Pogrindžio organizacija

Albertas Ruginis

1948 m. sausio 9–10 dienomis Mažeikių MGB buvo karštos dienos – Akmenės, Viekšnių, Laižuvos valsčiuose buvo suimti ir tardomi pogrindžio organizacijos „Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyrius“ nariai, iš viso 60 žmonių.

Organizacijos vadovybė buvo įsikūrusi Dabikinės vaikų namuose Akmenės valsčiuje. Arešto metu paimti 2 kulkosvaidžiai, 4 automatai, 8 šautuvai, 5 pistoletai, 2 žiūronai, rašomoji mašinėlė, radijo aparatas, organizacijos archyvas, priesaikų tekstai, pasirašyti krauju, atsišaukimai ir laikraštis „Žemaičių kova“.

Organizaciją įkūrė ir jai vadovavo karštas Tėvynės patriotas, nepelnytai užmirštas Valentinas Valantinas-Velcius, g. 1923 m. gruodžio 3 d. Skuode, batsiuvio šeimoje, baigė Skuodo gimnazijos šešias klases, buvo skautų organizacijos narys, dirbo Skuodo kooperatyve sąskaitininku. 1945 metais, vengdamas tarnybos sovietų armijoje, įsidarbino Kretingos milicijoje archyvo tvarkytoju. Ten dirbdamas kartu su Narmontu, dirbusiu Kretingos kariniame komisariate, parūpindavo reikiamus dokumentus jauniems vyrams, vengiantiems tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Pajutęs, kad gali areštuoti, Valantinas iš Kretingos dingo. 1946 metų pradžioje jis jau mokytojavo Vegerių pradinėje mokykloje. Nuo 1946 metų rugsėjo pradėjo dirbti Mažeikių rajono Auksodės pradinės mokyklos vedėju ir per pusmetį subūrė 20 žmonių pogrindinę organizaciją, įsigijo  ginklų. Iš Mažeikių švietimo skyriaus išnešė rašomąją mašinėlę, iš komjaunimo komiteto – radijo aparatą... Spausdino atsišaukimus, leido jau minėtą laikraštį „ Žemaičių kova“.

1947 metų kovą Valantinas perėjo dirbti į Dabikinės vaikų namus. Čia toliau būrė organizaciją. 1947 metų rugsėjį iš Vilniaus atvyko sovietų saugumo agento, partizanų išdaviko E. Markulio atstovas ir užmezgė ryšį su Valantinu. Taip organizacija pateko į saugumo akiratį. Organizacijos ryšininkas Antanas Kazlauskas keletą  kartų važiavo į Vilnių, perdavė organizacijos narių sąrašą... Kaip tik tuo laiku Valantinas užmezgė ryšį su Mažeikiuose veikusių „Sakalų“ štabu ir Žemaičių partizanų apygarda. 1947 m. gruodžio 30 d. LLA Žemaičių apygardos vado majoro Ivanausko-Vygando įsakymu Nr. 22 Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyrius su visais padaliniais buvo priimtas į „Alkos“ rinktinę. Skyriaus vadui Valantinui-Velciui pavedama eiti „Alkos“ rinktinės pirmojo bataliono vado pareigas.

1948 metų sausį suėmimo metu jam pasisekė pabėgti, peršautas tik apsiaustas, o kovotojas sužeistas į šlaunį. Atbėgęs į geležinkelio stotį, įšoko į prekinį traukinį ir atvyko į Mažeikius. Čia gydėsi pas Alfonsą Vilimą, jo namuose, Vytauto gatvėje.

Paskui nuvyko į Kauną, įsidarbino Ežerėlio durpyno buhalteriu. Parašė laišką į namus, pagal tai saugumas ir susekė. 1948 m. kovo 2 d. buvo suiimtas, dar bandė bėgti, bet nepavyko. Organizacijos narius teisė Ypatingasis pasitarimas. Jie nuteisti po 10 arba po 25 metus lagerio.

Albertas Šiuryla-Lokys ir Jonas Šėmis-Bijūnas tąkart  suėmimo išvengė. Albertas Šiuryla pabėgo į Klaipėdą, tačiau 1951 metais buvo suimtas ir nuteistas 25 metams lagerio. Jonas Šėmis pasitraukė į mišką ir, patekęs į pasalą, žuvo netoli savo namų 1948 m. rugsėjo 11 d. Valantinas, patekęs į Kengyro lagerį, dalyvavo sukilime... Šio sukilimo dalyvis Stasys Mačiulis (1929–2000) prisiminimuose rašė, kad Valentinas Valantinas, aktyvus sukilimo dalyvis, prižiūrėjo lagerio radijo mazgą. Su inžinieriais lenku ir rusu slapta sukonstravo radijo aparatą ir gaudė žinias iš laisvės.

Kitas buvęs sukilimo dalyvis Bronius Valaitis sukilimo 40-mečio proga 1994 metais parašytoje poemoje „Kengyro sukilėliai“ apie Valantiną rašo:

Lygia greta būrėsi šaunūs žemaitukai,
Valio Valantino kantriai vedami,
Į tą patį tikslą, ryžto jiems netrūko,
Degė partizanų siela nerami.

„Laisvės kovų archyvas“, Nr.35, p. 189.

Po sukilimo nuvežtas į Vladimiro kalėjimą, o iš ten visiškai pašlijusios sveikatos 1954 metais išleistas į tremtį, nuvyko pas ištremtus tėvus į Krasnojarsko kraštą. Grįžęs į Lietuvą gyveno Klaipėdoje, vėliau Skuode, buvo paralyžiuotas. 1997 m. vasario 17 d. visų užmirštas mirė Skuodo globos namuose. Palaidotas Skuodo kapinėse.

Mažeikių muziejuje 2007 m. rugpjūčio 23 d. paminėtas organizacijos 60-metis. Tuomet dar buvo susirinkę nemažai buvusių kovotojų: minėjime dalyvavo Albertas Gargasas, Antanas Kazlauskas, Donatas Mačius, Antanas Dargis, Pranas Dargis, Albertas Šiuryla. Dar du šios organizacijos nariai mirė šiemet: Juozas Kiudulas – sausio 1 dieną, Donatas Mačius – sausio 21 dieną. Organizacijos 65-mečio sulaukė tik vienas šios organizacijos narys – Albertas Gargasas-Šaras, dabar gyvenantis Telšiuose.

© 2013 „XXI amžius“