Deramai pagerbkime tautos didvyrius

Vienas didžiausių Lietuvos didžiavyrių buvo daktaras Vincas Kudirka. Savo kultūrine veikla ir darbais jis žadino tautą, o jo „Varpas“ kėlė okupacijos prislopinto lietuvio dvasią ir kvietė į darbą ir kovą. Bene ryškiausia jo palikimo dalis – „Tautinė giesmė“. Tai  mūsų pirmoji atbundančios tautos konstitucija, vėliau tapusi Himnu.

Deja, mūsų laisvos tautos kalbos ir kultūros „dirigentai“ išdrįso iškreipti kai kurių žodžių reikšmę. Štai kad ir: „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina. Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Autorius negalvojo saulės „savintis“ (ji šviečia visai planetai), bet tai buvo pranašiški žodžiai, kad mūsų Lietuva sušvis kaip saulė. 1918 m. vasario 16-ąją ji nušvito kaip Laisvės, Šviesos ir Tiesos nešėja. Ji taip pat išryškėjo Kovo 11-tą ir Sausio 13-ąją.

Arba: „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“. Gaila, kad mūsų intelektualams svetima meilė Tėvynei. Jiems nesuprantamas žodis patriotas... Jiems jau ir toks Himnas nebetinka... O mes tuos šventus autentiškus žodžius laikykime savo širdyse ir mūsų didvyriams statykime paminklus ne iš marmuro ar bronzos, bet pagal poeto Juliaus Janonio „projektą“: „Gražesnio paminklo didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealų“...

Jonas JUOZAPAITIS

Šiauliai

© 2009 „XXI amžius“