Kuo gyvena šiandieninis jaunimas?

Daugelis suaugusiųjų kaltina jaunąją kartą abejingumu tradicinėms vertybėms, apatija bei noru elgtis priešingai, nei norėtų tėvai. Šie kaltinimai ne nauji. Bet kuriuo laikotarpiu gyvenęs jaunimas susidurdavo su vyresniųjų nepasitenkinimu.
Neseniai Tarptautinė švietimo pasiekimų asociacija 28 pasaulio šalyse ieškojo universalių jaunimo problemų. Deividas Keras, vienas šio tyrimo dalyvių, pabrėžia, kad šiandieninis pasaulis gerokai skiriasi nuo to, kuriame teko gyventi ankstesnėms kartoms. Be abejonės, tokie pokyčiai keičia jaunų žmonių pasaulėžiūrą. Na, o tėvų ir vaikų konfliktas amžinas, jis neišnyks ir po penkiasdešimties ar šimto metų.

Prancūzai atsisako savo svajonių

Prieš porą dešimtmečių viename prancūzų žurnale buvo išspausdinta anketa su klausimais apie tai, kuo norėtų tapti tuometis jaunimas. Rezultatai niekuo nesiskyrė nuo panašių apklausų kitose Europos šalyse. Buvo norinčiųjų tapti žymiais mokslininkais ir gauti Nobelio premiją, aktoriais, dainininkais, lakūnais bandytojais ar kosmonautais. Praėjusį rudenį surengtos panašios apklausos rezultatai visiškai kitokie. Jaunuoliai sakėsi norintys tapti pašto tarnautojais, mokesčių inspekcijos pareigūnais ar ministerijose dirbančiais valdininkais. Atrodytų, kad jaunieji prancūzai išsižadėjo svajonės tapti pačiais geriausiais ir gabiausiais. Šiandien jiems kur kas svarbiau užsitikrinti sočios ateities garantijas, atsisakant bet kokios rizikos. Prancūzija tapo vartotojų visuomene, kurios daugelis narių iš tiesų širdies gelmėse trokšta laisvės. Įvairios avantiūros bei nuotykiai toleruojami tik turizmo industrijoje, sporte ar pramogų versle.
Tie, kurie 1968-aisiais siekė pakeisti pasaulį, patys tapo tėvais ir pamažu pavirto naująja kairiąja buržuazija. Jų vaikus vargina vadinamasis ,,Stokholmo sindromas“, kai baiminamasi gretimuose priemiesčiuose gyvenančių bendraamžių, kurie gali atimti mašiną, mobilųjį telefoną ar pagrobti merginą. Privilegijuotasis jaunimas stengiasi bendrauti tik su savo aplinkos žmonėmis ir visada apranga, elgesiu bei ateities planais pabrėžia priklausantys aukštesniajai klasei. Jie avi brangiais sportiniais bateliais, vairuoja naujausius BMW markės automobilius ir puikuojasi ant rankos žėrinčiais ,,Rolex“ laikrodžiais.

Jaunieji britai ir vokiečiai nesididžiuoja savo šalimi

Iš apklausoje dalyvavusių trijų tūkstančių keturiolikmečių britų net trečdalis teigia, kad jų šalies istorijoje nėra nieko, kuo vertėtų didžiuotis. Nacionalinis valstybės himnas šį tą reiškia tik 48 proc. apklaustųjų, 42 proc. nepatinka šalies vėliava. Politika domisi tik kas penktas britų jaunuolis. Šalies vyriausybe ir Europos Sąjunga pasitiki trečdalis dalyvavusiųjų apklausoje. Beje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje bei Belgijoje jaunimas šalies problemoms dar abejingesnis.
Panaši situacija ir Vokietijoje, kur dar stipriai jaučiami šalies rytinių bei vakarinių regionų skirtumai. Šiandieninėje Vokietijoje tėvų ir vaikų konfliktų beveik neliko. Septintojo dešimtmečio maištininkai užima aukštus politinius postus. Jaunimas beveik niekuo nesiskiria nuo kaimyninių šalių jaunimo, tačiau pastebima dominuojanti politinė frustracija. Nuolat mažėja jaunimo politinių partijų sąrašuose, o ir priklausantieji partijoms yra neaktyvūs. Politiniame gyvenime praktiškai nebedalyvauja jaunieji krikščionys demokratai, socialdemokratai ir liberalai. Nepartinį jaunimą politika erzina, jie mano, kad ji išsigimė. Menkas politinis aktyvumas lemia tai, kad jaunimas nebedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Vos baigę aukštąsias mokyklas jaunuoliai skuba išvykti į Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas ar Australiją. Nenorintieji atlikti karinės tarnybos renkasi alternatyviąją tarnybą Rusijoje ir kitose NVS šalyse.

