Paminklas laisvės kovotojams

Vytautas BAGDONAS

Prie Svėdasus papuošusio paminklo – skulptorius Jonas Jagėla (dešinėje) ir šio paminklo kūrimo reikalais besirūpinę Juozas Prūsas ir dr. Janina Prūsaitė

Pastaruoju metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Memorialinio skyriaus skulptorių Joną Jagėlą dažnai galima sutikti Svėdasuose, kur jis baigia paminklo Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos Laisvės tvarkymo darbus. Gerai žinomas daugelio skulptūrinių kompozicijų autorius kartu su alytiškiais UAB „Sonetas ir Ko“ darbuotojais,  komponuoja išpjautas plokštes prie svėdasiškių paminklo, derina tekstą, kuris puoš postamentą, vis ką nors matuoja, skaičiuoja, tvarko. Nuolat šį bei tą aptarinėja su Svėdasų seniūnijos seniūnu Valentinu Neniškiu, iš sostinės atvažiavusiais dr. Janina Prūsaite bei Juozu Prūsu, suranda galimybių pabendrauti ir su kitais, besidominčiais šiuo paminklu.

Gimtajam Svėdasų kraštui paminklą, skirtą įamžinti kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimą, dovanojo Ohajo valstijoje (JAV ) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas. Miškininkas, ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas dr. Zenonas Prūsas daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvena toli nuo Tėvynės, tačiau ryšių su gimtine niekuomet nenutraukė. 1999 metais jis parašė ir išleido autobiografinio pobūdžio knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose“, kurioje aprašė savo šeimos istoriją, likimo išbandymus, tremties baisumus patyrusius artimuosius. Garbaus amžiaus tautietis skyrė solidžią savo santaupų sumą, kad Svėdasų miestelio centre iškiltų paminklas, skirtas kovotojams dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės. Paminklo kūrimo reikalais rūpinosi Vilniuje gyvenantys gerbiamo Zenono artimieji: sesuo gamtos mokslų daktarė Janina Prūsaitė ir tremtį iškentęs brolis Juozas Prūsas.

Svėdasus papuošusį pilko granito paminklą, kuris vaizduoja kulkų nukirstas eglių viršūnes ir simbolizuoja pokario metų Laisvės šauklių – „miško brolių“ kovą, sukūrė skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius Jonas Jagėla. Jis pastarąjį dešimtmetį kurė paminklus, įamžinančius kovotojus už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, pagerbiančius partizaninio judėjimo dalyvius.

Gimęs ir augęs Kupiškio krašte, Čivų kaime, vietovėje tarp Kupiškio ir Skapiškio, skulptorius J. Jagėla prisipažįsta, kad apie partizaninę kovą žino ne tiktai iš knygų. Jų šeima rėmė partizanus, dauguma „miško brolių“ buvo tėvo draugai, tad iš Šimonių girios naktimis dažnai pas juos. Iki šiol skulptorius negali ramiai klausyti beldimo į duris – vis ir prisimena, kaip partizanai naktimis belsdavosi į jų namus. Tėvai vaikus suguldydavo ir laukdavo naktinių svečių, ruošdavo jiems valgyti. Pamena, per miegus matydavo ant savo vaikiškos lovelės sukabintus partizanų ginklus, girdėdavo tylias kalbas. Na, o dienos metą dažnai jų trobon išgąsdindami su triukšmu įvirsdavo „stribai“, nevengdami partizanų paieškoti netgi spintoje ar krosnyje.

Skulptorius sakė, kad paminklas Svėdasuose – jau dešimtas tokio pobūdžio jo kūrinys. Ir pirmasis, arčiausiai esantis jo tėviškės...

Dr. Zenono Prūso dovanoto ir skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo šventinimo ir atidengimo iškilmės vyks birželio 28-ąją – Didžiųjų šv. Petro ir šv. Pauliaus atlaidų dieną Svėdasuose. Svėdasiškiai laukia daugybės svečių. Deja, dėl  senatvės ir silpnos sveikatos į Svėdasus negalės atvykti paminklo fundatorius. Tačiau ketina apsilankyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų jo sūnus Paulius Algis Prūsas.

Svėdasai, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“