VKP(b) CK organizacinio biuro 1940 m. lapkričio mėn. nutarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR gaunamos užsienio literatūros kontrolės įvedimo

Maskva, 1940 m. lapkričio mėn.

Dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR gaunamos užsienio literatūros kontrolės sutvarkymo

1. Pritaikyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjunginėms respublikoms TSRS esamą užsienio literatūros kontrolės tvarką.

2. Įpareigoti TSRS ryšių liaudies komisariatą visą užsienio literatūrą, patenkančią į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungines respublikas, siųsti į Maskvą cenzūros peržiūrai.

3. Įpareigoti TSRS LKT įgaliotinį karinių paslapčių apsaugai spaudoje drg. Sadčikovą užtikrinti visos užsienio literatūros, patenkančios į Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR, peržiūrėjimą.

4. Nustatyti, kad visos užsienio literatūros užsakymas Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR būtų vykdomas per sąjunginį susivienijimą „Tarptautinė knyga“.

5. Pateikti tvirtinti Politiniam biurui.

Rusijos valstybinis socialinės politinės istorijos archyvas (toliau – RGASPI), f. 17, ap. 116, b. 63, l. 75. Nuorašas. Mašinraštis. Versta iš rusų k.

VKP(b) CK ir SSRS LKT įgaliotinio Lietuvoje N. Pozdniakovo raštas VKP(b) CK vadovams V. Molotovui, A. Andrejevui ir G. Malenkovui dėl lietuvių tautos kultūros sovietizavimo

Vilnius, 1941 m. vasario 21 d.

Dėl lietuvių liaudies kultūros atgimimo

Šis klausimas pribrendo dviem požiūriais. Pirma, todėl, kad priešiški elementai pranašauja „respublikos rusifikavimą“, o antra, todėl, kad mes per praėjusius septynis mėnesius nieko nepadarėme lietuvių liaudies kultūros atgimimo kryptimi. Priešingai, pagal logiką – Lietuvoje nesant bandomosios kino studijos, gerų teatro pajėgų ir pan. – linkstama į tai, kad pasirodo vis daugiau rusiškų motyvų. Pavyzdžiui, kine visą laiką eina sąjunginės gamybos filmai. Teatruose vyrauja klasikiniai ir tarybiniai pastatymai („Tykusis Donas“, „Raudonoji aguona“, „Bachčisarajaus fontanas“, „Kaukazo belaisvis“). Be to, kai kuriems inteligentams rėžia ausį vis labiau plintanti rusų kalba (dėsningas reiškinys!).

Visos šios tendencijos dėsningos, joms reikia duoti laisvą eigą. Tačiau kartu pagal galimybes mes privalome šioje situacijoje kuo greičiau rasti pusiausvyrą iškeliant atgimimą ir kultūros, nacionalinės  pagal formą ir socialistinės pagal turinį augimą.

Per praėjusį laikotarpį mes mėginome pavesti kai kuriems lietuvių inteligentijos atstovams išsiaiškinti lietuvių liaudies istorinę praeitį, t. y. išsiaiškinti etapus ir asmenis, kurie turėtų būti atspindėti ir pabrėžti. Tačiau bandymas nepavyko, nes tarp inteligentų dar stiprus individualistinis požiūris vertinant istorinę praeitį.

Tai faktas, su kuriuo reikia skaitytis. Kartu su šiuo egzistuoja ir kitas faktas – inteligentijos atstovai (tarp jų netgi tie, kurie praeityje supo Nuolatinę atstovybę (turima galvoje Rusijos nuolatinė atstovybė Kaune.)  atkakliai reikalauja, kad tarybinėje mokykloje ir tarybinėje literatūroje kuo greičiau pasirodytų lietuvių liaudies kultūros atgimimo daigai. Pavyzdžiui, iš jų kalbų jaučiama, kad jie norėtų tarybiniais laikais pagerbti Gedimino, Vytauto ir kt. istorinių asmenybių atminimą, tų asmenybių, kurių veikla buvo susijusi, viena vertus, su didžiąja Lietuvos valstybe (o Vytautas, kaip žinoma, priėjo iki Juodosios jūros!) ir, antra vertus, kova su Lenkija.

Dabartinė respublikos vadovybė negali kvalifikuotai išsiaiškinti lietuvių liaudies istorijos praeities. Todėl ji vengia šios problemos ir todėl daugelyje Lietuvos miestų vis dar yra Gedimino, Vytauto ir kt. gatvės. (Nėra tikrumo dėl neigiamo arba teigiamo požiūrio į juos.)

Dėl to susidaro užburtas ratas – reikia į lietuvių liaudies istoriją įnešti tarybinę naujovę (ir tuoj pat), bet respublikoje nėra kadrų, kurie sugebėtų tai padaryti.

Pasiūlymas

1. Lietuvių liaudies istorinės praeities tarybinį įvertinimą turi pateikti TSRS mokslų akademija ir kuo greičiau.

2. „TSRS tautų istorijos“ vadovėlis pagal galimybes kuo greičiau turi būti papildytas leidimu apie Pabaltijo liaudies istoriją.

3. Tarybinio kino meno meistrai artimiausiu metu turi sukurti ne mažiau kaip du filmus iš lietuvių liaudies gyvenimo (vienas istorinis, vienas dabartinis).

4. Sąjunginė spauda (žurnalai, laikraščiai) privalo sistemingai skelbti straipsnius iš lietuvių liaudies istorijos, apie jos didvyrius, Suvorovo tipo karvedžius ir t. t. Ši medžiaga bus perspausdinta vietinėje spaudoje.

5. Lietuvos mokslų akademijai suteikti teisę naudotis visais archyvais, būtent „Lietuvos Metrika“ (buržuazinė Lietuva siekė to, bet jai buvo atsakyta – ir visiškai teisingai). Dalį jos būtų galima jai ir perduoti.

6. TSRS mokslų akademija privalo padėti respublikinei akademijai sutvarkyti darbą.

VKP(b) CK ir TSRS LKT įgaliotinis
Lietuvoje N. Pozdniakov (parašas)
1941.02.21
Rezoliucija:
„drg. Aleksandrovui–Malenkov“.
Data neįskaitoma.
RGASPI, f. 17, ap. 125, b. 25, l. 19–20.
Originalas. Mašinraštis. Versta iš rusų k.

LKP(b) CK biuro nutarimas dėl paminklinių biustų pašalinimo iš Kauno Karo muziejaus sodelio

Kaunas, 1941 m. gegužės 21 d.

Dėl paminklinių biustų pašalinimo iš muziejaus sodelio

1. Pavesti švietimo liaudies komisariatui pašalinti šiuos paminklinius biustus muziejaus sodelyje:

a) generolas Žukas-Žukauskas – aršus reakcionierius, kovojo su Raudonąja armija;

b) Putvis-Putvinskis – šaulių vadas, reakcionierius;

c) karininkas Juozapavičius – žuvo kovoje su Raudonąja armija;

d) kareivis Lukšys – žuvo kovoje su Raudonąja armija.

2. Vietoj Žukausko ir Putvinskio biustų pastatyti rašytojos Žemaitės ir poeto J. Janonio biustus.

LKP(b) CK sekretorius A. Sniečkus (parašas)
Išspausdinta 4 egz.

LYA, f. 1771, ap. 2, b. 119, l. 67.
Originalas. Mašinraštis. Versta iš rusų k.

© 2011 „XXI amžius“