Ispanija daugelį jaunuolių vis dar vilioja, o Rytų europiečiai tebetiki savo galimybėmis

Ispanijos jaunuolius labiausiai piktina tai, kad jauniems specialistams mokami maži atlyginimai. Todėl daugelis priversti gyventi kartu su tėvais iki trisdešimties metų ar net dar ilgiau. Ispanijoje ypač daug smurtinių nusikaltimų, daug narkomanų ir alkoholikų, tačiau ši šalis išlieka svajonių šalimi daugeliui jaunųjų prancūzų, vokiečių ir britų, kuriuos vilioja nesibaigiančios naktinės linksmybės, šiltas klimatas ir linksmas gyvenimo būdas, kur pigus vynas geriamas tiesiog gatvėse, čia pat šokama ir užkandžiaujama. Šioje šalyje užsisklendimas savyje prilyginamas mirčiai. Daugeliui jaunuolių iš kitų Europos šalių būtent to ir trūksta.
Vengrijoje ir kitose Rytų Europos šalyse jaunimas skuba kuo anksčiau tapti suaugusiaisiais. Įtakos tam turi ir permainos visuomenėje, kurios daugeliui itin skaudžios. Jaunimas nebesuvokia, kas yra šeima ir namų židinys, kokios sutuoktinių pareigos. Vis daugiau jaunuolių mano, kad santuoka nereikalinga, esą tai nieko nepakeis. Jaunimas šiandien žino gerokai daugiau nei, tarkim, žinojo jų tėvai ar seneliai būdami jų amžiaus. Jie gali vykti į užsienio šalis, naudotis internetu ir bet kokia kaina siekti aplinkinių dėmesio. Daugelis tiki, kad tik tokiu būdu įmanoma ko nors pasiekti.

Alkoholis ir narkotikai traukia daugelį

Tyrimas atskleidė, kad trylikamečiai ir keturiolikmečiai gana dažnai svaiginasi alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Beveik ketvirtadalis apklaustų paauglių prisipažino vakarėlių metu išgeriantys po penkias ir daugiau alkoholio dozių (viena alkoholio dozė - butelis alaus arba stiklinė vyno). Penkiolikos šešiolikos metų amžiaus grupėje alkoholį vartoja kas antras paauglys. Apklausus 14 tūkst. Anglijos, Škotijos ir Velso moksleivių paaiškėjo, kad trys iš dešimties berniukų negali gyventi be marihuanos.
Narkomanų skaičius auga ir kitose Europos šalyse. Teigiama, kad Vokietijoje didžiąją narkomanų dalį sudaro vokiečių tautybės jaunimas, o ne imigrantai, kaip manyta anksčiau. Europos valdininkai dar tik pradeda domėtis jaunimo alkoholizmo ir narkomanijos problemomis, nes anksčiau niekas nemanė, kad šios problemos kankina tokį didelį jaunų žmonių skaičių.

