Nuo MVD karininko iki partizano ir skulptoriaus

In memoriam Antanui Ambrulevičiui-Vėjui (1924–2010)

Antanas Ambrulevičius

A. Ambrulevičiaus prisiminimų knygos „Kelio atgal nėra“ viršelis

Antanas Ambrulevičius – unikali asmenybė Lietuvos istorijoje. Tai vienintelis kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju. Kybartuose, turgaus aikštėje, net buvo pastatytos kartuvės viešai jį pakarti.  Jis gimė 1924 m. rugpjūčio 9 dieną Alytaus apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Pupasodžio kaime, ūkininkų Pranciškos Monkelytės ir Kazimiero Ambrulevičiaus šeimoje. Tėvai turėjo 8 ha žemės, šeimoje augo penki vaikai. Antanas Pupasodžio pradinėje mokykloje baigė 4 skyrius, o po metų pertraukos pratęsė mokslus Miroslavo 6 skyrių pradinėje mokykloje. 1939 metais įstojo į Alytaus gimnaziją.

1943 m. gegužę suimtas vokiečių žandarų ir prievarta paimtas į Vokietijos kariuomenę. Po mėnesio iš Kauno pabėgo, slapstėsi tėviškėje. 1944 m. lapkričio mėnesį įstojo į MVD operatyvininkų mokyklą Vilniuje, kurią po metų baigė. 1945 m. gruodžio mėnesį paskirtas Vilkaviškio r., Gražiškių vls. operatyviniu įgaliotiniu.

1946 m. kovą užmezgė ryšius su Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanais. 1947 m. sausio mėnesį, gavęs žinių apie gresiantį suėmimą, pasitraukė pas partizanus, davė priesaiką ir tapo partizanu, slapyvardžiu Vėjas.

1947 m. kovo 20 dieną mūšyje su okupantais sunkiai sužeistas A. Ambrulevičius buvo suimtas ir kalintas Kauno kalėjime. 1948 m. balandžio 16 dieną Kaune Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 metams tremties, 5 metams atimtos pilietinės teisės. 1948 m. vasarą perkeltas į Vilniaus Lukiškių kalėjimą. 1949 m. gruodžio mėnesį išvežtas į Intos lagerį, vėliau kalėjo Abezėje, Vorkutoje (Komijoje), nuo 1959 m. lapkričio 27 dienos – Dubrovlage (Mordovijoje). Nuo 1962 m. kovo 14 dienos buvo tremtyje Uchtoje (Komijoje).

Dėl A. Ambrulevičiaus „nusikaltimo“ 1948 m. gegužės 22 dieną ištremti jo tėvai, broliai Juozas, Jonas ir Vitas bei sesuo Ona.

1956 m. spalio 25 dieną Abezėje Antanas Ambrulevičius susituokė su Petrute Čiužaite (1926–2003), tremtyje gimė dukra Irena ir sūnus Antanas.

1965 m. gegužės mėnesį su šeima grįžo į gimtinę, tačiau nebuvo leista prisiregistruoti. 1967 m. liepos mėnesį grįžo gyventi į Uchtą. 1971 metais vėl bandė grįžti į Lietuvą, tačiau negavo leidimo. 1974 metais apsigyveno Bauskėje, Latvijoje. 1993 metais su žmona ir sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą. Dukra liko gyventi Bauskėje.

Grįžęs iš lagerių ir tremties A. Ambrulevičius tęsė lietuvybės misiją – savo bute Alytuje kūrė skulptūras. Sukūrė ir dzūkams padovanojo arba perdavė už nedidelį atlygį skulptūras: „Motinos tremtinės“, „Motinos Tėvynės“ ir Domininko Jėčio-Ąžuolio (Alytuje), Emilijos Pliaterytės (Lazdijų r., Kapčiamiestyje), Švč. Marijos (Prienų r., Balbieriškyje), „Mokytojo“ (Prienų r., Žiūronių k.), Petro Perkumo (Kretingos r., Darbėnuose), Šv. Kazimiero (Varėnos r., Merkinėje). Už „Motinos tremtinės“ skulptūrą (2004 m. liepos 16 d. vandalai ją nuvertė ir sudaužė) dar ir dabar Alytuje raudonųjų yra keikiamas.

1990 m. gruodžio 20 dieną LR Aukščiausiasis teismas A. Ambrulevičių pripažino nekaltu ir neteisėtai represuotu. 1998 m. gegužės 6 dieną Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė jam kario-savanorio statusą, o 2000 m. balandžio 3 dieną LR Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu.

A. Ambrulevičius priklausė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tauro apygardai ir Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus šaulių 1-ai kuopai. 2006 10 09 A. Ambrulevičius apdovanotas III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

2008 metais išleista A. Ambrulevičiaus prisiminimų knyga „Kelio atgal nėra“. Autorius, aprašęs savo gyvenimą nuo vaikystės iki mūsų dienų, buvo tvirtai įsitikinęs, kad aukotis už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra šventa kiekvieno padoraus lietuvio pareiga: Galima sakyti, išliejau visą savo kraują Suvalkijos lygumose. Tebūnie pamoka mūsų bręstančiam jaunimui, kad aukotis už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra šventa kiekvieno padoraus lietuvio pareiga. Paaukotas mūsų jaunų partizanų kraujas tebūnie įrašytas į mūsų istorijos lapą kaip šventa kova, už kurią aukojosi ir dešimtys tūkstančių gyvybių buvo paguldyta ant Lietuvos laisvės aukuro...

A. Ambrulevičius palaidotas Alytaus miesto kapinėse, Klevų gatvėje.

Gintaras Lučinskas,
Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus
šaulių rinktinės Alytaus 2-os kuopos šaulys

© 2010 „XXI amžius“