiesos ir Laisvës keliu ir padëti iðsilaisvinti visoms pavergtoms tautoms pasaulyje. Tekstà  abëcëlës tvarka pasiraðë dvi lietuvës, latvë, estë, trys rusës, trys ukrainietës.

1985 metø vasarà KGB pradëjo tardyti pasyvesnes moteris, kalbëjo joms, kad mûsø pasveikinimas labai kenkia Sovietø Sàjungai, nes neva ði neturi politiniø kaliniø. Jie kvietë per spaudà atsisakyti savo paraðo po sveikinimu. Nesutiko në viena. Tada „Maþojoje zonoje“ prasidëjo provokacijos.

Man teko didþiausios provokacijos – vietiniai kagëbistai nustatë, kad tai mano sumanymas ir organizavimas. Per kratà iðniekino mano ðventenybes, paleido ant vëjo. Að kratoje nedalyvavau, todël jauèiausi prisidëjusi prie ðventvagystës.  Metus laiko paskelbiau visiðko tylëjimo ir pasninko atgailà. Su zona bendrauti teko  raðtu. Mane baudë ir uþ tylëjimà. Paðlijo sveikata, merdëjau. Rugsëjo pabaigoje iðsiuntë  á Vilniø ir leido mane lankyti ne eilës tvarka. Negalëjau numirti jø rankose. Á laisvæ turëjau iðeiti 1986 m. spalio 29  dienà, taèiau iðleido lapkrièio 3-àjà. Pasirodo, spalio 29 dienà atvaþiavo Kauno Petraðiûnø tikintysis jaunimas pasitikti manæs. Lapkrièio 3 dienà sûnø iðkvietë á pasimatymà ir leido išsiveþti namo.

Jeigu bûtø galima atsukti laikà atgal, ar elgtumëtës taip pat?

Niekada neiðsiþadësiu iðgyventø sunkumø. Sunkumai brandina þmogø, o priimami laisva valia ir Dievo vardu ágauna ypatingà vertæ ir reikðmæ.

Ar buvo Jûsø gyvenime itin nemaloniø dalykø? Jeigu buvo, kaip juos vertinate dabar?

Buvo 12-kos metø nusigræþimas nuo Dievo, ir jis nebuvo beprasmis. Jis nuolat padeda vaduotis nuo ágimtos teisuoliðkumo bûsenos sëkmëje ir padeda iðsilaikyti atgailos dvasioje, nuolankiau dirbti visuomeninëje veikloje. Koks Dievo gerumas! Prisimenu, kada ieðkojau kelio atgal, bûdavo nueinu á baþnyèià ir mintimis kreipiuosi á Aukðèiausiàjá: „Dieve, jei esi, padëk iðauklëti vaikelá doru þmogumi ir Tëvynei nepraþûti!” Ir palyginus labai greit buvo dovanota man Tikëjimo malonë.

Kokios svarbiausios Jûsø patirtys dirbant Brolijoje?

Viskas buvo labai áspûdinga. Áregistruoti Brolijà á Teisingumo ministerijà  kreipëmës 1991 m. rugpjûèio 21 dienà. Áregistravo 1991 m. rugsëjo 17 dienà, ir ðià dienà Lietuvà de jure pripaþino Suvienytøjø Nacijø Organizacijos. Po áregistravimo pirmà posëdá vedþiau að. Á posëdþio pabaigà vienas nukentëjusysis paklausë manæs, kà að daryèiau pajutusi, kad ðalia manæs yra kagëbistas?  Ne juokais sutrikau. Pagaliau pasakiau: „Dþiaugèiausi, be jø nebûsime! Þinomas jau nebe toks pavojingas. Að pati dirbèiau uoliau ir sparèiau, kad ir jis privalëtø dirbti, o jei nedirbs, tada visi pamatys, kas jis”. Netrukus taip ir atsitiko. Jokiø emocijø – nebedavëme pavedimø. Buvo daug puolimø, o að tebedirbu Brolijoje – mane palaikë þmonës, ir jie laimëjo. Jiems didelë garbë ir padëka.

Kokia vertybë jums svarbiausia?

Sunkumø akivaizdoje prisiimti ATSAKOMYBÆ!..

Kaip vertinate Lietuvos politinæ padëtá?

Lietuva  iðgyvena pavojø, kokiø niekada neturëjo: prieðas nematomas, o ir matydami  mes bijome já ávardinti. Drástu abejoti, ar Lietuvos saugumas kada nors dirbo Lietuvai: juodasis penktadienis – gyviausias liudijimas. Ir liûdna, kad dël Lietuvos likimo didþiai susirûpinæ þmonës, organizacijø lyderiai nesiekia bendraminèiø susivienijimo, kad paruoðtume valdþiai reikalavimø paketà dël Valstybës stiprinimo, VSD, STT, Prokuratûros pareigûnø ir visø lygiø teisëjø bûtino peratestavimo.

Dëkojame uþ pokalbá. Linkime stiprios sveikatos, Dievo palaimos ir ávykdyti tai, kà esate sumaniusi.

Kalbëjosi
dr. Aldona Kaèerauskienë

© 2009 „XXI amþius“