Jaunimui reikia pinigų

Vokietijos dienraštis ,,Suddeutsche Zeitung“ viename straipsnių skelbia: ,,Europos jaunimas nebetaupo“. Straipsnyje remiamasi Bonos universiteto ir Eurocard kreditinių kortelių kompanijos surinktais duomenimis.
Pastebima tendencija, kad Šiaurės Europoje gyvenantys jaunuoliai kur kas savarankiškesni nei jų bendraamžiai iš Viduržemio jūros regiono šalių. Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje iki šiol galutinį žodį perkant vieną ar kitą daiktą pasako tėvai. Graikijoje ir Ispanijoje maždaug keturi penktadaliai jaunuolių į parduotuves eina kartu su tėvais. Jaunieji vokiečiai, airiai ir austrai mieliau renkasi bendraamžių kompaniją, kurios nuomone labiau pasitiki. Prancūzijoje ir Beniliukso šalyse net 40 proc. jaunimo į parduotuves eina vieni. Rinkdamiesi prekę vaikinai kur kas dažniau nei merginos pasikliauja reklama spaudoje, televizijoje bei internete. Merginos mieliau renkasi tai, ką pamato parduotuvių vitrinose arba ką pataria pirkti kiti žmonės. Miestuose gyvenantys jaunuoliai gerokai išlaidesni už kaimuose gyvenančius bendraamžius. Bene didžiausia išlaidų dalis tenka moderniems mobiliesiems telefonams įsigyti bei pokalbiams.
Europos Sąjungos šalyse maždaug 30 proc. jaunimo gauna iš tėvų pinigų smulkioms išlaidoms. Vidutiniai kišenpinigiai siekia nuo 16 eurų per mėnesį Portugalijoje iki 27-ių Liuksemburge. Tačiau visų šalių jaunimas skundžiasi pinigų stygiumi.

Amerikiečiai darosi vis žiauresni

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose itin opia problema tapo paauglių nusikalstamumas. Psichologė Šeron Begli žurnale ,,Newsweek“ skatina atkreipti dėmesį į vis dažnėjančias paauglių įvykdytas žmogžudystes. Pasak psichologės, tokius poelgius gali nulemti santykiai šeimoje, stresas, žiaurios bausmės, dėmesio stoka, nuolat jaučiama baimė.
Plataus atgarsio sulaukę įvykiai Littletone, kur du septyniolikos ir aštuoniolikos metų jaunuoliai kvatodami šaudė kitus mokinius, tėra ledkalnio viršūnė. Kiekvieną savaitę teismus pasiekia vis naujos bylos, kuriose panašiais nusikaltimais kaltinami nepilnamečiai. Mokyklos sulaukia mokinių grasinimų internetu apie padėtus sprogmenis, gauna sąrašus mokinių ir mokytojų, kuriems gresia mirtis. Baisiausia, kad kartais tai ne tik tušti grasinimai. Suaugusieji neretai linksta visą kaltę suversti naujausioms technologijoms, t.y. internetui ir videožaidimams bei smurtą skatinantiems filmams ir televizijos serialams, kurių pelnas siekia milijonus dolerių. Masinė kultūra keičia amerikiečių tarpusavio santykius, žmogų paversdama mažu nieko nevertu sraigteliu. Tikrovė painiojama su virtualia erdve. Paauglys netenka progos perimti kultūrinių bei socialinių vertybių.
Amerikietis psichologas Deividas Grosmanas rašė, kad kompiuterinius žaidimus, kuriuose reikia šaudyti į priešus, plačiai naudoja Jungtinių Amerikos Valstijų armija tam, kad kareiviai nebijotų kare panaudoti ginklo. Populiarių žurnalų viršelius puošia gražūs įžymybių veidai, o tie, kuriais iš tikrųjų vertėtų sekti, nepelnytai pamirštami. Būti turtingam šiandien svarbiau nei būti talentingam. O ir daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklų nė žodžiu neužsimenama apie moralės problemas. Mokiniams linkima pasiekti gerų mokslo rezultatų, tačiau niekas nemoko tapti gerais žmonėmis. Tautų ir kultūrų katile ypač sunku atrasti visiems bendras moralės normas ir dar sunkiau jų laikytis, o tai, be jokių abejonių, žaloja jaunąją kartą.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003 "XXI amžius"