Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Atmintis

Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje

Albertas Ruginis

Laisvės kovų dalyviai įsiamžino prie paminklo

Akimirkos iš šventinio renginio Pievėnų bažnyčioje

1944 m. rudenį Pievėnų klebonijos pastate  įsikūrė Tėvynės apsaugos rinktinė (jos pulkai ties Seda kovėsi su sovietų kariuomene). Apie tai byloja, tiesa, gerokai aptrupėjusi, memorialinė lenta ant buvusios klebonijos pastato.

1949 m. gruodžio 27-osios vakare pas Gaurylių kaimo gyventoją Joną Girdvainį atėjo partizanais apsimetę šeši agentai smogikai: „Ąžuolas“, „Siaubas“, „Dobilas“, „Vilius“, „Pantera“, vadovaujami Mažeikių MGB vyresniojo  operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo. Vienas jų buvo aprištu kaklu, vaidino nekalbantį, sužeistą, matyt, blogai kalbėjo lietuviškai ir bijojo išsiduoti.  Atėjūnai namiškius suvarę į trobą lauke paliko sargybinį. Po pusiaunakčio pasirodė trys partizanai. Susitiko, tarėsi dėl  kito susitikimo. Išėję kieman atsisveikino, ir tada į nueinančių partizanų nugaras pasipylė šūviai... Taip žuvo Jeronimas Kačinskis-Taifūnas, g. 1921 m. Balenėlių k., Nevarėnų valsč., Telšių apskr., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Karui pasibaigus, jis kurį  laiką dirbo Paventės apylinkės sekretoriumi, tačiau neištvėręs tarnybos okupantams 1948 m. gegužę įstojo į partizanų gretas.  Tapo „Alkos“ rinktinės Sedos kuopos partizanu. 1949 m. rugsėjo mėnesį  paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu. Kartu su juo žuvo brolis Pranas Kačinskis-Ūkvedis, g. 1927 m., ir vokiečių kareivis Ugo  Šlichteris-Kaizeris, g. 1909 m.

Žuvusiųjų kūnus smogikai Jonui Girdvainiui liepė  sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje.

Girdvainių šeima buvo suimta. Joną Girdvainį ir jaunesnįjį  sūnų  Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė  10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų  paleido.

Mažeikių rajono Pievėnų bažnytėlėje, garsėjančioje Velyknakčio budėjimų  senovinėmis  apeigomis, liepos 24 dieną vyko iškilmingos pamaldos už žuvusius Pievėnų krašto laisvės kovotojus ir  tremtinius.  Šv. Mišias aukojo Pievėnų bažnyčios klebonas kun. Saulius Styra.

Po šv. Mišių muziejininkas Algimantas Muturas susirinkusiems priminė Pievėnų krašto pasipriešinimo okupantams istoriją, pasakojo apie  miestelyje veikusią Šaulių organizaciją.

Iš bažnyčios mašinų kolona, lydima policijos ekipažo, pajuda link buvusios Girdvainių sodybos. Prasideda paminklo šventinimo ceremonija. Saulės spindulių nušviestas gėlėse skendi paminklas, skirtas čia buvusiai sodybai ir partizanams...

Tylos minutė, pasvirusių vėliavų miškas,  patrankų salvės  už Lietuvą, Laisvę ir žuvusius. Skamba  tremtinių choro „Atmintis“ atliekamos  partizaniškos dainos, poetė Sofija  Šviesaitė skaito eilėraštį  žuvusiems Pievėnų partizanams.

Mažeikių  rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Norkus ta proga apžvelgė ir kitus rajono Savivaldybės komisijos dėl rezistencijos vietų  įamžinimo nuveiktus darbus. Tai jau septintas paminklas, pastatytas žuvusiems partizanams Mažeikių rajone.

Sodybos šeimininko sūnus, Atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis, paminklinio akmens statybos iniciatorius ir jos fundatorius, papasakojo apie savo tėvą Joną Girdvainį, prieškario Lietuvos Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių kaimų seniūną,  vėliau – Žemaičių apygardos partizanų ryšininką. Jų namuose buvę du bunkeriai: svirne ir tvarte. Juose slėpdavosi Ignas Lupeika, Zofija ir Adelė Lupeikaitės, kiti partizanai. B. Girdvainis prisiminė, kaip 1950 m. sausio 16 dieną jo, ŽŪA studento, grįžtančio iš  Kauno į namus, Mažeikių geležinkelio stotyje jau laukė MGB. Jį suėmė, nuteisė 25 metams lagerio. Kalėjo Kazachstane.

Atkurtos LLKS Žemaičių Apygardos  vadas,  dimisijos  kapitonas Steponas Grybauskas ir jo pavaduotojas Anicetas Andrijauskas prisiminė, kokiomis sunkiomis sąlygomis gyveno ir kovojo partizanai, ir dėkojo žmonėms, įamžinantiems žuvusių kovotojų atminimą. Klaipėdos jūrų  šaulių būrio vadas Virginijus Valančiauskas prie pašventinto paminklo priėmė jaunojo šaulio priesaiką.

Šventė buvo pratęsta  Elvyros Knabikienės ir Irenos bei Alfonso Degučių  sodyboje, Bružų kaime. Skambėjo dainos, žmonės buvo vaišinami šviežiu medumi ir kareiviška koše, kurią parūpino Mažeikių šauliai. O gretimame miškelyje Alfonso Degučio įrengtas partizanų bunkeris tapo  netikėta šventės intriga visiems dalyviams, ypač jaunimui.

Mažeikių rajonas

© 2010 „XXI amžius“