„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2010 m. liepos 2 d., Nr. 3 (16)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Atmintis

Prisiminti nukankinti trys vyskupijos kunigai

Birutė Nenėnienė

Paminklas nužudytiems kunigams
Vilkaviškio Katedros šventoriuje
Artūro ŠULCO nuotrauka

Kunigai aukojo šv. Mišias. Prelatas
Vytautas Gustaitis kvietė ginti gėrį

Paminklas nužudytiems kunigams
Vaclovui Balsiui, Justinui Dabrilai
ir Jonui Petrikai Budavonėje

Pamaldose dalyvaujantys žmonės

Birželio 19 dieną Budavonėje (Vilkaviškio r.) dešimt kunigų aukojo šv. Mišias. Buvo prisimenami pirmąją karo dieną bolševikų nukankinti trys vyskupijos dvasininkai. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.

Prelatas kvietė pamaldose dalyvaujančius prašyti kankinių užtarimo ne tik sau, bet ir visai dabar taip susiskaldžiusiai Tėvynei, kad kankinių pralietas kraujas visus sustiprintų ir atsirastų jėgų atsispirti gyvenimo sunkumams.

Marijampolietis mokytojas Jeronimas Šalčius perskaitė naujausią eilėraštį, skirtą Budavonės kankiniams atminti. Jį padauginęs išdalijo šv. Mišias aukojusiems kunigams, patarnautojams, Bartninkų parapijos choristams, kitiems žmonėms.

Kitąmet šioje vietoje numatoma minėti šio skaudaus įvykio 70-ies metų sukaktį.

Budavonė – žemėlapiuose net mažučiu taškeliu nepažymėta vietovė yra Bartninkų parapijos teritorijoje. Nedidelio miškelio pakraščio žemė 1941 metų birželio 22 -osios ankstų rytą buvo žiauriai nužudytų trijų vyskupijos kunigų – J. Petriko, V. Balsio ir J. Dabrilos – liudininkė. Juos enkavedistai nužudė be jokios kaltės. Šių vyrų atminimui žūties metinių proga, 1942 metais, buvo pastatytas paminklas – sujungtas trigubas kryžius (autorius kun. P. Brazauskas). Pokario metais ateistinės valdžios įsakymu šis paminklas buvo susprogdintas, tačiau Atgimimui prasidėjus vėl susirūpinta jį atstatyti. 1991 metais čia iškilmingai buvo paminėtos kunigų kančios 50-osios metinės, suorganizuota religinė eisena nuo Lankeliškių parapijos bažnyčios tais laukų keliais, kuriais enkavedistai kunigus vežė į nukankinimo vietą – Budavonės mišką.

Per dvidešimt metų nusistovėjo tradicija, kad kiekvieną artimiausią šeštadienį, prieš ar po šios skaudaus įvykio datos, žmonės renkasi į Budavonę pasimelsti.

Budavonėje nukankinti kunigai J. Petrika, V. Balsys ir J. Dabrila 2000-aisiais Jubiliejiniais krikščionybės metais Vatikano sprendimu buvo įtraukti į dvidešimtojo amžiaus kankinių sąrašą. Jų atminimui pastatytas paminklas Vilkaviškio Katedros šventoriuje.

Kaip sinoptikai ir pranašavo, šiemet trečiąjį birželio šeštadienį nuo ankstyvo ryto Suvalkijos dangų aptraukė niūrūs debesys, papildami tai smulkesnį, tai smarkesnį lietų. Pro Budavonės medžių lapiją į aikštelę prie paminklo kunigams ir Bartninkų parapijos klebono rūpesčiu paruoštos pastogės altoriui sunkiai prasiskverbė šviesa. Tačiau jos pakako nemažo būrelio tikinčiųjų širdyse, kurie susirinko ne tik iš Bartninkų, Pajevonio, Vilkaviškio, bet ir Marijampolės parapijų. Paminklo papėdė ir pokario metais susprogdinto paminklo vieta buvo nuklota bijūnų, jazminų žiedais, o lietus nepajėgė užgesinti daugybės plevenančių žvakių.

Prieš pradėdamas šv. Mišias prel. V. Gustaitis kreipėsi į žmones kviesdamas, jog šioje vietoje be kaltės pralietas trijų kunigų kraujas suburtų visus vienybei su Kristumi, bei pasiūlė patiems tapti apaštalais ir pasauliui skelbti Kristų savo gyvenimo pavyzdžiu.

Komentuotuodamas tos dienos Evangeliją, prel. V. Gustaitis akcentavo, jog naivu būtų tikėti vien tuo, kad už mus viskuo pasirūpins Dievas. Mes turime „augti su Dievu ir Dievuje“. Žmonės dažnai nemažai lėšų ir energijos išvaisto rūpindamiesi materialiniais dalykais ir pagaili laiko bei noro savo dvasiai, vidiniam pasauliui turtinti – gerai religinei knygai, dvasinėms pratyboms.

 „Labai dažnai mes savo darbų pateisinimui ieškome kurios nors vietos Šventajame Rašte ar išmintingo žmogaus pasisakymuose, bet nenorime „pagauti“ tos esmės, kurią Viešpats vienu ar kitu dalyku nori mums pasakyti. Šiandieną kaip niekad pasauliui reikia tarpusavio meilės, tarnystės“, – pastebėjo pamokslininkas. Prel.V. Gustaitis kvietė dažniau pakelti akis į kryžių, prisiminti krikščionio misiją ginti gėrį, nešykštėti vienas kitam paprastų meilės žodžių, dovanoti gėlių, džiaugtis vienas kitu ir gyvenimu, tol, kol esame greta.

Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija